Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkė, žurnalistė, radijo laidų vedėja doc. dr. Rūta Kupetytė Komunikacijos fakultete ne tik studijavo, siekė mokslinių aukštumų, bet ir rinkosi dėstytojos kelią. Mokykloje galvojusi apie politikos mokslus, istoriją ar net fiziką, įdomaus netikėtumo dėka Rūta atrado Komunikacijos fakultetą: įkvepiančius ir kompetentingus dėstytojus, puikius kursiokus ir galimybę daug ko išmokti. „Kai atsidūriau Komunikacijos fakultete supratau, kad tai buvo geriausias mano priimtas sprendimas. Žurnalistika – mano širdies profesija, kurioje aš norėjau būti pati to nesuvokdama“, – dalinasi R. Kupetytė.
Kelias į žurnalistiką
Įdomus atsitiktinumas, pažadinęs dvyliktokės Rūtos susidomėjimą žurnalistika, susijęs su tais metais vykusiais pedagogų streikais. Į mokyklą atvykę laikraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistai kalbino moksleivius ir prašė pakomentuoti tuometinę pedagogų situaciją. Kitą dieną, pamačiusi, kad jos žodžiai virto iškreipta dramatiška antrašte, Rūta Kupetytė ne tik nusivylė, bet ir supyko ant šios specialybės. Paradoksalu, kad būtent ši patirtis paskatino Rūtą bandyti stoti į Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos studijų programą ir, įstojus, kardinaliai pakeisti nuomonę.
Žurnalistikos mokslų svarba
Pasak doc. dr. R. Kupetytės, dalis šiandien matomų problemų – antraščių iškraipymai, vadinamasis „clickbait“ turinys ar profesinio stuburo stoka – kyla todėl, kad ne visi dirbantys žiniasklaidoje yra baigę profesionalias žurnalistikos studijas. Būtent universitetinės studijos padeda suprasti žurnalistikos principus, objektyvumo sampratą ir profesinę etiką bei formuoja žurnalistą, gebantį atsakingai atlikti savo darbą.
Studijuodama žurnalistiką ji įstojo ir į politikos mokslus, nes planavo tapti politikos žurnaliste. Politikos mokslų studijos suteikė gilų teorinį ir filosofinį pagrindą ir buvo be galo vertingos, tačiau praktinį politikos pažinimą ji įgijo dirbdama žurnaliste. Manymas, jog tapimas tam tikros srities ekspertu leis būti geru žurnalistu, pasak Rūtos, yra klaidingas. „Tai, ką išmoksi, niekada nenešiosi ant pečių, bet aš savo pavyzdžiu galiu patvirtinti, kad jei reikia gero žurnalisto, kuris geba ne tik giliai mąstyti, bet ir perteikti informaciją, žurnalistikos studijos yra būtinos“, – pastebi Rūta.
Rūtos Kupetytės įsitikinimu, būnant žurnalistu svarbiausia išmokti sudėtingą informaciją perteikti visuomenei suprantama kalba ir gebėti ją paaiškinti skirtingiems žmonėms: „Žurnalistas yra vertėjas. Jis labai gerai supranta ką sako pašnekovas ir geba tai perpasakoti auditorijai.“
Studentų kartos
Kalbėdama apie studentų kartų skirtumus, docentė vengia lyginti skirtingas kartas, jos nuomone, kiekviena jų turi savų privalumų. Prisimindama savo studijų metus, ji pasakoja, kad tuo metu Lietuvoje vyravo ekonominė krizė, todėl dauguma studentų po paskaitų nedirbo ir skyrė didžiąją laiko dalį studijoms, dėstytojų prašydavo daugiau užduočių ir mėgdavo pakonkuruoti moksliniame lauke. Dabartiniai studentai, Rūtos Kupetytės nuomone, yra gerokai drąsesni. Ji prisimena pirmakursius, kurie, rengdami pirmąsias savo gyvenime naujienas apie rinkimus, savarankiškai suorganizavo Vyriausiosios rinkimų komisijos spaudos konferenciją. Tokia iniciatyva, pasak docentės, jos studijų laikais būtų buvusi sunkiai įsivaizduojama. Nors dažnai sakoma, kad šiandien jaunimas vengia tiesioginio kontakto, R. Kupetytė su tuo nesutinka. Ji prisipažįsta, kad ir pati studijų metais bijodavo skambinti pašnekovams.
Pirmieji dėstymo metai
Dėstytojos kelią Rūta Kupetytė pradėjo COVID-19 pandemijos pradžioje. Paskaitos vyko dėvint kaukes ir apsaugines veido priemones, o už jų slėpėsi nepažinti studentų veidai. Būta jaudulio ne tik dėl pandemijos pakoreguotų darbo sąlygų, bet ir todėl, kad tai buvo pirmieji studentai, kuriems Rūta dėstė: „Bijojau jiems prisipažinti, o jie ir nesuprato, kad dėstau pirmus metus. Tai pasakiau tik po keturių metų dalyvaujant savo pirmųjų studentų diplomų įteikimo šventėje.“
R. Kupetytė pripažįsta, jog gražiausias dalykas, nutikęs tais pandemijos metais, buvo galimybė pradėti dėstyti ir pažinti savo pirmuosius studentus. Jie suteikė daug įkvėpimo ir padėjo suprasti, kad dėstymas gali atnešti patirčių, kurių neįmanoma numatyti iš anksto.
Praktika ir teorija žurnalistikoje
Kalbėdama apie dėstytojus praktikus, R. Kupetytė pabrėžia, kad jie studentams perduoda naujausias profesines žinias, kasdienes situacijas ir realius žurnalistikos pavyzdžius. Vis dėlto, ji įsitikinusi, kad vien praktikos nepakanka. Žurnalistikos studijos turi ugdyti ne tik gebėjimą parengti reportažą ar straipsnį, bet ir kritiškai analizuoti žiniasklaidą. Jos nuomone, daug problemų viešojoje erdvėje būtų galima išvengti, jei visi žiniasklaidoje dirbantys žmonės turėtų stiprų teorinį pagrindą ir kritinį mąstymą.
Žurnalistikos studijų ateitis
Vertindama Žurnalistikos studijų ateitį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, R. Kupetytė mato itin džiuginančias tendencijas. Pasak jos, pastaraisiais metais Žurnalistikos studijų programa tampa vis populiaresnė. Analizuojant bendrus priėmimo rezultatus, Žurnalistika Vilniaus universitete jau pakilo į šeštą vietą tarp konkurencingiausių studijų programų.
Docentės teigimu, tai rodo, kad jauni žmonės nori tapti žurnalistais, siekia kurti kokybišką turinį ir prisidėti prie stiprios žiniasklaidos. Nors norinčiųjų studijuoti būtų gerokai daugiau, Fakultetas sąmoningai riboja priėmimą iki 50 studentų per metus. Toks sprendimas leidžia užtikrinti aukštą studijų kokybę, mažas praktinių užsiėmimų grupes televizijos ir radijo studijose bei individualų grįžtamąjį ryšį kiekvienam studentui.
Siužetas parengtas minint VU Komunikacijos fakulteto 35 metų sukaktį.