Spalio 23-29 dienomis tradiciškai minima atvirosios prieigos savaitė. Galimybė turėti atvirą, nemokamą prieigą prie mokslinių publikacijų – šia idėja remiantis kilo atvirosios prieigos judėjimas.
Atviroji prieiga – kas tai ir kam to reikia?
Atviroji prieiga – mokslinės literatūros, kuri yra skaitmeninė, platinama internetu nemokamai, leidybos būdas. Tokiai mokslinei literatūrai dažnai priskiriama laisviausia kūrybinių bendrijų licencija CC-BY.
Atviroji prieiga plėtojama leidžiant atvirosios prieigos žurnalus, atvirosios prieigos knygas ar įkeliant publikacijas į specialiai tam skirtą talpyklą.
Iki atvirosios prieigos judėjimo, moksliniai straipsniai nemokamai internete buvo prieinami tik akademinės bendruomenės nariams per mokslinių bibliotekų prenumeruojamas duomenų bazes. Ilgainiui mokslinės bendruomenės toks modelis nebetenkino, nes su technologine pažanga, atsirado plačios galimybės internete skleisti informaciją, o dalijimasis komercinių leidyklų išleistomis mokslinėmis publikacijomis vis dar išliko ribotas. Todėl palaipsniui buvo ieškoma išeičių ir alternatyvių mokslinės leidybos modelių, kurie leistų atverti mokslines publikacijas visuomenei.
Atvirosios prieigos moksliniai žurnalai
Dabar mokslinės publikacijos yra prieinamos keletu skirtingų būdų: mokslininkai savo publikacijas gali skelbti deimantinės atvirosios prieigos moksliniuose žurnaluose, kurie dažniausiai leidžiami ir išlaikomi mokslo institucijų, mokslinių bendruomenių, įvairių fondų ar projektų lėšomis.
Publikuodamiesi auksinės atvirosios prieigos moksliniuose žurnaluose autoriai turi sumokėti straipsnio parengimo leidybai mokestį, kuris dažnai dengiamas mokslo institucijos, mokslinio projekto lėšomis, tačiau skaitytojui straipsniai, publikuoti tokiame žurnale, yra nemokami.
Taip pat atsirado hibridinės prieigos žurnalai, kuriuose dalis straipsnių yra prenumeruojami, o dalis – interneto vartotojams prieinami nemokamai.
„Net ir publikuodami straipsnius prenumeruojamuose žurnaluose, autoriai turi galimybę juos atverti įkeliant į talpyklą. Svarbu, kad tokia galimybė būtų numatyta autoriaus su žurnalo leidėju pasirašytoje licencinėje sutartyje. Tai taip vadinamas „žaliasis“ atvirosios prieigos kelias, kuris yra svarbus ir dėl platesnės sklaidos, ir dėl publikacijų išsaugojimo bei galimybės visas autoriaus publikacijas rasti vienoje vietoje“, apie prieigos ypatumus pasakoja Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros asist. dr. Fausta Kepalienė.
Mokslinės informacijos talpyklos
Taigi, kita alternatyva – mokslinės informacijos talpyklos, kuriose taip pat gali būti talpinami moksliniai tyrimai, mokslinės publikacijos. Šiose talpykloje esančios publikacijos tampa nemokamai prieinamomis visiems interneto vartotojams. Lietuvoje mokslininkai savo publikacijas teikia nacionalinei talpyklai eLABa, kuri vienija 47 Lietuvos mokslo ir studijų institucijas.
„Siekiama, kad publikacijos be didesnių kliūčių būtų prieinamos kitiems kolegoms mokslininkams, studentams, tam tikrų profesijų atstovams ir, žinoma, žingeidiems visuomenės nariams. Atviroji prieiga taip pat yra naudinga ir patiems mokslininkams, nes, kaip rodo atlikti tyrimai, tai padidina mokslinės publikacijos skaitomumą, cituojamumą ir atsiranda didesnės galimybės bendradarbiauti ir kartu vystyti mokslinių tyrimų projektus. Taip pat svarbu teikti publikacijas ir mokslinės informacijos talpykloms, nes tai, kaip rodo tyrimai, padidina mokslinės publikacijos sklaidą ir tarptautinėje erdvėje“ – atvirosios prieigos privalumus išskiria mokslininkė asist. dr. Fausta Kepalienė.
Atviroji prieiga Lietuvoje
Dauguma Lietuvoje leidžiamų mokslinių žurnalų yra deimantinės atvirosios prieigos, kas reiškia, jog autoriui nereikia mokėti už straipsnio paskelbimą, o interneto vartotojui – už galimybę jį skaityti. Toks modelis palankus tiek savo publikacijas skelbiantiems mokslininkams, tiek kitiems tyrėjams, mokslininkams, studentams, kurie naudojasi atvirąja prieiga.
Komunikacijos fakulteto mokslininkės asist. dr. Faustos Kepalienės atliktu disertaciniu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokie faktoriai lemia mokslininkų sprendimą publikuotis atvirosios prieigos ar prenumeruojamuose moksliniuose žurnaluose bei kokie motyvai svarbiausi teikiant publikacijas talpykloms.
„Tyrimas parodė, kad nors dauguma mokslininkų palaiko atvirosios prieigos idėją, kai jiems patiems reikia pasirinkti, kokiuose užsienio moksliniuose žurnaluose publikuotis, svarbiausias motyvas yra tai, kiek vienas ar kitas žurnalas atitinka atestacijai keliamus reikalavimus, kaip žurnalas vertinamas tam tikroje mokslo srityje, koks jo cituojamumo rodiklis. Ir visgi kai kuriose mokslo srityse dalis tokių žurnalų yra prenumeruojami“, tyrimo rezultatus pristato asist. dr. Fausta Kepalienė.
Ypatinga reikšmė – Covid-19 laikotarpiu
Covid-19 pandemijos metu daugelis leidėjų sutiko, kad atvira prieiga yra naudinga ir būtina siekiant mokslo pažangos kovojant su ligomis. Leidėjai sutiko atverti mokslinius straipsnius, susijusius su Covid-19.
Viruso, apie kurį buvo mažai žinoma, protrūkio metu, buvo labai svarbi prieiga prie su šiuo virusu susijusių mokslinių publikacijų. Taip pat ypatingai svarbų vaidmenį užėmė ir preprintų (straipsnio versija iki recenzavimo) paskelbimas mokslinės informacijos talpyklose siekiant kuo greitesnės mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos. Pirmasis su Covid-19 pandemija susijęs mokslinis straipsnis buvo paskelbtas talpykloje bioRxiv praėjus tik 20 dienų po to, kai Kinijos vyriausybė apie virusą Uhane informavo Pasaulio sveikatos organizaciją (The London School of Economics and Political Science). Toks greitas publikacijos paskelbimas be atvirosios prieigos sunkiai įsivaizduojamas.
Atvirosios prieigos plėtra skatinama tiek ES lygmeniu, tiek ir visame pasaulyje.