Konferencijos pranešėjai

Dr. Jolanta Derkevica-Pilskunga
Rizika, krizių komunikacijos teorija ir praktika
Šiame pranešime pristatomi svarbiausi katastrofinės krizės etapai, skiriant ypatingą dėmesį kritinėms pirmosioms 24 valandoms prasidėjus krizei – laikotarpiui, reikalaujančiam skubių strateginių veiksmų. Prieš kiekvieną krizę yra rizika. Kuo geriau komunikuosime rizikas, tuo lengviau bus valdyti krizes. Todėl rizikos nustatymas ir vertinimas yra svarbūs etapai krizių komunikacijos valdyme. Pranešime pristatomi keli pagrindiniai krizių komunikacijos strategijos principai, įskaitant domino efektą, aiškiai apibrėžtą riziką ir krizių komunikacijos planą. Be to, pabrėžiamas vidinės komunikacijos vaidmuo krizės metu, parodant jos poveikį organizacijos atsparumui ir visuomenės nuomonei. Šio pranešimo tikslas – suteikti dalyviams praktinių įžvalgų, kaip įveikti ir sušvelninti šiuolaikinių krizių sudėtingumą.

Robert Gibson
Tarpkultūriniai pasaulinio bendradarbiavimo veiksniai
Didėjant globalizacijai ir pasauliui tampant vis labiau susietam, labai svarbu gebėti efektyviai bendradarbiauti tarp skirtingų kultūrų. Kultūrinis judrumas tapo esmine kompetencija įvairialypėje pasaulio darbo aplinkoje. Šiame pranešime nagrinėjamas kultūros poveikis bendravimui ir bendradarbiavimui; siūlomi būdai, kaip atsisakyti supaprastintų nacionalinių kultūrų stereotipų ir geriau suprasti daugialypes kultūrines tapatybes bei asmeninių pageidavimų, visų kultūros formų, situacijos ir konteksto sąveiką. Pranešime remiamasi tarpkultūrinių tyrimų, įvairovės, lygybės ir įtraukties, taip pat neuromokslų įžvalgomis. Siūlomas kultūrų suartinimo modelis, kuris pabrėžia tiek kultūrinius panašumus, tiek skirtumus ir siekia išnaudoti įvairovę abipusei naudai. Praktiniai metodai pagrįsti didele pranešėjo patirtimi verslo aplinkoje ir yra išbandyti tiek su verslo profesionalais, tiek su pažengusiais verslo administravimo studentais.

Dr. Nuno da Silva Jorge
Dirbtinis intelektas demokratijoje: ko tikėtis?
Šiame pranešime kalbama apie generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) privalumus ir keliamus iššūkius šiuolaikiniuose ryšiuose su visuomene. Generatyvinis DI gali padėti sustiprinti pilietinį įsitraukimą, supaprastinti valdymą ir palengvinti prieigą prie informacijos. Pranešime aptariamos ir šios technologijos keliamos problemos: misinformacija, algoritminis šališkumas ir visuomenės pasitikėjimo mažėjimas. Kadangi DI tampa vis svarbesnis mūsų gyvenime, labai svarbu, kokius sprendimus priimame šiandien, nes jie nulems, kaip atrodys ateities visuomenė ir vertybės. Pranešimas kviečia kritiškai diskutuoti, kaip išnaudoti generatyvinio DI įrankius, kad jie padėtų žmonėms, o ne manipuliuotų ar kontroliuotų juos.