Naujienos

Goli otok 2Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas rugsėjo 29 d., 16 val. kviečia į nuotolinį seminarą, kuriame Kopenhagos universiteto Tarpkultūrinių ir regioninių studijų katedros Rytų Europos studijų docentė Tea Sindbæk Andersen pristatys kalėjimo stovyklos Goli Otok transformacijas ir objekto, kaip atminties vietos Jugoslavijoje ir pokomunistinėje Kroatijoje, institucionalizavimą.

Darbo stovykla Goli otok (vert. Nuoga sala) Adrijos jūroje turi liūdnai pagarsėjusią istoriją: tai itin žiauri politinė kalėjimo stovykla, kurioje stalinistiniu Jugoslavijos laikotarpiu buvo kalinti politiniai oponentai ir tuo įtariami žmonės. Vėliau stovykla buvo paversta kalėjimu „paprastiems“ nusikaltėliams bei politiškai problemiškiems asmenims, o kankinimų lygis sumažintas. Vis dėlto Goli Otok stovykla išlieka pagrindine politinių represijų ir valstybės organizuoto smurto ikona. Per pastaruosius dešimtmečius Kroatijoje kilo diskusijos apie tai, kaip išsaugoti ir institucionalizuoti šią atminties vietą. Dalis iniciatorių nori paversti stovyklą institucionalizuotu paveldo objektu, įamžinančiu politinių represijų ir nesutarimų palikimą, ir iš tiesų sala jau traukia lankytojus ir internete yra vadinama „tamsiojo turizmo“ vieta.

Seminare, analizuojant rašytinius šaltinius, padėjusius įtvirtinti stovyklą kaip politinių represijų ir disidentų Jugoslavijoje ir Kroatijoje atminties vietą, bus nagrinėjamas literatūrinės atminties tradicijos kūrimas bei apžvelgiamos diskusijos ir procesai, susiję su galimu objekto atstatymu. Goli Otok, kaip turizmo ir atminties vietai, reguliariai suteikiant naujas reikšmes, šie sudėtingi prasmių kūrimo procesai ir stovyklos salos istorija padeda identifikuoti, kodėl aptariamas objektas užima neaiškią padėtį Kroatijos nacionalinės atminties politikoje.

Tea Sindbæk Andersen – Kopenhagos universiteto Tarpkultūrinių ir regioninių studijų katedros Rytų Europos studijų docentė, savo tyrimuose daugiausia dėmesio skirianti šiuolaikinei Pietryčių Europos istorijai, ypač problemoms, susijusioms su kultūrine atmintimi, istorijos panaudojimu, tapatybės politika ir populiaria kultūra Jugoslavijos regione.Tea Andersen

Seminaras vyks anglų kalba.

Registruotis į seminarą galite čia: https://www.eventbrite.co.uk/e/the-communist-prison-camp-goli-otok-as-site-of-memory-tickets-177144232167

Seminaras organizuojamas įgyvendinant projektą „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas“ (CONNECTIVE). Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0027) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Konferencija2021 m. rugsėjo 23–24 d., Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui bendradarbiaujant su European Association for the Studies of Theatre and Performance (EASTAP) ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu nuotoliniu būdu vyks ketvirtoji EASTAP konferencija New Spectatorship in Post-COVID Times: Theatre and the Digital.

Tarptautinės mokslinės konferencijos New Spectatorship in Post-Covid Times: Theatre and the Digital tikslas yra apmąstyti ir aptarti COVID-19 pandemijos metu įvykusius pasaulinės teatro kultūros pokyčius. Konferencijoje bus susitelkta į (priverstinį) teatro mediatizavimą, nagrinėjami skaitmeninio teatro kūrimo, komunikacijos ir (naujo) žiūrėjimo klausimai, siekiama suformuluoti ir konceptualizuoti teatro lauke įgytas patirtis ir pandemijos metu atrastus naujus būdus kurti bei stebėti spektaklius. Konferencijos rengėjai suburdami itin plataus masto ir aprėpties teatro veikėjų forumą tikisi užfiksuoti ir taip užtikrinti teatro laukui sudėtingo 2020–2021 m. laikotarpio pamokų tvarumą ir išplėsti mokslines žinias apie šiuolaikinio teatro praktikas: kūrybą, komunikaciją, auditorijų įtrauktį ir plėtrą.

Konferencijoje kviestinius pranešimus skaitys pripažinti teatro tyrėjai iš Europos bei Kanados: Sarah Bay-Cheng, Gabriella Giannachi, Gareth White bei afilijuota EASTAP 2021 menininkė iš Prancūzijos Phia Ménard.

Konferenciją iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Konferencijos transliacija: https://lt-lt.facebook.com/VUKomunikacijosfakultetas

Plačiau apie konferenciją: https://www.kf.vu.lt/eastap2021

PROGRAMA

0907 erdvelaivisRugsėjo 9–17 d., net devyniolikoje šalies miestų ir rajonų, o taip pat virtualioje erdvėje, vyko aštuonioliktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2021“. Programoje buvo daugiau kaip 400 nuotolinių ir kontaktinių nemokamų renginių. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas šiais metais festivalyje siūlė du mokslo renginius moksleiviams, į kuriuos užsiregistravo daugiau nei 350 dalyvių.

