Domas Kaunas
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 76 p. : iliustr.
ISBN 9986197600.
Asmenų, šeimų ir giminių istorijos yra vienos dažniausiai rašomų ir skaitomų kūrinių. Jie gali būti moksliniai, kraštotyriniai, literatūriniai, publicistiniai ir kitokie. Dažniausiai susiduriame su biografijos žanro veikalais. Juos rašo ir žymūs mokslininkai, ir rašytojai, ir eiliniai senovės mėgėjai, vadinami kukliu kraštotyrininkų vardu. Rečiau sutinkame, bet šiais laikais jau vis dažniau pasitaiko šeimų ir giminių istorijos veikalų. Kreipti žvilgsnį į asmenų ir kartų gyvenimus skatina įvairios priežastys. Viena svarbiausių yra įgimtas smalsumas pažinti įžymių žmonių asmeninį pasaulį. Psichologų teigimu, domėjimasis kitų žmonių gyvenimu yra laisvalaikio užimtumo ir net poilsio priemonė. Kai kam tai masinanti galimybė kone paslapčiomis žvilgtelti pro rakto skylutę į laiko ir nežinomų aplinkybių užgožtą praeitį. Mokslininkų vykdomi tyrimai teikia atsakymus į klausimus apie valstybių politiką, įtakingų giminių saitus, pavardžių kilmę ir sklaidą, tautinius ir tikybinius ryšius bei santykius. Asmenų, šeimų ir giminių istorija yra svarbi tautinės kultūros ir tradicijų, asmenybės ugdymo priemonė.
Šiuo leidinėliu norėčiau atlikti kuklią asmeninę pareigą – pateikti žinias apie pačią artimiausią ir gausiausią savo giminės šaką. Jos vardas yra Jurkaičiai. Žinios rinktos ilgokai, tačiau paieškos netoli tenuvedė: giminės istorijos dirva pasirodė esanti visiškai apleista. Pats tolimiausias ir vos įžiūrimas jos orientyras – Anelė ir Teodoras Jurkaičiai, XIX amžiaus antrojoje pusėje gyvenę dabar jau išnykusiame Gintališkės valsčiaus Kazonų kaime netoli Platelių. Man jie būtų proseneliai, mano vaikams – proproseneliai. Gaila, kol kas nepavyko nustatyti nei tikslių jų gyvenimo datų, nei rasti kapo ir nuotraukos. Šių Jurkaičių sūnus Kazimieras davė pradžią gausiai Truikių kaimo, esančio Plungės miesto pašonėje, Jurkaičių šakai, kadaise labai vešliai, bet dabar vis sparčiau metančiai senuosius lapus ir leidžiančiai naujus ūglius. Jie persipina su kitų medžių atžalomis ir gražiai dera Žemaičių žemei ir žmonių giminei.
Ši lapų negausi knygelė yra dvejopų Jurkaičių giminės istorijos šaltinių sankaupa: genealogijos ir atsiminimų. Knygelėje skelbiami duomenys imti iš Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje saugomų Rietavo dekanato Plungės Romos katalikų bažnyčios metrikų knygų ir apklausiamų asmenų dokumentų, dažniausiai pasų, kapų paminklų, žodinių liudijimų ir kitų šaltinių. Neabejotinai patikimiausios yra metrikų knygos. Lyginant jų ir vėliau įvairių įstaigų išduotų asmens dokumentų įrašus matyti, kad dėl valdininkų kruopštumo stygiaus arba pačių savininkų suinteresuotumo juose buvo įvelta nemaža klaidingų dalykų, dažniausiai gimimo datų, iškraipytų vardų ir pavardžių.
Antroje knygelės dalyje skelbiami atsiminimai užrašyti paties autoriaus. Jie pradėti kaupti 1981 metais. Knygelėje dedami tik Jurkaičių pavardę turinčių asmenų atsiminimai. Tokie tekstai iš dalies atspindi svarbesnius giminės istorijos bruožus, tačiau jos jokiu būdu nepakeičia.