1991 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto Tarybos nutarimu bibliotekininkystės ir bibliografijos bei žurnalistikos specialybių struktūrų pagrindu įsteigtas Komunikacijos fakultetas. Patvirtinta Fakulteto struktūra, kurią sudarė: Komunikacijos ir informacijos teorijos, Informacijos sistemų, Bibliotekininkystės ir Knygotyros katedros bei Žurnalistikos institutas (katedros statusu).
Naujai įkurto Komunikacijos fakulteto patalpos, mokslininkų kolektyvai ir studijų programos buvo perimtos iš Istorijos fakulteto, kuriame iki tol veikė Bibliotekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos, Spaudos žurnalistikos ir Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros bei Periodinės spaudos tyrimų laboratorija, buvo rengiami bibliotekininkystės ir bibliografijos bei žurnalistikos specialistai.
I rūmai (Saulėtekio al. 9)
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. įstatymu priimtu Vilniaus universiteto statutu, aukštajai mokyklai buvo grąžinta autonomija. Susidarė palankios sąlygos peržiūrėti iki tol Universitete veikusią organizacinę struktūrą. Bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros, mokslinės informacijos ir žiniasklaidos tyrimai buvo sutelkti Istorijos fakultete, tačiau jie, savo prigimtimi, siejosi ne vien su istorijos, bet ir su pedagogikos, ekonomikos, filologijos, sociologijos ir technikos mokslais. Dėl šios priežasties, pertvarkų metu buvo suvokta, kad komunikacijos ir informacijos mokslų indėlis į Lietuvos mokslo potencialą ir rinkos ekonomikos sąlygomis kuriamą šalies ūkį bei atsinaujinantį kultūros sektorių tik didės, todėl specialistų rengimas turi įgauti naują organizacinę formą.
Tiek naujo Vilniaus universiteto fakulteto, tiek jo padalinių kūrimąsi lėmė komunikacijos ir informacijos mokslų, 1997 m. pripažintų atskira kryptimi, modernių šakų sklaida ir uždaviniai – informaciniu požiūriu tirti socialinės komunikacijos procesus ir plėtoti bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją. Taigi, VU Tarybos sprendimas buvo naudingas sukuriant komunikacijos mokslų ir studijų mokyklą Lietuvoje, atvėrusią galimybes visapusiškai tyrinėti komunikacijos ir informacijos mokslų problemas.
Universitete sukurta, ilgą laiką vienintelė Lietuvoje, trijų pakopų komunikacijos ir informacijos mokykla: čia rengiami ir šios krypties socialinių mokslų daktarai. Nuo 1993 m. Fakultete pradėtos ginti disertacijos subrandino būrį naujosios kartos komunikacijos ir informacijos mokslininkų profesionalų: iš viso Fakultete parengtos ir apgintos 92 mokslo daktaro disertacijos. Mokslo daktarams 2004 m. teiktos ir habilitacijos procedūros.
„Obsto namai“ (Bernardinų g. 11)
Nuo įkūrimo pabrėždamas esminį universitetinį mokslo ir studijų vienovės principą, Fakultetas nuosekliai planuoja ir įgyvendina komunikacijos ir informacijos lauko tyrimus bei studijas. Sulig kiekvieno dekano išrinkimu KF taryboje yra patvirtinamas padalinio strateginės raidos planas, kuris vėliau vadintas veiklos planu. Nuo 2021 m. kamieninio padalinio veiklos priemonių planavimas susietas su Universiteto strateginiu planu. Šie planai lėmė daugelį naujų sprendimų, padėjo analizuoti studijų politikos ir aukštojo mokslo rinkos permainas, komunikacijos ir informacijos mokslų pokyčius.
2008 m. pagal naujausią KF strateginės raidos planą buvo išplėsti moksliniai interesai, todėl 2012 m. buvo įsteigti nauji šakiniai padaliniai – Muzeologijos katedra ir Kūrybinių medijų institutas. Iki 2017 m. Fakulteto struktūrą sudarė 6 akademiniai ir mokslo dariniai, vykdantys komunikacijos ir informacijos mokslų šakų – bibliotekininkystės, dokumentotyros (archyvistikos), knygotyros, kūrybinių industrijų, muzeologijos, integruotos komunikacijos, informacijos mokslų, medijų ir žurnalistikos tyrimus.
