Profesorė Elena Macevičiūtė – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros mokslininkė, ilgametė bendruomenės narė, nuo pat Fakulteto įkūrimo pradžios aktyviai prisidėjusi prie jo formavimo ir plėtros.
Prof. E. Macevičiūtė, 1980-06-21. Nuotr. prof. Domo Kauno.
Dar 1992 m., grįžusi iš studijų Jungtinėje Karalystėje, prof. E. Macevičiūtė prisijungė steigiant Komunikacijos fakultetą – per pirmuosius jo gyvavimo metus kartu su kolegomis įgyvendino net du Europos projektus, kurių dėka Fakultete buvo sukurtos ir pradėtos kartu su užsienio partneriais įgyvendinti dvi magistrantūros studijų programos: Informacijos vadyba bei Tarptautinė komunikacija. Dėstytojaudama Vilniuje, ilgą laiką prof. E. Macevičiūtė paraleliai mokslinę veiklą plėtojo ir Borås universitete Švedijoje.
Mentorė ir kolegė
Mokslininkė iniciavo ir įgyvendino daug mokslinių darbų tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje, taip pat aktyviai dalyvavo jaunųjų mokslininkų rengime – vadovavo doktorantams. VU Komunikacijos fakulteto mokslininkė, doc. dr. Daiva Siudikienė apie savo daktaro disertacijos vadovę ir kolegę atsiliepia šiltai ir su dėkingumu. E. Macevičiūtė 2008–2013 m. vadovavo jos daktaro disertacijai tema „Gyvenimo stiliaus įtaka auditorijos laisvalaikio medijų naudojimui“.
„Profesorės gebėjimas matyti plačiau, užduoti svarbius klausimus ir kartu leisti ieškoti savų atsakymų, ne tik prisidėjo prie mano akademinio augimo, bet ir sustiprino tikėjimą savo jėgomis. Profesorė yra iškili Komunikacijos fakulteto akademinės bendruomenės asmenybė – ne tik savo moksliniais darbais ir plačiu intelektiniu akiračiu, bet ir ypatingu gebėjimu įkvėpti, telkti bei ugdyti jaunus mokslininkus“, – pasakoja doc. dr. Daiva Siudikienė.
Dr. Indrės Jovaišaitės-Blaževičienės daktaro disertacijai „Žaismo vaidmuo didinant skirtingo amžiaus lankytojų įsitraukimą kultūros paveldo muziejuose” 2021–2024 m. taip pat vadovavo prof. E. Macevičiūtė. Profesorę ji vertina ne tik kaip nuostabią mokytoją, bet ir patarėją, bendraautorę ir kolegę. Kaip vieną įspūdingiausių jos bruožų vadovaujant moksliniam darbui išskiria nuosaikų reiklumą.
„Ji reikalauja, bet niekada nespaudžia. Leidžia savu tempu ir pajėgumais suvokti kelią, išgryninti mintį ir savo kryptį atrasti diskutuojant su nuoširdžiu bei mokslui atsidavusiu žmogumi, kuris neabejotinai turi daug daugiau patirties, bet ta patirtimi niekada nesipuikuoja. Dirbti su profesore buvo ne tik produktyvu, bet ir labai ramu, ir užtikrinta, kad viskas vyks sėkmingai, efektyviai ir prasmingai. Manau, kad visiems, kurie su ja susidūrė mokslo kelyje, turėjo būti labai paprasta bendrauti ir teko laimė išgyventi įdomių mokslinių bei gyvenimiškų diskusijų akimirkas“, – dalinasi dr. I. Jovaišaitė-Blaževičienė.
Komunikacijos fakulteto profesorius emeritas Domas Kaunas su prof. E. Macevičiūte bendrauja ne tik akademinėje, bet ir asmeninėje aplinkoje: „Ji visada draugiška, nuotaikinga, gyvybinga, išradinga, pasirengusi kolegoms padėti. Pati vertė iš anglų ir į anglų kalbą, talkino organizuojant konferencijas, ypač, kai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Fakultetas užmezgė ryšius su Europos ir tolimesnių šalių partneriais“, – pasakoja profesorius.
Jos ilgametės pastangos padeda auginti profesionalią, tarptautiniu mastu konkurencingą Fakulteto akademinę bendruomenę.
Pirmosios lietuviškos knygos 450-mečiui skirtos konferencijos išvažiuojamasis posėdis, Šilutės biblioteka, 1997-09-27.
Nuotr. prof. Domo Kauno. Nuotraukoje – Vokietijos, Estijos, Lenkijos atstovai, prof. E. Macevičiūtė ir prof. D. Kaunas.
Mokslinis ir profesinis kelias
Prof. E. Macevičiūtė 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas ir nuo to laiko dirbo universitete. 1989 m. ji apgynė daktaro disertaciją „UNESCO bibliotekininkystės programų įtaka tarptautiniam bibliotekų bendradarbiavimui“, o 1990 m. įgijo pedagogikos mokslų kandidato laipsnį. 2004 m. jai suteiktas habilituoto daktaro – profesoriaus vardas.
1993–1995 m. profesorė vadovavo Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, o nuo 2000 m. dėsto Borås universiteto Švedijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslo mokykloje.
Daugiau nei keturis dešimtmečius dirbusi Vilniaus universitete, prof. E. Macevičiūtė nuosekliai prisidėjo prie komunikacijos ir informacijos mokslų plėtros Lietuvoje. Ji buvo ne tik viena iš Fakulteto, bet ir viena Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros steigėjų, 2020–2023 m. ėjo šios katedros vedėjos pareigas.
Prof. E. Macevičiūtės moksliniai interesai – informacijos vartotojų elgsena, skaitmeninė leidyba, bibliotekos bei tarpkultūrinė komunikacija – atsispindi gausiai publikuotuose moksliniuose darbuose. Profesorė paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių ir daugiau kaip 40 metodinių straipsnių, dešimtis knygų. Jos darbai publikuoti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo leidiniuose.
Profesorė aktyviai dalyvauja mokslinių žinių sklaidoje, yra mokslo žurnalo „Knygotyra“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja, taip pat tarptautinių žurnalų redkolegijų narė, įskaitant JAV leidžiamą „The Serials Librarian“ ir Švedijoje leidžiamą „Information Research“.
Būdama aktyvi mokslininkė, profesorė daug laiko ir energijos skiria savo pomėgiui – grožinės ir mokslinės literatūros vertimui iš anglų į lietuvių. Atsivertę jos verstus Terry Pranchett (ir ne tik jo) detektyvus pasinersime į įvykių sūkurį, o skaitydami mokslinių tekstų vertimus ne tik įtvirtinsime mokslo žiniją, bet ir perprasime srities profesinę terminiją lietuvių kalba.
Šaltiniai:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. Elena Macevičiūtė.
- Bernardinai.lt, 2014 04 24. Elena Macevičiūtė: apie būtį „padalytą tarp dviejų šalių“.