2025 m. spalio 9–10 d. kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Informacija ir komunikacija organizacijoje: naujos raiškos formos“, kurią organizuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Organizacijų informacinės ir komunikacinės veiklos tyrimų katedra.
Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (I rūmai, Saulėtekio al. 9)
Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis.
Konferencijos pranešėjai
Dr. Jolanta Derkevica-Pilskunga
Rizika, krizių komunikacijos teorija ir praktika
Šiame pranešime pristatomi svarbiausi katastrofinės krizės etapai, skiriant ypatingą dėmesį kritinėms pirmosioms 24 valandoms prasidėjus krizei – laikotarpiui, reikalaujančiam skubių strateginių veiksmų. Prieš kiekvieną krizę yra rizika. Kuo geriau komunikuosime rizikas, tuo lengviau bus valdyti krizes. Todėl rizikos nustatymas ir vertinimas yra svarbūs etapai krizių komunikacijos valdyme. Pranešime pristatomi keli pagrindiniai krizių komunikacijos strategijos principai, įskaitant domino efektą, aiškiai apibrėžtą riziką ir krizių komunikacijos planą. Be to, pabrėžiamas vidinės komunikacijos vaidmuo krizės metu, parodant jos poveikį organizacijos atsparumui ir visuomenės nuomonei. Šio pranešimo tikslas – suteikti dalyviams praktinių įžvalgų, kaip įveikti ir sušvelninti šiuolaikinių krizių sudėtingumą.
Tarpkultūriniai pasaulinio bendradarbiavimo veiksniai
Didėjant globalizacijai ir pasauliui tampant vis globalesniam, labai svarbu gebėti efektyviai bendradarbiauti tarp skirtingų kultūrų. Kultūrinis judrumas tapo esmine kompetencija įvairialypėje pasaulio darbo aplinkoje. Šiame pranešime nagrinėjamas kultūros poveikis bendravimui ir bendradarbiavimui; siūlomi būdai, kaip atsisakyti supaprastintų nacionalinių kultūrų stereotipų ir geriau suprasti daugialypes kultūrines tapatybes bei asmeninių pageidavimų, visų kultūros formų, situacijos ir konteksto sąveiką. Pranešime remiamasi tarpkultūrinių tyrimų, įvairovės, lygybės ir įtraukties, taip pat neuromokslų įžvalgomis. Siūlomas kultūrų suartinimo modelis, kuris pabrėžia tiek kultūrinius panašumus, tiek skirtumus ir siekia išnaudoti įvairovę abipusei naudai. Praktiniai metodai pagrįsti didele pranešėjo patirtimi verslo aplinkoje ir yra išbandyti tiek su verslo profesionalais, tiek su pažengusiais verslo administravimo studentais.
Dirbtinis intelektas demokratijoje: ko tikėtis?
Šiame pranešime kalbama apie generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) privalumus ir keliamus iššūkius šiuolaikiniuose ryšiuose su visuomene. Generatyvinis DI gali padėti sustiprinti pilietinį įsitraukimą, supaprastinti valdymą ir palengvinti prieigą prie informacijos. Pranešime aptariamos ir šios technologijos keliamos problemos: misinformacija, algoritminis šališkumas ir visuomenės pasitikėjimo mažėjimas. Kadangi DI tampa vis svarbesnis mūsų gyvenime, labai svarbu, kokius sprendimus priimame šiandien, nes jie nulems, kaip atrodys ateities visuomenė ir vertybės. Pranešimas kviečia kritiškai diskutuoti, kaip išnaudoti generatyvinio DI įrankius, kad jie padėtų žmonėms, o ne manipuliuotų ar kontroliuotų juos.
Doktorantų seminaras
Konferencijos metu bus organizuojamas seminaras doktorantams, kuris vyks 2025 m. spalio 9 d.
Doktorantų seminaro darbotvarkė:
Seminaro lektoriai:
Prof. dr. Konstantinos Dallas yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros vedėjas. Jo tyrimai apima skaitmeninių tyrimų infrastruktūras ir metodus, taip pat paveldo, atminties ir tapatybės praktikas socialiniuose tinkluose. Jis yra paskelbęs daugiau nei 50 recenzuotų straipsnių ir buvo vienas iš leidinio „Cultural Heritage Infrastructures in Digital Humanities“ (Routledge, 2017) redaktorių. Prof. dr. K. Dallas yra įgijęs daktaro laipsnį Oksfordo universitete, jis yra Toronto universiteto emeritas docentas.
Daugiau informacijos apie prof. dr. Konstantinos Dallas seminarą galima rasti ČIA.
Doc. dr. Mariana Sueldo yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Strateginės komunikacijos tyrimų centro vadovė. Jos mokslinės veiklos sritys apima strateginę, skaitmeninę, organizacinę ir vidinę komunikaciją, taip pat komunikacijos vertinimą ir efektyvumo matavimą. Doc. dr. M. Sueldo turi patirties rengiant strateginės komunikacijos mokymus įvairioms organizacijoms ir įmonėms.
Daugiau informacijos apie doc. dr. Marianos Sueldo seminarą galima rasti ČIA.
Publikavimas
Konferencijos pranešimai bus publikuojami moksliniame žurnale „Information & Media“. Daugiau informacijos apie mokslinį žurnalą galite rasti ČIA.
Nurodymus autoriams, teikiantiems straipsnius, rasite ČIA.
Norint pateikti straipsnį, būtina registruotis ir prisijungti prie žurnalo leidybos sistemos.
Jūsų paruošti straipsniai turi būti įkelti į mokslinio žurnalo leidybos sistemą iki gruodžio mėn. 15 d.
Konferencijos organizacinis ir mokslinis komitetai
Mokslinis komitetas
- Doc. dr. Daiva Siudikienė (pirmininkė), Vilniaus universitetas
- Prof. dr. Asta Mikalauskienė, Vilniaus universitetas
- Prof. dr. Renata Matkevičienė, Vilniaus universitetas
- Doc. dr. Marija Stonkienė, Vilniaus universitetas
- Doc. dr. Mariana Sueldo, Vilniaus universitetas
- Kristina Eriksson-Backa, Åbo akademija, Suomija
- Doc. dr. Alejandro Álvarez-Nobell, Malagos universitetas, Ispanija
- Doc. dr. Heidi Enwald, Oulu universitetas, Suomija
- Doc. dr. Olga Miroshnichenko, Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Ukraina
- Prof. dr. Dorota Piontek, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Lenkija
- Dr. Edita Štrbová, Nitros Konstantino Filosofo universitetas, Slovakija
- Doc. dr. Rumyana Zlateva, Konstantino Preslavskio Šumeno universitetas, Bulgarija
Organizacinis komitetas
- Doc. dr. Erika Janiūnienė (pirmininkė), Vilniaus universitetas
- Doc. dr. Miglė Eleonora Černikovaitė, Vilniaus universitetas
- Doc. dr. Ingrida Girnienė, Vilniaus universitetas
- Asist. dr. Beata Grebliauskienė, Vilniaus universitetas
- Asist. dr. Laura Juchnevič, Vilniaus universitetas
- Asist. dr. Saulė Jokūbauskienė, Vilniaus universitetas
- Asist dr. Lina Jakučionienė, Vilniaus universitetas
Konferencijos sekretoriatas