Gruodžio 1 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas pirmasis analitinis žurnalas „Journal of Communication Influences“, kuriame analizuojami aktualiausi šiandienos komunikacijos procesai: nuo dezinformacijos ir propagandos iki dirbtinio intelekto poveikio komunikacijai. Leidinys skirtas tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai, juo siekiama suprantamai pristatyti analitines įžvalgas ir skatinti diskusijas visuomenėje. Žurnalą parengė Vilniaus universiteto (toliau – VU) Komunikacijos fakulteto Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras.
Renginio diskusijoje – komunikacijos ir propagandos ekspertų įžvalgos
Pristatyme diskusijai susirinko komunikacijos ir propagandos tyrėjai bei ekspertai: žurnalo vyriausiasis redaktorius, kultūros viceministras doc. dr. Viktor Denisenko, VU Komunikacijos fakulteto Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas dr. Kiryl Kascian, Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento patarėja Emilija Kilinskaitė. Diskusiją moderavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Nerijus Maliukevičius.
Diskusijoje ne tik aptarti Lietuvoje ypač aktualūs rusijos ir Baltarusijos propagandiniai naratyvai ir jų konstravimo būdai, bet ir išryškėjo būtinybė Lietuvai laikytis savo istorijos linijos ir ją komunikuoti. Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad Lietuvai, nors turinčiai ribotus resursus, svarbu aiškiai formuoti savo pasakojimus ir užtikrinti, kad jie būtų priimami ir suprantami kaimyniniuose regionuose.
Emilija Kilinskaitė pabrėžė, kad siekiant savo strateginių tikslų, svarbu remtis savo partneriais. Būtina nepamiršti, kad esame dalis platesnio Europos vieneto, todėl galime vienytis ir kartu veikti, taip lengviau pasiekdami savo strateginius tikslus. Ekspertės teigimu, reikėtų skirti mažiau resursų diskusijoms su priešiška propaganda, vietoj to – geriau investuoti į savo žinių skelbimą ir platinimą.
Žurnalas – pagalba visuomenei suprasti sudėtingus procesus
Kultūros viceministras ir vyriausiasis žurnalo redaktorius doc. dr. V. Denisenko pabrėžia, kad žurnalas gimė reaguojant į iššūkius, su kuriais susiduriame informacinėje erdvėje. Anot jo, vienas leidinio tikslų – padėti visuomenei geriau orientuotis sudėtinguose procesuose, kurie lemia viešąją nuomonę ir politinius sprendimus.
„Gyvename komunikacinių įtakų pasaulyje, kuriame pasinaudojant informacija galima formuoti nuomones, lemti sprendimus ar net sukelti krizes. Neatsargus pasisakymas gali virsti didžiuliu politiniu skandalu, manipuliavimas tam tikromis temomis – sukelti netikėtas pasekmes. Žurnalo idėja – nagrinėti komunikacinius procesus įvairiais pjūviais, siekiant geriau suprasti, kas vyksta mūsų informacinėje erdvėje ir kaip tai mus veikia. Siekiame priartinti analitinę ir ekspertinę informaciją prie visuomenės ir arčiau tam tikrų problemų sprendimų, skatinti diskusijas. Tikimės pasiekti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinę auditoriją“, – teigia jis doc. dr. V. Denisenko.
Mokslininkas pasakoja, kad žurnalo idėja kilo stebint Vakarų analitinių centrų praktiką ir siekiant plėsti analitinių leidinių tradiciją Lietuvoje.
„Vienas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro tikslų – tapti analitiniu centru, kuris teikia ekspertines žinias ir įžvalgas visuomenei, žiniasklaidai ir valdžios struktūroms. Mums svarbu ne tik atlikti tyrimus, bet ir suprantamai pristatyti jų rezultatus, parodyti, kaip komunikacinės įtakos formuoja mūsų informacinę erdvę“, – sako doc. dr. V. Denisenko.
Jo teigimu, žurnale publikuojami analitiniai tekstai gali pasiūlyti gilesnių įžvalgų nei įprasti žurnalistiniai straipsniai, tačiau nėra apriboti tradicinių mokslinių publikacijų reikalavimais. Toks formatas suteikia autoriams daugiau laisvės ir padeda pasiekti platesnę skaitytojų auditoriją. Doc. dr. V. Denisenko antrina Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas dr. Kiryl Kascian, pastebėjęs, kad žurnalas užpildo laisvą nišą, esančią tarp turinio, skirto mokslininkams, ir turinio plačiajai visuomenei.
„Žurnale pateikiama aiški ir lengvai suprantama analizė, kartu suteikiant ekspertinio lygio įžvalgų. Specialistai čia ras reikšmingo gylio, o platesnė auditorija galės rasti atsakymus į aktualius klausimus ir geriau suprasti mechanizmus bei kontekstus, slypinčius už šiuolaikinių komunikacijos procesų. Žurnalas jungia profesionalią analizę ir neakademinei bendruomenei suprantamą diskusiją, taip suteikdamas vertės abiem pusėms.“
Analitinis žvilgsnis į dezinformaciją, propagandą ir politinę komunikaciją
Žurnalas leidžiamas anglų kalba, taip sudarant sąlygas pritraukti autorius iš įvairių šalių. Pirmajame numeryje publikuojamas kviestinės autorės iš Ukrainos Olhos Sushkevych straipsnis, analizuojantis Kremliaus propagandos manipuliacijas per taikos naratyvą Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Doktorantas iš JAV Brockas Maysas šiame numeryje nagrinėja Donaldo Trumpo priešrinkiminę komunikaciją.
Taip pat šiame numeryje pristatomas dr. K. Kascian tyrimas, analizuojantis Aliaksandro Lukašenkos 2025 m. rinkimų retoriką ir joje aptariamą Lietuvą. Dr. Kirylas Kascianas atkreipė dėmesį, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo propaganda, nukreipta prieš Lietuvą, nėra tiesioginis Kremliaus naratyvų atkartojimas, o turi savų bruožų ir tikslų. Jo nuomone, šiuos skirtumus būtina suprasti norint tiksliai vertinti hibridinių atakų pobūdį.
Dar vienas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro mokslininkas dr. Valius Venckūnas žurnale analizuoja, kaip Kremliaus propaganda interpretavo Lietuvoje įvykusią keturių JAV karių žūties Pabradės poligono tragediją. Kremliaus propagandą savo straipsnyje nagrinėja ir doc. dr. V. Denisenko, jis savo straipsnyje atskleidžia, kaip Rusija propagandai pasitelkia populiariąją kultūrą.
Žurnalas „Journal of Communication Influences“ planuojamas leisti kas metus. Vyriausiasis žurnalo redaktorius doc. dr. Viktor Denisenko tikisi, kad žurnalas sulauks dėmesio ir skatins diskusijas, nes jų metu gali rastis ir visuomenei svarbūs sprendimai: „Tikimės, kad šis analitinis žurnalas ne tik papildys viešąsias diskusijas, bet ir padės rasti sprendimus, kaip stiprinti mūsų informacinę aplinką“, – teigia doc. dr. Viktor Denisenko.