Kviečiame susipažinti su VU KF bendruomenės nariu - doc. dr. Deimantu Jastramskiu.
Kaip atrodė jūsų mokslinės karjeros pradžia? Kada pasirinkote komunikacijos kryptį?
Sovietmečiu studijavau inžinerijos mokslus ir prasidėjus atgimimui, atsiradus daugiau galimybių, pasirinkau psichologijos studijas Vilniaus universitete, Filosofijos fakultete, o vėliau teko dirbti žiniasklaidoje ir leisti regioninę spaudą. Įgijau nemažai žurnalistinės ir vadybinės praktikos, taigi 2007 metais buvau pakviestas dėstyti į Komunikacijos fakultetą. Tada pradėjau rengti disertaciją susijusią su žiniasklaidos struktūra, nuosavybe ir įtakomis.
Dėstytoju dirbu jau 16 metų, bet šalia yra ir mokslinė veikla. Dažnai studentai nežino, ką mes veikiame, kai nevedame paskaitų ir seminarų, bet yra tarptautinių ir nacionalinių projektų su kuriais tenka dirbti. Kai kurie susiję tiesiogiai su universitetu, kiti ne. Kartais esu laisvai samdomas kaip ekspertas, dažniausiai ši veikla yra susijusi su mokslu.
Kaip manote, ko svarbiausia išmokyti studentus?
Ateina labai skirtingi žmonės ir kiekviena karta turi savo savitumų. Tiesiog stengiuosi užmegzti gerą kontaktą su studentais ir dirbti pagal tai, ko jie tikisi ir dėl ko čia atėjo. Tikrai ne visiems yra savaime aišku, ką jie mokosi, bet per semestrą jie apsigludina. Visų vienodai neišmokysi ir neįkvėpsi, kiekvienas pasiima skirtingas žinias iš paskaitų.
Kas Jums pačiam įdomiausia iš to, ką dėstote, ko mokote studentus?
Kiekviename dalyke man įdomiausia susieti dėstymą su aktualijomis ir naujais dalykais. Pavyzdžiui, dabar su kolegomis vykdome mokslinį projektą apie žurnalistikos situaciją Lietuvoje: ekonominiame, politiniame, socialiniame kontekstuose. Nagrinėjame daug duomenų, kaip patys žurnalistai suvokia, kas vyksta žurnalistikoje. Yra atlikta nacionalinė žurnalistų apklausa, apklausta virš 300 žurnalistų. Kai kurie duomenys tinka pagal paskaitų temas, tai juos galima pristatyti ir padiskutuoti su studentais.
Kuri žurnalistikos sritis Jums labiausiai artima? Ar Jūs, kaip mokslininkas, vertinate pramogų žurnalistiką rimtai?
Kalbant apie pramogų žurnalistiką, ji yra minkštoji sritis. Yra tyrimų apie jos specifiką ir mūsų žurnalistikos tyrime buvo apklausiami pramogų žurnalistai ir jų atsakymai bei požiūris ryškiai skyrėsi nuo, pavyzdžiui, politikos žurnalistų. Išsivysčiusiose šalyse, turinčiose geras ekonomines ir demokratines sąlygas, net kiekybiškai gyvenimo būdo žurnalistikos yra daugiau, nei kitose šalyse, kurios nėra tokių rodiklių pasiekusios.
Portaluose skaitydamas naujienas dažniausiai pradedu nuo užsienio politikos naujienų. O ekonomika ir kitos sritys yra tik papildančios.
Kokių didžiausių problemų matote žiniasklaidos sektoriuje?
Tų problemų yra įvairiausių. Viena iš didžiausių problemų – konkurencija su globaliais socialiniais tinklais. Atimamas vartotojų dėmesys ir reklamos pinigai. Tai Lietuvos reklamos rinka, kurią žiniasklaida yra sukūrusi, yra mažesnė nei ta, kurią pasiima užsienio platformos. Tai svarbu, nes jei žiniasklaida neuždirba pinigų, yra mažesnės galimybės plėtoti kokybišką žurnalistiką.
Už ką galima pagirti žurnalistus?
Demokratija be šios bendruomenės tinkamo darbo, vargu, ar gali egzistuoti. Nes kokybiška žurnalistika gali duoti labai daug tinkamo informavimo, kad piliečiai galėtų priimti asmeninius sprendimus atėję į rinkimus ar kitais svarbiais politiniais klausimais.
Taip pat, tiriamoji žurnalistika pastaraisiais metais tapo pakankamai stipri. Yra atskleidžiamos įvairios istorijos, kurioms reikia ilgalaikio dėmesio ir ne visos redakcijos nori ar gali investuoti į tai. Tai stiprina žiniasklaidą.
Kiek visuomenei reikalingi žurnalistai, o gal pakanka socialinių tinklų pranešimų? Kokia jūsų nuomonė apie socialinius tinklus, kartais pranešimus rašote ir pats, noriai ar labiau iš darbinių interesų?
Čia yra žiniasklaidos ir socialinių tinklų simbiozė. Temos visur panašios, tik socialiniuose tinkluose yra daugiau komentuojama, o žiniasklaidoje informuojama. Socialiniai tinklai nepakeis profesionalios žurnalistikos, nes žiniasklaidoje dirba savo sričių specialistai, kurie sistemingai informuoja visuomenę. O socialiniuose tinkluose dažniausiai plinta pavienė ir kartais net netikrinta informacija. Tai yra dalis bendro informacinio lauko, bet kaip klasikinės muzikos neišstūmė populiarioji muzika, taip ir socialiniuose tinkluose mėgėjai, kurie rašo kas šauna į galvą, nepakeis profesionalų.
Kalbant apie tai asmeniškai, tai kiekvienas turim galimybes informuoti visuomenę apie savo veiklą. Tai yra puiku, nes kai nebuvo interneto, žiniasklaida turėjo monopoliją informuoti. Redakcijose vyko didelis informacijos filtravimas, dabar socialiniai tinklai yra didelis papildymas žmonių saviraiškai. Žiniasklaidos laisvė yra dalis saviraiškos laisvės. Mes ją dabar turime kur kas didesnę kaip piliečiai, o pati žiniasklaida kartais net lengviau susirenka informaciją iš socialinių tinklų.
Taigi manau yra labai didelė dermė ir reikštis savarankiškai, ir dirbti profesionaliai. Nors ne visi išnaudoja socialinius tinklus geriems darbams, todėl gerai, kad profesionalioji žurnalistika ne tik informuoja, bet ir išryškina melagienas.
Ką mėgstate veikti po paskaitų? Po darbo? Koks esate už universiteto ribų?
To laiko nelieka daug, bet laisvalaikiu noriu pabūti gamtoje, atsipūsti nuo įtampos. Paskaityti ne mokslinę, o grožinę literatūrą, turiu sąrašą kokias knygas norėčiau perskaityti.
Tokio hobio, kaip kolekcionavimas ar specifinė veikla, neturiu. Bet patinka keliavimas ir gilesnis Europos istorijos pažinimas. Esu Europos kultūros ir civilizacijos mėgėjas, kaip kitus traukia Rytai ir jie vis nori vykti ten, tai man patinka Vakarų Europos kultūra. Taip pat domiuosi užsienio šalių istorijomis susijusiomis su Lietuva, tai atskleidžia naujus kontekstus.
Esu prisiekęs autoturistas. Sėdu į automobilį ir keliauju per kelias Europos šalis. Anksčiau tekdavo ir kempinguose apsistoti, tokios kelionės metu net nežinodavau kur tą naktį nakvosiu. Organizuoto keliavimo su gidais turbūt nesu išbandęs, esu savarankiškas keliautojas. Yra du būdai tokio keliavimo: iš anksto viską suplanuoti ir pasidomėti arba keliauti kažkuria kryptimi ir sustoti pasidomėti ten, kur pasirodo įdomu.
Ko palinkėtumėte KF bendruomenei?
Kad sektųsi studijose ir moksle, kad rezultatai būtų geri. Kad tiek studentai, tiek mokslininkai, tiek dėstytojai būtume matomi ir tarptautinėje bendruomenėje. Kad būdami Komunikacijos fakulteto bendruomenėje efektyviai komunikuotume.