„Daug kas dar galvoja, kad tik baletas – menas, o visi kiti šokiai pristatomi kaip pramoga, atsipalaidavimas“, – mano Lotynų Amerikos šokių mokytoja Gintarė Gedminaitė.
Kultūros komunikacijos ir informacijos studijas pasirinkusi mergina ateityje ketina ne tik mokyti šokti, bet ir populiarinti tokius šokius kaip džaivas ar salsa.
Studentė planuoja sieti įgytas komunikacijos žinias su judesio menu. Anot jos, kai kurios šokio sritys – nepelnytai pamirštamos: „Informacijos apie sportinius šokius vis dar trūksta. Labai retai pranešama apie varžybas, nebent vyksta pasaulio čempionatas, nors turime puikių porų.“ Profesionali šokėja pastebi, kad vis dar reikia viešai kalbėti apie šokį kaip meno formą. Dažnai šokius populiarinanti televizija yra linkusi informaciją iškreipti. „Šokių projektai kuria įvaizdį, esą judėti – labai paprasta. Tačiau tam reikia didelių pastangų, neužtenka tik pasikraipyti, turi valdyti visą kūną“, – kaip turėtų būti pristatomas judesio menas, mąsto būsima komunikacijos specialistė. Ateityje mergina ketina toliau gilintis į šiuos mokslus ir rinktis ryšių su visuomene magistrantūros studijas.
Profesionalų sportą pakeitė mokytojos darbas
Po trylikos metų šokių treniruočių Gintarė profesionalios šokėjos karjerą iškeitė į mokymą ir susitelkimą egzaminams. Studentė sako, kad renkantis studijas iš pradžių sužavėjo žodis „komunikacija“, vėliau dėmesį patraukė ir išsamesnis studijų aprašas.
„Šokti gali visi, tačiau mokyti – ne kiekvienas“, – įsitikinusi mergina. Praėjus vieneriems mokytojavimo metams ji pripažįsta, kad iš pradžių iš klientų reikalavusi daug judesio technikos vingrybių, šiandien profesionali šokėja stengiasi, kad mėgėjiškas trypčiojimas pirmiausia kurtų gerą nuotaiką. „Negali iš žmonių prašyti per daug. Jie ateina pramogauti, todėl turi būti kantrus ir supratingas“, – apie darbą pasakoja Fakulteto studentė. Ji moko judėti salsos, džaivo, burleskos bei rumbos žingsneliais. „Dabar be galo patinka zumba – suteikia labai daug energijos ir pozityvumo“, – egzotiškų šokių sąrašą tęsia pašnekovė.
Šypsena – svarbiau nei žingsneliai
Mergina mokytoja pradėjo dirbti tada, kai pastebėjo, kad nepavyks suderinti pasirengimo čempionatams su studijomis. Nors pasiūlymas tapti mokytoja jai buvo netikėtas, šokėja jaučiasi laiminga, kad jį priėmė. „Man labai patinka mokyti šokti. Atsikeliu ryte ir negalvoju, kad nenoriu eiti į darbą, priešingai, man smagu“, – dabartine veikla džiaugiasi studentė. Dabar ji veda užsiėmimus keturioms grupėms, kuriose stengiasi parodyti ne tik žingsnelius, bet ir perteikti šokio teikiamą malonumą. „Dažniausiai žmonės nori atsipalaiduoti, todėl visada turi būti pozityvus, šypsotis, stengtis, kad jie jaustųsi jaukiai ir gerai“, – pagrindines darbo užduotis vardija šokėja.
Gintarė pastebi: kas anksčiau nors šiek tiek susipažino su šokiu, lengviau įsimins naujus judesius: „Vieni mokosi mėnesį ir jau gali matyti rezultatą, prie kitų tenka šalia stovėti ir aiškinti, kada sukti į dešinę, o jie vis tiek krypsta į kairę. Todėl išmokti šokti – ne poros mėnesių, o kelių metų darbas.“ Studentė pasakoja, kad kartais klientai taip pamilsta judesį, kad pradeda netgi dalyvauti varžybose, dėl to vis labiau populiarėja poros, sudarytos iš profesionalo ir mėgėjo.
Dabar mergina intensyviai rengiasi naujam šokių sezonui. Netrukus Gintarės mokinių sąrašas padidės, todėl teks vis dažniau skubėti į šokių aikštelę.