Bibliofilija kaip asmenybės raiška: Kazio Varnelio biblioteka

Braziunienė Alma

Vilnius, 2008 m. 271p.

ISBN 978-9955-415-84-8

Monografija skirta bibliofilijos fenomeno, kaip vieno iš kultūros reiškimosi formų ir individualaus kultūros įsavinimo būdų, analizei, joje iš knygotyros pozicijų gvildenama bibliofilijos ir asmenybės santykio problema, taip pat nagrinėjami kai kurie platesni knygotyros ir bibliotekininkystės, muzeologijos, kultūrologijos sąsajų aspektai, analizuojami asmeninių bei viešųjų institucinių bibliotekų funkciniai, struktūriniai panašumai bei skirtumai, į lietuvių knygotyros vartoseną įvesdinami nauji Vakarų knygos kultūros reiškiniai ir sąvokos.

Lietuvių dailininko, muziejininko ir bibliofilo Kazio Varnelio (g. 1917) asmeninė biblioteka (senieji žemėlapiai, Lituanika, bibliofilinė kolekcija, iš viso 9,5 tūkstančio vienetų), 1998 m. kartu su muziejumi parvežta iš JAV į Vilnių, analizuojama kaip netipiškas posovietinės Lietuvos atvejis, aktualus šiandienos Lietuvos kultūros tyrimams. Bibliofilo K. Varnelio asmenybė ryškinama žvelgiant į ją per kūrybos rezultatą – bibliofilinę biblioteką. Knygoje atskleidžiamas bibliofilo veiklos specifiškumas, koncentruojamasi ties bibliofilo kūrybiškumo momentu, pristatoma K. Varnelio bibliofilo tapsmo erdvė: Alsėdžių vaikystės ir paauglystės laikotarpis, bibliofilinių poreikių formavimasis Kauno meno mokykloje (1936–1940), bibliofilijos traukos stiprėjimas karo ir pokario laikotarpiu gyvenant Vienoje ir Vokietijoje bei bibliofilinės brandos erdvėlaikis JAV (1949–1998).

Knygoje nagrinėjama K. Varnelio bibliotekos komplektavimo istorija, bibliotekos sandara, funkcionavimas, analizuojamos atskiros bibliotekos kolekcijos teminiu bei chronologiniu principu bei visa biblioteka estetiniu ir muziejiniu aspektu. Akcentuojamas pabrėžtinas šios bibliotekos individualumas ir dermė su visu K. Varnelio muziejumi, traktuojant tai kaip elitinės kultūros sugrįžimo Lietuvos visuomenėn faktą.