Kviečiame susipažinti su VU Komunikacijos fakulteto profesoriaus Arvydo Pacevičiaus įgyvendinamu projektu „Antrinė knygų rinka Vilniuje (XVIII a. pabaiga–XIX a. pirmoji pusė)“. Juo profesorius siekia atskleisti, kaip nagrinėjamu laikotarpiu formavosi ir veikė antrinė knygų rinka bei kaip ji atspindi to meto kultūrinę ir socialinę aplinką.
Dr. (HP) Arvydas Pacevičius – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros profesorius, mokslininkas, tyrinėjantis komunikacijos ir informacijos raidą Vidurio ir Rytų Europoje bei Lietuvoje, ankstyvųjų naujųjų laikų knygos istoriją, (ego)dokumentinį paveldą ir kelionių raštiją.
Projekto rėmėjas: 
Trumpas projekto aprašas
Arvydas Pacevičius
„Antrinė knygų rinka Vilniuje (XVIII a. pabaiga-XIX a. pirmoji pusė)“
Lietuvai ir jos sostinei Vilniui 1795 metais atsidūrus Rusijos imperijos informacinėje erdvėje, krašto visuomenė dėl administracinių apribojimų ir represinės cenzūros pradėjo justi knygų „badą“. Todėl plėtojosi antrinė knygų rinka (angl. Secondary book market), apėmusi sunkiai gaunamus, viešuose knygynuose ir bibliotekose neaptinkamus, cenzūros draudžiamus, platinamus aukcionuose ar gatvės bukinistų, leidinius. Žinoma, kad 1817 ir 1823 m. aukcionuose knygų iš asmeninių Vilniaus universiteto (VU) profesorių Juozapo Mickevičiaus ir Jozefo Franko bibliotekų įsigijo filomatai Ignas Domeika, Jonas Vernikovskis (Wiernikowski) ir Otonas Slizenis (Ślizień).
Projekte siekiama sistemiškai ištirti antrinę knygų rinką Vilniuje ir atsakyti į klausimus: kaip buvo reglamentuojama knygininkų veikla, organizuojami aukcionai? Kokią vietą varžytinių daiktų pasaulyje užėmė knyga? Kaip Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nariai įsitraukdavo į aukcionus? Ar carinės Rusijos valdymo sąlygomis universitetas kontroliavo akademinės bendruomenės asmeninių rinkinių įpaveldinimą, testamentų vykdymą?
Nustatyta, kad XIX a. pradžioje knygas be stacionarinių knygynų platino keliaujantys knygų prekeiviai, daugiausiai žydų tautybės. Būsimą VU profesorių M. Pelką-Polinskį 1805-1813 m. knygomis aprūpindavo Lejba (Lejbka, tikslesnė tapatybė dar nenustatyta). Ypač keliaujančių knygininkų veikla suaktyvėjo sugriežtinus represinę cenzūrą 1829-1832 m. Tuomet knygas Vilniuje tiekė Zoruchas Josielovičius, Judelis Leizerovičius, Abraomas Michalovičius, Judelis Rafalovičius (platino draudžiamas knygas), Rubenas Rafalovičius, Benjaminas Vulfovičius. Pastarasis šalia išnešiojamosios prekybos buvo įsteigęs knygynėlį Vokiečių gatvėje, profesorienės Šulcienės name. XIX a. antroje pusėje apibendrintą keliaujančių knygininkų portretą kūrinyje „Gatvės knygius“ pateikė poetas V. Sirokomlė, pažinojęs garsios Kinkulkinų dinastijos atstovus. Minėti knygų prekeiviai išnešiodavo ir draudžiamas Rusijos imperijoje knygas, taip pramindami taką XIX a. antrosios pusės knygnešiams.
Kitas knygų sklaidos kanalas – aukcionai. Juos dažniausiai organizavo Vilniaus magistratas, turėjęs, kaip rašoma šaltiniuose „patyrusių šio dalyko meistrų“. Iniciatyvą rodydavo turto paveldėtojai, taip pat Vilniaus apskrities Žemės teismas, Vilniaus apskrities bajorų globos tarnyba, Policija, Muitinė. Kaip vyko aukcionai, atskleidžia skelbimai Lietuvos kurjerio laikraštyje, taip pat Vilniaus magistrato teismo protokolai. Apskritai aukcionų plėtra, knygų viešųjų išpardavimų kultūra Vilniaus mieste gerokai atsiliko nuo kaimyninės Varšuvos, Karaliaučiaus ar Tartu (Dorpato). Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius G. E. Grodekas buvo gerai informuotas apie užsienio aukcionuose (ypač Tartu, taip pat Vroclave, Karaliaučiuje) parduodamas knygas, bet jų įsigydavo daugiausiai individualių ryšių, o ne sutelktų kolektyvinių Universiteto pastangų, dėka. Mažą akademinės bendruomenės aktyvumą organizuojant aukcionus Vilniaus mieste nulėmė nedidelis potencialių mokslinės lektūros pirkėjų skaičius, sudėtingos biurokratinės procedūros, nenoras atsisveikinti su Universitetui galimai reikalingais leidiniais.
Viešos paskaitos
- 2025 m. rugpjūčio 28 d. profesorius pasidalino įžvalgomis tema „Vilniaus universiteto profesorių asmeninės bibliotekos ir antrinė knygų rinka XIX a. pirmoje pusėje: knyga vilniečių daiktų pasaulyje“.
Žiūrėti paskaitos vaizdo įrašą
Klausytis paskaitos garso įrašo
- 2025 m. spalio 15 d. vyko vieša paskaita „Daiktų pasaulis ir antrinė knygų rinka Vilniuje (XVIII a. pabaiga-XIX a. pirmoji pusė)“ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje.
Radijo laidos
- 2025 m. lapkričio 20 d. Znad Wilii radijo stotyje įrašytas laidos „Istorija: įvykiai, faktai, teorijos“ epizodas „Apie knygas senajame Vilniuje. Pokalbis su profesoriumi dr. Arvydu Pacevičiumi“.
Klausytis laidos įrašo (lenkų kalba)
- 2025 m. gruodžio 1 d. radijo stoties Radio Znad Wilii (zw.lt) eteryje transliuota laida „Dezinformacijos anatomija“. Redaktorius Tomašas Božerockis su profesoriumi dr. Arvydu Pacevičiumi aptaria propagandą ir cenzūrą XIX amžiuje bei knygų vaidmenį šiuose procesuose.
Projekto tyrimų rezultatai
Projekto tyrimų rezultatai aptarti straipsnyje „Vilniaus universiteto profesorių asmeninių bibliotekų raida ir likimai 1803-1832 m.: aktualios tyrimų kryptys“, kuris įteiktas 85-ajam „Knygotyros“ tomui. Straipsnio poskyriuose „Bibliotekų kaupimo motyvai ir knygų rinka“, „Antrinė knygų rinka“, „Aukcionai miesto kultūroje“, „Profesoriai ekspertai“ atskleidžiamas Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės įsitraukimas į antrinę knygų rinką, dalyvavimas aukcionuose, profesorių asmeninių bibliotekų vieši išpardavimai. Pateikiame kelias adaptuotas ištraukas iš straipsnio, kuris bus publikuotas 2026 m. pradžioje.