BPN Intense klientų vystymo direktorius / Verslo informacijos vadyba; Komunikacijos mokslai
Mariau, kodėl pasirinkote studijuoti Komunikacijos fakultete?
Atsimenu, mama labai norėjo, kad studijuočiau matematiką, todėl šias studijas parašiau pirmu numeriu, bet žinojau, kad ten tikrai neįstosiu. Tada 2 ir 3 numeriu rašiau Verslo informacijos vadybą (VIV) ir fiziką. Tuomet niekas nežinojo, kas tai per studijos, jos buvo visai naujos. Bet pasikalbėjau su broliu, jis tuo metu jau dirbo ir pasidomėjęs pasakė, kad turėtų būti perspektyvu, todėl VIV pasirinkau 2 numeriu. O fizika man patiko ir pažymiai buvo geri, bet fizikos mokytojas man pasakė: „Mariau, nemanau, kad tu fizikoje prasimuši“ ir esu dėkingas jam už tokį atvirumą.
Kokie įspūdžiai lydi prisiminus studijas fakultete, tiek bakalauro VIV, tiek magistro Komunikacijos moksluose?
Visą laiką prisimenu studijų metais kaltą aksiomą apie informacijos siuntėją ir gavėją: „Jeigu informacijos gavėjas nesupranta informacijos, kaltas ne gavėjas, o siuntėjas“. Tai iš tiesų veikia bet kurioje situacijoje ir šis supratimas labai padeda profesinėje veikloje.
Kai aš pradėjau studijuoti, VIV studijoms tai buvo pilotiniai metai. Buvo išskirtos 3 studijų kryptys ir iš jų labiausiai susidomėjau ryšiais su visuomene.
Studijos buvo orientuotos į informacijos ir komunikacijos turinį ir formą. Bet labai mažai dėstoma apie kokybišką sklaidą. Sociologijos ir statistikos buvo mažai, magistre sociologijos jau buvo daugiau. Mano 10-ies metų darbinė praktika susijusi būtent su sklaida.
Iš magistro studijų labiausiai įsiminė dėstytoja Dalia Kutraitė-Giedraitienė, tai buvo aukščiausio lygio, rango dėstytoja.
Atsimenu duomenų bazių discipliną, ji padėjo susiformuoti struktūriniam mąstymui versle. Politinė komunikacija, kurią dėstė Renata Matkevičienė, šis dalykas buvo labai įdomus man pačiam asmeniškai. Ir dar buvo prezentavimo kursas, šios žinios buvo labai naudingos darbinėje veikloje, manau, visi dirbantys su bet kokios informacijos prezentavimu, pristatymu, turi išklausyti tokį kursą.
Kokias patirtis išskirtumėte iš neakademinio gyvenimo?
Dalyvavau studentų atstovybės veikloje, nebuvau labai aktyvus, bet ši patirtis davė naudingos darbinės patirties ir tai priartino prie profesijos, nes įgijau praktikos rašant projektus, tai visiems labai rekomenduoju eiti į studentų organizacijas. Ir dar aišku užsienis. Buvau išvykęs į Ohajo valstiją su Work and Travel programa ir į Bulgariją su studentų mainų programa Erasmus. Šios multikultūrinės patirtys tikrai labai praplėtė akiratį. Kai jaunas žmogus turi prieigą prie informacijos ir dar pakeliauja, mąstymo laukas tikrai prasiplečia. Šios patirtys man davė labai daug.
Pasidalinkite savo profesine patirtimi, kur pasukote baigęs bakalauro studijas?
Vienas pirmųjų darbų rinkodaros ir komunikacijos srityje buvo tarptautinėje audito įmonėje Deloitte, kai toks jaunas, tik apšilęs kojas po bakalauro studijų įšokau į veiklą, kur turėjau panaudoti įgytas akademines žinias, „pastatyti“ organizacijos komunikaciją, nes iki tol šioje srityje nebuvo nieko daryta. Ten praleidau 3 metus. Dirbdamas pradėjau studijuoti ir komunikacijos mokslų magistrą Komunikacijos fakultete. Džiaugiausi, kad turėjau galimybę paskaitas lankyti vakarais. Iš ties buvo labai įtemptas laikas, kai pagalvoju dabar, neįsivaizduoju, kaip viską suspėdavau.
Vėliau papuoliau į įmonę BITĖ Lietuva, mane pakvietė prisijungti prie rinkodaros skyriaus, kur buvo jau daug mažiau komunikacijos. Tačiau buvo daugiau tyrimų, modulinių dalykų, produktų kūrimo, visai man nepažįstamų dalykų. Ten atsirado ir daugiau skaičių, matematikos.
Galiausiai mane pasikvietė žiniasklaidos planavimo agentūra, kurioje dirbu jau 10 metų. Ir tada man atsivėrė akys, kad čia yra mano sritis, kurioje dera matematika, analitika kartu su komunikacija. Ne tik matematika, bet ir bendravimas su žmonėmis. Toks tobulas suderinamumas ir mano asmenybei, ir profesiniam bagažui.
Dabartiniame darbe mes aiškinamės galimybes, kaip ir kur, turint ribotą biudžetą, efektyviai skleisti sukurtą turinį. Labai specifinė sritis ir nežinau, kaip dabar, bet mano studijų laiku ši tema nebuvo liečiama. Gal tam atskirai ir nereikia visų studijų, bet skirti kažkiek dėmesio tikrai reikalinga.
Dabar Jums tenka dirbti ir su jaunuoliais, kurie neseniai baigę studijas Universitete, kaip sekasi dirbti su jais?
Fainai, tikrai gerai. Aš įsivaizduoju, kad vyresniems ir konservatyvesnio požiūrio žmonėm gali būt sunku, nes ateina labai faini žmonės į rinką, žinantys, ko nori, nekompleksuoti, neturintys sovietizmo traumų. Ateina su geresniu išsilavinimu, studijų lygis iš tiesų pakilęs. Ateina greitai dirbantys žmonės, mokantys išnaudoti technologijų teikiamas galimybes. Ir man labai nepatinka, kai žmonės sako: „mes visada taip darydavome, todėl ir dabar taip darysime“, – mane žudo toks požiūris ir aš visą laiką būdavau toks pankas, einantis prieš sistemą, ir sakantis, kad taip blogai, ir turime padaryti kitaip. Tai man smagu, kad dabar ateina jaunuoliai su kuriais mūsų požiūriai sutampa ir man labai lengva ir įdomu su jais dirbti.
Ko norėtumėte palinkėti VU KF bendruomenei, studentams, dėstytojams?
Supratau, kad smalsumas yra labai pasiteisinęs požiūris į viską gyvenime, o ypatingai darbe. Kai esi smalsus, pradedi kvestionuoti dalykus, kurie nėra iki galo 10-tukas ir kai esi smalsus, kvestionuoji, tai ir gali padaryti darbus ne 8-netui, bet 10-tukui, gali būti geresnis prieš konkurentus. Komunikacijos srityje tai ypatingai svarbu. Tai smalsumo palinkėčiau ir nebūkite tais, kurie sako: „mes visada taip darydavome, tai ir dabar taip darysime“.