2015 m. pradėjus Universiteto struktūros pertvarką, Fakulteto taryba parengė naujus nuostatus, kurie, Senato nutarimu, patvirtinti 2016 m. lapkričio 22 d. Komunikacijos fakultetas tapo savarankišku kamieniniu akademiniu Universiteto padaliniu, kurio vidaus struktūrą nustato nebe Senatas, o Fakulteto taryba. Nauji nuostatai Fakulteto tarybai suteikė teisę kurti katedras kaip mokslo tiriamąsias grupes. Senato nutarimu, nuo 2017 m. vasario 2 d., į Fakulteto struktūrą integruotas Lyčių studijų centras. Tarybos 2020 m. nutarimu įsteigti ir iki šiol veiklą tęsia Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų, Organizacijų informacinės ir komunikacinės veiklos tyrimų ir Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros bei Žurnalistikos ir medijų tyrimų centras. Dekano įsakymu įkurtos keturios mokslininkų grupės: Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų, Lyčių studijų, Politikos komunikacijos tyrimų, Strateginės komunikacijos tyrimų centrai, veikia 3D skaitmeninimo ir skaitmeninių tyrimų laboratorija. Po organizacinės reformos atsirado Studijų, Mokslo, Komunikacijos ir Projektų skyriai, teikiantys pagalbą akademiniams kolektyvams ir studijų programos komitetams.
„Skirmanto Valiulio medijų centras“ (Maironio g. 7)
Fakultetas, be perimtų bibliotekininkystės ir bibliografijos ir žurnalistikos studijų programų, dinamiškai kūrė ir naujas komunikacijos ir informacijos mokslų srities bakalauro ir magistro studijų programas. 1992 m. pradėta Informologijos bakalauro studijų programa suteikė impulsą vertinti informaciją kaip reikšmingą šiuolaikinės vadybos elementą ir kaip verslo rūšį. Nuo 1997 m. priimama studijuoti Verslo informacijos vadybos bakalauro studijų programa. Fakultetas vykdo socialinių mokslų leidybos, komunikacijos, informacijos paslaugų ir žurnalistikos krypčių bakalauro ir magistro studijas.
Fakultete nuo 2013 m. studijų ir mokslo vadyba atskirta: kiekvienai studijų programai vadovauja atitinkamas studijų programos komitetas, kurio pirmininką dekano teikimu skiria Fakulteto taryba, o tvirtina VU Senatas. Studijų programos komitetas gali savarankiškai inicijuoti ir priimti sprendimus juos derinant tik su dekanu ir Fakulteto taryba.
1991–2001 m. buvo parengti 799 vientisųjų (bibliotekininkystės ir bibliografijos – 502, žurnalistikos – 297) absolventai. Pertvarkius studijas į dvipakopes, 1995–2016 m. studijas baigė 3621 bakalauras, 1997–2016 m. – 1803 magistrai.
Fakultete veikia formalios ir neformalios studentų organizacijos – atstovybė, draugijos, klubai. KF koordinuoja 2007 m. įsteigto Vilniaus universiteto radijo START FM veiklą. Mokymo tikslams buvo leidžiamas „Universiteto žurnalistas“ (1977–1992; 2006–2022 m.). 2025 m. buvo pradėtas leisti studentų mokslinių darbų almanachas „Komunikacija ir informacija“.
Fakultetas įsikūręs keliuose VU pastatuose Vilniuje: Senamiestyje – „Obsto namuose“ (Bernardinų g. 11), „Skirmanto Valiulio medijų centras“ (Maironio g. 7), Antakalnyje – Saulėtekio al. 9 (I rūmų 2, 5 ir 6 (dalinai) aukštai, jungiamojoje dalyje bei III rūmų 4 (dalinai) aukšte).
Protokolai
 |
 |
Buvę Komunikacijos fakulteto dekanai »