Mažosios Lietuvos kultūros paveldas

Kaunas Domas sudarytojas ir ats. redaktorius

Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija: [sudarytojas ir ats. redaktorius Domas Kaunas]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 396, [1] p. : iliustr., faks.

ISBN 9986-19-956-5

Straipsnių, parengtų konferencijos ,,Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas“ (2005 09 22–24) pranešimų pagrindu, rinkinys

Ši knyga – kelerių metų didelio autorių kolektyvo mokslo tiriamojo ir organizacinio darbo rezultatas. Jis išsirutuliojo iš įvairių asmenų ir organizacijų iniciatyvos, skatinančios imtis skubių Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldo išlikimo ir apsaugos priemonių. Siekiant veiklos pažangos, siūlyta įvairių užduočių ir jų sprendimo būdų. Itin akivaizdi buvo reikmė surengti mokslinę konferenciją. Ją pirmiausia įvardijo 2003 m. gegužės 21–25 d. Lemonte (JAV, Ilinojaus valstija) vykusio XII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo plenarinės sesijos ,,Mažosios Lietuvos aktualijos“ dalyvių diskusijos ir rekomendacijos. Jose atkreiptas dėmesys į politinių, kultūrinių ir ekonominių interesų buvusioje Rytų Prūsijoje turinčių šalių, ypač Lietuvos, Rusijos Federacijos, Lenkijos ir Vokietijos, nevienareikšmį požiūrį į jos dalies – Mažosios Lietuvos daugiakultūrį paveldą. Jis yra labai išsklaidytas, o dabartinių turėtojų, valstybės, visuomeninių organizacijų ir privačių asmenų dėl vienokių arba kitokių priežasčių nepagrįstai atsiejamas nuo istorinės, kultūrinės praeities ir tautinio tapatumo, kartais net slepiamas nuo kitų šalių tyrinėtojų ir žiniasklaidos. Paveldą tinkamai apsaugoti, panaudoti mokslo, kultūros ir švietimo reikmėms taip pat trukdo materialiniai nepritekliai, informacijos, paminklosaugininkų ir paveldosaugininkų kompetencijos stygius. Šios aplinkybės ir tapo svarbiausia paskata surengti mokslinę konferenciją, kurioje dalyvautų ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Latvijos bei kitų šalių mokslininkai ir specialistai, Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) veikiančio Mažosios Lietuvos fondo atstovai.

Konferencijoje siekta: a) išanalizuoti būklę ir parengti prielaidas universaliai, suinteresuotas šalis tenkinančiai buvusios Rytų Prūsijos lietuvių ir kitų tautų kultūros istorijos paveldo apsaugos bei aktualizavimo koncepcijai sukurti, b) išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio paveldo būklę ir parengti jo išsaugojimo rekomendacijas, c) pateikti informaciją apie Mažosios Lietuvos kultūros istorijos šaltinių telkinius Lietuvoje ir užsienio šalyse, d) išanalizuoti galimybes ir suformuluoti siūlymus dėl Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldo duomenų bazių ir informavimo sistemos sukūrimo, e) išanalizuoti padėtį ir pateikti siūlymus dėl jaunimo ir visuomenės švietimo tobulinimo Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldo klausimais, f) aptarti būklę ir pateikti siūlymus dėl Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldo tyrinėtojų, paminklosaugininkų ir muziejininkų bendradarbiavimo plėtros ir tobulinimo.

Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius, buvo suorganizuotas kompleksinis mokslo renginys. Jį sudarė pranešimų ir diskusijų diena Mokslų akademijoje Vilniuje ir dviejų dienų išvažiuojamoji sesija į Mažosios Lietuvos regioną Vakarų Lietuvoje. Jos darbo Klaipėdoje tema buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patirtis aktyvinant paveldo rinkinių panaudojimą ir viešinimą, Šilutėje – senojo Mažosios Lietuvos urbanistinio paveldo būklė ir problemos, kylančios dėl savininkų kaitos saugotinose teritorijose, Pagėgiuose – kritinė evangelikų liuteronų bažnyčių ir kapinių būklė.