Profesionali fotografė, JUJU fotografija, Sunny bunny fotografijos studija / Bibliotekininkystė ir informacija
Kodėl nusprendėte studijuoti būtent Komunikacijos fakultete?
Tai klausimas, į kurį vengiu atvirų atsakymų, nes padarysiu tik meškos paslaugą absolventams. Sakykim, kad tuo metu, man taip nutiko, kad atsidūriau Komunikacijos fakultete, bet tai tikrai nebuvo iš tų pavyzdinių atvejų, kai žinai nuo vaikystės, kuo nori būti ir kur studijuoti. Nuo vaikystės žinojau tik, kad tai bus Vilniaus universitetas, nes ten dirbo mama, kuri kartais leisdavo paspausdinti senovine spausinimo mašinėle ar vesdvosi ilgais koridoriais, kurie man tuo metu darė didžiulį įspūdį. Fakultetas man labiausiai atsiskleidė studijų metu, o labiausiai trečiame kurse, kai buvo nemažai specialybinių dalykų ir jie tuo metu „kabino“ labiausiai.
Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?
Mokyklą baigusiam jaunam žmogui įstojimas į universitetą yra nemažas pasikeitimas. Man be didelio lūkesčio išsilavinimui dar labai rūpėjo ir sutikti bendraminčių draugų. Ir labai pasisekė, nes pirma sutikta mergina Eglė tapo geriausia studijų drauge, su kuria palaikom ryšius iki šiol. Su ja vyko didieji studijų atradimai, nes kartu mokėmės egzaminams, kartu tranzuodavom pas kitus studijų kursiokus į kitus Lietuvos miestelius, kartu organizuodavome krikštynas ir kitas kurso šventes.
Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?
Jaučiausi labai laiminga, kad studijuojant man nereikėjo dirbti, o galėjau visą dėmesį skirti studijoms ir studentiškam gyvenimui. Bet kai tik baigiau bakalaurą, pamenu, išvykau atostogų į Lietuvos pajūrį. Nusipirkau šeštadienio Lietuvos Rytą, kuriame būdavo darbo skelbimai su tikslu susirasti darbą. Ir tikrai pamenu: tuo metu tikėjausi susirasti darbą bibliotekoje. Tame laikraštyje kaip tik buvo Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos (dabar ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto) skelbimas bibliotekos vedėjo pareigoms. Kai pagalvoji, kaip dažnai matote skelbimus bibliotekų vadovams užimti, tai buvo neįtikėtinas sutapimas. Tą darbą aš gavau ir sėkmingai pradirbau beveik 13 metų.
Ar Komunikacijos fakultetas, turėjo įtakos Jūsų, kaip asmenybės, formavimuisi? Ir ar žinios, įgūdžiai, įgyti universitete, pravertė darbe?
Be abejo žinios labai pravertė, nes įsidarbinau pagal specialybę. Tačiau be nuolatinio žinių ir įgūdžių tobulinimo neįmanoma išsiversti, tai studijos universitete yra kaip geras užstaisas pradžiai, o paskui jau verta pačiam mokytis ir judėti toliau. Be to, man mokytis patinka. Net ir dabar toliau studijuoju ir tikriausiai liksiu amžina studentė. O asmenybei, ypač jaunam studentui, įtaką stipriai daro šeima, draugai ir mokymosi aplinka. Tai be abejonės ir universiteto kultūra formuoja pagal savo vertybes. Tiesa, man gal labiau fakulteto kultūra atsiskleidė daug vėliau, kai ten grįžau dėstyti. Tuomet, jau subrendusiai asmenybei ir su kiek drąsesnėm, novatoriškesnėm vertybėm, kurias pasiėmiau ISM universitete, buvo nepaprastai įdomu dirbti fakultete ir mainytis požiūriais, metodais, darbo įrankiais.
Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Šiuo metu esu jau pakeitusi ketvirtą profesiją ir tikiuosi, kad tai paskutinė, nes nieko jau keisti ir nenoriu. Po bibliotekos vadovo darbo nutariau iš esmės keisti sritį, nes joje jaučiausi pasiekusi viską ir nedžiugino daugelis lietuviškų barjerų, tad ėmiausi reklamos projektų ir pardavimų viename žurnale. Ši patirtis buvo dar vienas baigtas universitetas. Tikrai nelengvas, bet nepaprastai padėjęs mano individualiai veiklai šiandieną. Dabar esu profesionali fotografė ir specializuojuosi verslo, reklamos srityse. Tad ir mano darbo diena susijusi su įvairių verslų marketingo iššūkiais (ką komunuoti, kam, kaip, kokias strategijas naudoti ir kur). Man patinka, kad aš ne tik moku fotografuoti, bet ir konsultuoju verslo klausimais. Dažnai po fotosesijų lieka ir nuotraukos interneto svetainėms, katalogams, lauko reklamoms ir pan., o taip pat ir nauji komunikacijos planai ar patarimai personalo atrankos klausimais. Kiekviena patirtis tikrai praverčia.
Kas Jums svarbiausia Jūsų darbe?
Svarbiausia pasitenkinimas: tiek procesu, tiek rezultais, tiek žmonėmis, su kuriais dirbu. Laisvas darbo grafikas ir galimybė rinktis su kuo dirbti yra mano kasdienybė, kuri nepaprastai džiugina. O nežinomybė, kuri dažną atbaido nuo tokio gyvenimo, yra visai nebaisi, nes vis tiek darbų atsiranda. Tik manęs neklauskit, kaip, nes kaip marketingo specialistė, tikrai nekuriu jokių komunikacijos strategijų, kad pritraukčiau daugiau klientų. Jie tiesiog atsiranda! Bet jei rimtai, tai jau yra nemažas įdirbis, esu labai reikli savo darbo rezultatams, kad ir kokio dydžio projektas būtų ir man patinka, kai procesas yra malonus. Tokį ir stengiuosi sukurti, o tai jau patyrimas tiek man, tiek klientui.
Ar turite konkrečių tikslų savo darbe?
Taip, esu sau atsakiusi, kodėl aš čia. Savo darbu noriu padėti kitiems kurti savo geresnę versiją, įkvėpti pasitikėjimui ir žinomumui.
Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte/palinkėtumėte dabartiniams savo studijų programos studentams ar visiems studentams apskritai?
Palinkėčiau įkvėpimo mokytis ir kritinio mąstymo, nebijojimo keisti, jei jaučiate, kad tai ne jūsų kelias. Niekada ne vėlu pradėti savo pašaukimo kelią, nors ir anksčiau atrodė, kad buvo puikiai. Bet gali būti dar puikiau!