Knygos ir bibliofilijos kultūra : svarstymai ir mintys

Gintautas Černeckis, Janusz Dunin, Domas Kaunas, Małgorzata Komza, Friedhilde Krause, Mare Lott, Krzysztof Migoń, Villi Petrickij, Česlovas Vaupšas, Viesturs Zanders [redaktorių kolegija: Alma Braziūnienė, Kristina Gudavičienė (sekretorė), prof. habil. dr. Domas Kaunas (sudarytojas ir vyr. redaktorius), dr. Daiva Narbutienė, doc. dr. Aušra Navickienė, Gediminas Zemlickas].

Vilnius : Versus aureus, 2005. 239, [1] p. : portr.

ISBN 9955-601-87-6.

Ši knyga gali būti laikoma 2001 metais išėjusio pokalbių rinkinio Bibliofilai apie asmenines bibliotekas tęsiniu. Knygoje sudėti dešimties autorių iš šešių Baltijos ir kaimyninių šalių pokalbiuose su žurnalistu išsirutulioję svarstymai šiuolaikinės knygos ir bibliofilijos kultūros tema. Tiesioginis jų pretekstas buvo minėtais metais Vilniaus universitete įvykusi tarptautinė knygotyros konferencija, skirta bibliofilijos istorijai, teorijai, metodikai ir organizacijai. Į ją susirinkus žymiems knygotyros mokslininkams ir bibliofilijos sąjūdžio dalyviams, sumanymas rengti jų pokalbius kilo iš poreikio plėtoti posėdžių salėse pradėtas diskusijas ir tapo svariu šios konferencijos papildymu bei prasminga tąsa. Užduotį padėjo įgyvendinti Lietuvos mokslininkų laikraščio ,,Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas.

Dauguma pokalbių dalyvių yra ne tik bibliofilinių sąjūdžių dalyviai ir žinovai, bet ir patyrę knygotyros ir bibliotekininkystės mokslininkai, žymūs savo šalies kultūros ir visuomenės veikėjai. Akademinio mąstymo specialistai pasisakymuose gana lengvai įžvelgė ir teoriškai apibrėžė kai kuriuos specifinius šiandieninės bibliofilijos sąjūdžio reiškinius, tokius kaip veiklos formos, nuostatų kaita, viešumas, tradicijų ir naujovių sąveika bei sankirta. Išsamūs atsakymai į gausius ir įvairius ,,Mokslo Lietuvos” vyriausiojo redaktoriaus klausimus aprėpė labai plačią knygos sklaidos ir funkcionavimo sritį, kurią vis dažniau vadiname apibendrinančia knygos kultūros sąvoka. Bibliofilija ją papildo ir sureikšmina, tačiau išsaugo santykinį savarankiškumą, nes ribojasi aiškiai apibrėžtų tikslų sąjūdžio interesų raiška ir dalyvių organizacijomis. Autorių pasisakymai  leidžia knygos ir bibliofilijos kultūrą jungti į visumą ir laikyti vienu tyrimo objektu. Tokia knyga ir jos sąranga įgalina koncentruotai gvildenti keletą glaudžiai susijusių klausimų, kurių vyraujanti gija – kas yra ir kokias funkcijas atlieka šiuolaikinė bibliofilija, jos ryšiai su knygotyra, vaidmuo ugdant šiuolaikinę  knygos kultūrą ir skatinant jos atsinaujinimą. Skelbiami tekstai neabejotinai svarbūs tiek mokslui, tiek ir visuomeniniam bibliofilijos sąjūdžiui, nes suteikia galimybę  naujoviškam požiūriui į sritį, kurią formuoja knygos vardu saistomos kultūrinės, mokslinės ir materialinės vertybės.