Suprantant, kad dabartinis neapibrėžtumas kelia nemažai nerimo ir klausimų, šiandien Vilniaus universiteto Senate nuspręsta, kad visos studijų veiklos Vilniaus universitete iki šio pavasario semestro pabaigos bus vykdomos nuotoliniu būdu.
Siekdama prisidėti prie tinkamo pandemijos sukeltos krizinės situacijos valdymo, Lietuvos komunikacijos asociacija adaptavo JAV veikiančio Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ekspertų parengtą metodinę medžiagą, patariančią kaip komunikuoti krizės metu.
Koronavirusas ir įvestas karantinas daro didelę įtaką kūrybinių industrijų sektoriui. Teatras, viena iš kūrybinių industrijų šakų, taip pat susiduria su laikinais sunkumais – kovo 27 d., minint tarptautinę teatro dieną, teatro kolektyvai pasitiko nerimaudami dėl ateities. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Martynas Petrikas komentuoja sudėtingą teatro situaciją šiandien.
Adelė Galdikaitė (Dovaldės Butėnaitės nuotr.)
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Leidybos ir reklamos studijų programą renkasi žmonės, kurie yra kūrybingi, domisi dizainu, literatūra, reklama, komunikacija, turi daug idėjų ir noro jas įgyvendinti. Apie studijų programą, karjeros galimybes ir darbą leidybos sektoriuje kalbamės su Leidybos ir reklamos studente Adele Galdikaite.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įvertinus sudėtingas studijų ir rašto darbų rengimo aplinkybes ir studijų programų komitetų pirmininkams pritarus, informuojame, kad 2 savaitėmis vėlinama 2019-2020 m. m. rengiamų ir ginamų bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų registravimo data.
Šių metų pradžioje išleista Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininko prof. Andriaus Vaišnio monografija „Žurnalistikos potvynis: Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita, 1986–1990“. Šioje knygoje profesorius nagrinėja, kaip iro komunistinis žiniasklaidos modelis kintant jo priemonių turiniui ir darbuotojų požiūriams vienu iš radikaliausios transformacijos laikotarpių – 1986–1990 m. Remdamasis medijų turinio analize, archyvinių fondų dokumentais, mokslininkas bando atsakyti į pamatinį klausimą, kodėl Atgimimo metais pakilus žurnalistikos bangai buvusios propagandinės sistemos dalyviai gebėjo visiškai pakeisti turinį ir, jai atslūgus, išlikti naujomis aplinkybėmis.