Rugsėjo 14 d., antradienį, į nuotolinę doc. dr. A. Šumino pamoką „Kaip suprasti medijas: tyrimai apie informacijos poveikį žmogui“ registravosi klausytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir mokyklų: Vilniaus Žemynos, Alytaus Putinų, Riešės, Vilniaus Vytauto Didžiojo, Kauno Santaros gimnazijų. Susitikimo metu moksleiviai ir kiti renginio svečiai susipažino kaip medijos veikia mūsų gyvenimą, kokius tyrimus atlieka mokslininkai, norėdami išsiaiškinti medijų įtaką skirtingoms auditorijoms. Susirinkusiems klausytojams akcentuota medijų raštingumo svarba bei kritiškumas vertinant informaciją, kurią gauname ir žiniasklaidos, kaip žinių filtro, vaidmuo.

Rugsėjo 16 d., ketvirtadienį, vykusi doc. dr. Viktor Denisenko nuotolinė pamoka „Informaciniai karai ir propaganda: iššūkiai ir tikrieji pavojai“ subūrė beveik 200 moksleivių. Prisijungė klasės iš Vilniaus Pilaitės, Vilniaus Antakalnio, Alytaus Putinų, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės, VIMS, Kauno Santaros, Šolomo Aleichemo ORT, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijų, Vilniaus technologijų mokymo centro bei būrys individualių klausytojų. Susitikimo metu kalbėta apie svarbius ir kompleksinius dalykus aktualius moksleivių auditorijai, aiškintasi, kokios egzistuoja propagandos technikos, kaip ji pasireiškia. Docentas atkreipė moksleivių dėmesį, kad „sėkminga propaganda veikia kaip radiacija: mes jos nematome ir nejaučiame, tačiau pasekmės yra labai rimtos ir mirtinos“, todėl svarbu kritiškai vertinti informaciją, kuri patenka į mūsų akiratį ir bandyti ją pamatyti ir išmatuoti.

Komunikacijos fakultetas visų moksleivių, dalyvavusių susitikimuose, lauks ir kituose renginiuose bei jau tradicija tapusiame projekte „Studentas vienai dienai“, kuris šį rudenį vyks spalio/lapkričio mėnesiais.

0001„Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Todėl svarbu, kad administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei“ – teigiama Vilniaus universiteto Lyčiai jautrios kalbos gairėse.

Šios gairės parengtos vykdant Horizontas 2020 Mokslas su visuomene ir visuomenei (Swafs) programos projektą „Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia (SPEAR), kurio tikslas - lyčių lygybės planų sukūrimas aukštojo mokslo institucijoje ir jų įgyvendinimas. Komunikacijos fakulteto mokslininkės ir mokslininkai pirmieji Vilniaus universitete parengė Lyčių lygybės planą (LLP), kuris buvo patvirtintas Taryboje.
Kviečiame fakulteto bendruomenės narius ir nares susipažinti su VU Bendruomenės vystymo skyriui, bendradarbiaujant su universiteto mokslininkais ir mokslininkėmis, parengtomis lyčiai jautrios kalbos gairėmis ir skatiname kalbinį sąmoningumą, taikant gairėse pateiktas rekomendacijas.

Lyčių lygybės plano įgyvendinimui Komunikacijos fakultete suburta darbo grupė, kurią sudaro: doc. dr. Lijana Stundžė (grupės vadovė, lyčių lygybės koordinatorė), doc. dr. Aurelija Novelskaitė, asist. dr. Reda Adomaitienė bei dokt. Rūta Kupetytė. Ši darbo grupė parengs priemones, užtikrinančias lyčių lygybės principus personalo, organizacijos valdymo, mokslo, studijų bei komunikacijos srityse.

Lyčių lygybės planas ir jo įgyvendinimas fakultete yra Komunikacijos fakulteto indėlis įgyvendinant Įvairovės ir lygių galimybių strategiją 2020-2025 metams bendrosios VU Strategijos įgyvendinimo kontekste.

Lyčiai jautrios kalbos gairės

fiksavimasRugsėjo 21–22 dienomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Baltijos audiovizualinių archyvų (BAAC) taryba, sudarydami galimybę tyrėjams ir praktikams drauge aptarti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus, organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“.

Konferencijos tikslai yra suburti tyrėjus ir praktikus aptarti ir aktualizuoti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo, kitaip dar vadinamo išblaškytu paveldu, identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus, šio Lietuvai aktualaus paveldo reikšmę tautos ir valstybės raidai, panaudojimo galimybes istorijos ir kultūros, socialinės plėtros tyrimuose, skaitmeninėse rekonstrukcijose, kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose.

Konferencijos metu numatoma konceptualiai aptarti tiek iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių išgabento dokumentinio paveldo paieškas (identifikavimą), jo sąsajas su knyginiu-rankraštiniu ir muziejiniu paveldu, tiek Lietuvos diasporos sukaupto archyvinio paveldo esamą situaciją, galimas atminties institucijų veiklos kryptis, pasidalyti tyrimų rezultatais.

Konferencijos atidarymo metu, sveikinimo žodį tars Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. R. Laužikas, konferenciją moderuos doc. dr. J. Blažiūnas. Pranešimus skaitys KF bendruomenės nariai: doc. dr. Jolanta Mažylė, prof. dr. (HP) Arvydas Pacevičius, doc. dr. J. Blažiūnas.

PROGRAMA

Stebėti konferenciją ir pateikti klausimus bus galima nuotoliniu būdu. Registracija: https://bit.ly/3hjQoP0.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos