Dėstytoja, žurnalistė Aleksandra Ketlerienė su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu susijusi beveik dvidešimt metų – nuo 2006-ųjų, kai pirmą kartą peržengė fakulteto slenkstį kaip studentė. Vėliau ji prisidėjo prie įvairių projektų, dirbo gynimo komisijose, o nuo 2022 metų dėsto žurnalistikos studentams. „Komunikacija man visada buvo įdomi sritis – tikiu, kad prasta komunikacija gali sukelti daug problemų, o gera padeda jas spręsti“, – teigia A. Ketlerienė.
Anot lektorės, didžiausia motyvacija dirbant universitete yra studentai, ypač tie, kurie yra motyvuoti ir tiksliai žino, kodėl renkasi žurnalistiką. Ji pabrėžia: „Visada sakau, kad žurnalistika nėra tik profesija – tai gyvenimo būdas. Ji arba tau tinka, arba ne“. Dėstytoja džiaugiasi matydama, kaip studentai per pusmetį įgauna pasitikėjimo ir drąsiai žengia į redakcijas, kalbina pašnekovus: „Dar smagiau vėliau skaityti jų tekstus ar matyti reportažus“, – sako A. Ketlerienė.
Lektorė savo paskaitose Naujienų laboratorija jungia žurnalistiką ir politikos mokslus, daug dėmesio skiria pasaulio įvykiams ir aktualijoms. Ji pastebi, kad žurnalistui būtina mokėti atskirti svarbią informaciją nuo triukšmo ir nuolat gilinti supratimą apie supantį pasaulį: „Naujienų žurnalistas ryte keliasi su naujienomis ir vakare užmiega su jomis. Tai nėra lengva – atrodo, jog niekada nesustoji, nuolat leki, nes kasdien atsiranda vis daugiau informacijos, o kartu su ja ir triukšmo, netikrų naujienų, dezinformacijos. Ne visi gali gyventi nuolatiniame informacijos sraute, ypač daug metų. Todėl kartoju, kad žurnalistika yra gyvenimo būdas – būtina nuolat domėtis, gilintis ir būti smalsiam. Jei žmogus tai daro tik todėl, kad „reikia“, ilgai profesijoje neišsilaikys. Tad vienas mano pagrindinių tikslų – kad mano studentai patys sau atsakytų, ar šis kelias jiems tikrai tinkamas“, – dalinasi lektorė.
Dėstytoja aktyviai domisi geopolitika, tarptautiniais santykiais, propaganda ir dezinformacija. Ji primena šių dienų žurnalisto misiją: „Gyvename regione, kuriame kaimynai siekia mus suklaidinti, kurstyti chaosą ir nepasitikėjimą. Todėl žurnalistams tenka itin svarbus vaidmuo – saugoti visuomenę nuo dezinformacijos ir propagandos. Turime būti dar kritiškesni, kruopščiau tikrinti faktus, atskirti realybę nuo manipuliacijų“, – teigia ji ir pripažįsta, kad žurnalistai patys neretai tampa taikiniais: „Dėl to, kad siekiame tiesos, susiduriame su troliais, botais, politikų puolimais. Dirbti žurnalistu nėra lengva – reikia storos odos ir aiškaus supratimo, kodėl esi šioje profesijoje“.
A. Ketlerienės pomėgiuose taip pat atsispindi profesija: „Mano mėgstamiausios knygos dažniausiai susijusios su dabarties politika, užkulisiniais politiniais procesais (galbūt tai lemia mano žurnalistinis smalsumas) bei istorinių asmenybių gyvenimu. Kiekvienas laikmetis, net ir pats tamsiausias, turi lyderius – žmones, kurie drąsiai prisiima atsakomybę ir veda savo šalį, tautą ar net žemyną į šviesesnius istorijos puslapius. Man įdomu suprasti, kas jiems padėjo, kaip jie mąstė, kaip priėmė sprendimus. Iš jų semiuosi įkvėpimo savo kasdieniam darbui“, – pasidalino dėstytoja.