Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, jog skelbiami Vilniaus universiteto senato rinkimai.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2026 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. SPN-5 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą sudarys 46 nariai. Visi Senato nariai bus renkami kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal sudarytus iškeltų kandidatų sąrašus. Komunikacijos fakultete bus renkami du jam atstovaujantys Senato nariai.

Studentai kviečiami teikti straipsnius trečiajam VU Komunikacijos fakulteto mokslo straipsnių rinkiniui „Komunikacija ir informacija. Studentų mokslinių darbų almanachas”.

Nuo šių mokslo metų Vilniaus universiteto Kūrybos komunikacijos studijų programos, patenkančios tarp 5 populiariausių Alma Mater studijų, tobulinimas aptartas su jos socialiniais partneriais. Programai grįžęs vadovauti jos sumanytojas prof. dr. Andrius Vaišnys atskleidė, kaip šiuolaikinių technologijų kontekste bus formuojamos komunikacijos specialisto kompetencijos, sudarant galimybę jam susigaudyti kūrybinių industrijų rinkoje ir atskirais etapais parengti atsiskaitomuosius darbus – kūrybinį projektą bei bakalauro baigiamąjį darbą.

Vilniaus universitetas (VU) tapo Europos skaitmeninių tyrimų infrastruktūros menams ir humanitariniams mokslams (DARIAH-EU) bendradarbiaujančiu partneriu. Ši strategiškai reikšminga partnerystė, įgyvendinama kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, sustiprina VU, kaip lyderiaujančios akademinės institucijos Lietuvoje, pozicijas ir įtvirtina jo vaidmenį kaip svarbaus skaitmeninių inovacijų centro Baltijos regione, jungiančio pažangias technologijas su kultūros, komunikacijos ir visuomenės tyrimais.

Šiandien, vasario 2 dieną, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete pareigas pradeda eiti Projektų ir partnerysčių prodekanė doc. dr. Ingrida Kelpšienė. Ši pareigybė fakultete įsteigta siekiant kryptingai stiprinti projektinę veiklą, tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei ryšius su tarptautiniais ir išoriniais partneriais.

Vienišos motinos Lietuvoje sudaro socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamą, bet visuomenėje nepakankamai pažįstamą grupę. Tyrimai rodo, kad mamų patiriami sunkumai kyla ne dėl individualių sprendimų, bet dėl spragų politiniuose ir administraciniuose sprendimuose, kai realūs veiksmai neatitinka vieno suaugusiojo asmens šeimos poreikių. Motinystės patirtį dar labiau apsunkina visuomenėje ir žiniasklaidoje paplitę klaidingi stereotipai.