Tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovas, „BITĖS grupė“ / Informologija
Fakulteto alumnas Jonas Milerius sukaupęs daugiau nei dešimtmečio patirtį telekomunikacijoje. Jo karjera prasidėjo nuo projektų vadybininko pareigų, o dabar jis Tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovas įmonėje „BITĖS grupė“.
Kodėl pasirinkote studijas Komunikacijos fakultete?
Mano studijų kelias komunikacijos srityje prasidėjo nuo pažinties. Atsimenu, kai dar būdamas mokinys, susipažinau su Informologijos studentu Tomu Deržanausku, kuris tuo metu atliko praktiką mano tėčio darbovietėje. Neatsimenu, ar buvau 11-oj ar 10-oj klasėje, tačiau tuo metu jau pradėjau galvoti apie ateitį ir savo studijų kryptį.
Susitikimas su Tomu mane labai suintrigavo. Buvo įdomu sužinoti, ką jis studijuoja, nes tuo metu aš svarsčiau , kurį kelią pasirinkti. Mane traukė tiek Informologija, tiek Verslo informacijos vadyba. Tačiau po pokalbio su juo, pasirinkau Informologiją. Tai buvo mano nuotykio šioje srityje pradžia, ir, atrodo, kad sprendimas stoti į Informologijos studijas buvo vienas iš geriausių, kurį teko priimti.
Kas labiausiai įsiminė iš studijų metų?
Kalbant apie studijas, man iki šiol kyla nostalgija. Pamenu, kažkuriais metais, per rugsėjo pirmosios šventę išgirdau žodžius, jog universitetas nesuteikia išsilavinimo, o išmoko mąstyti. Tai man labiausiai įstrigo, kad viskas priklauso nuo tavęs paties – kiek tu išmoksi, kiek pasiimsi iš studijų metų, tai yra tavo atsakomybė.
Kiekviename dalyke galėjai atrasti kažko naudingo ar įdomaus. Studijų laikotarpis buvo kaip atviros knygos puslapis, kuriame kiekvienas žodis ir mintis turėjo savo prasmę. Džiaugiuosi, kad seminarai nebuvo tik teorija iš vadovėlio – tai buvo tiesioginės patirties dalijimasis, nes dalis dėstytojų ateidavo iš verslo aplinkos. Ir jie papasakodavo daugiau nei galėdavai perskaityti knygose.
Kokie Jūsų prisiminimai iš ne akademinio studijų gyvenimo? Ar dalyvavote Studentų atstovybės veikloje?
Pirmuosius studijų metus buvau skeptiškas, nors dauguma mano kursiokų ir draugų iš Informologijos ir Verslo informacijos vadybos, aktyviai dalyvavo Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybės veikloje. Tačiau antrais metais pakeičiau požiūrį ir prisijungiau prie Studentų atstovybės, o vėliau net tapau pirmininku.
Studijų metai buvo kupini įvairių akademinių ir neakademinių veiklų. Dabar prisimenu, kaip mūsų dabartinė dekanė Renata palaikė mus ir vedė į įdomius projektus, kviesdavom įvairius svečius. Galiu drąsiai teigti, kad tiek pačios studijos, tiek užklasinė veikla ne tik teoriškai, bet ir praktiškai prisidėjo prie mano tolesnio profesinio vystymosi.
Kaip pradėjote savo karjeros kelią?
Nuo trečio kurso pradėjau šiek tiek dirbti. Pirmasis darbas buvo Žurnalistikos institute, esančiame Maironio gatvėje. Tuo metu vaidinau kompiuterių inžinierių. Vėliau įsidarbinau Informacijos vadybininku, o baigęs bakalaurą, nukeliavau į privačias įmones. Pradėjau nuo mokymo įstaigos „Langas į Ateiti“ projektų valdymo.
Bet kadangi bakalauro studijų metais neišvažiavau nei į Erasmus nei į Work and Travel, tai aš įstojau į Tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijų programą, su tikslu išvažiuoti į užsienį. Ir man pavyko, pusmečiui išvykau į Olandiją. Tai buvo labai naudinga, nes dabar kasdien bendrauju su užsienio partneriais. Tai dabar net nežinau kaip mano gyvenimas būtų susiklostęs, jei nebūčiau mokęsis Komunikacijos fakultete ir išvykęs į Erasmus Olandijoje. Iki dabar palaikome ryšį su kai kuriais bičiuliais iš tarptautinių mainų. To semestro metu įgijau pasitikėjimo ir pralaužiau savo anglų kalbą.
Ar tiesa, kad dalyvaujate Šaulių sąjungoje? Ko tai jus moko, kodėl savanoriaujate?
Kitais metais švęsiu savo 10 metų jubiliejų kai prisijungiau prie Šaulių. Tai nuo studijų laikų prasidėjusi nuostabi kelionė. Kaip ir veikla Studentų atstovybėje atrodė, kad yra ne tik smagus laiko leidimo būdas, bet ir galimybė prisidėti prie įvairių reikalingų projektų ar idėjų įgyvendinimo.
Šaulių sąjunga tapo svarbia mano gyvenimo dalimi.. Galbūt galėjau pasirinkti kitokį kelią, bet dalyvavimas šioje organizacijoje man davė ne tik žinių, bet ir puikios bendruomenės jausmą. Savaitgaliais dalyvavimas jaunųjų vadų kursuose ir karinis rengimas praturtino mano gyvenimą.
Mano akimis tai buvo puikus būdas išlaikyti savo fizinę ir psichologinę būseną. Nepriklausomai nuo to, ar reikės ginklu ginti tėvynę ar ne, įgūdžiai ir patirtis, gauta šioje organizacijoje, yra kažkas neįkainojamo. Manau, kad tokia savanorystė naudinga tiek asmeniniam augimui, tiek bendruomenei.
Savo Facebook‘e pasivadinote „MEDAUS magnatu“, kaip juo tapote?
Mano gyvenime bitininkavimas atrodė kaip vienas iš tų modernių, šiek tiek juokingų „hipsteriškų“ užsiėmimų, tokie kaip lankymasis crossfit ar net gyvūnėlio paėmimas iš prieglaudos. Tačiau tiesą sakant, ši veikla turi gilias šaknis – mano senelis daugelį metų buvo bitininkas.
Prieš šešerius ar septynerius metus pasirodė, kad bitininkavimas gali būti ne tik įdomi, bet ir raminanti veikla. Tuo metu mano tėtis, išėjęs į pensiją, pasiūlė bendrą užsiėmimą – pradėti auginti bites. Pradžioje turėjome vieną avilį, bet po pirmos žiemos jis neišgyveno. Tačiau mes nepasidavėme ir kitą vasarą įsigijome net penkis avilius.
Bitininkavimas tapo tam tikra meditacijos forma. Kai nueini pas bites, visos kasdieninės mintys ir nepatogumai tarsi išnyksta. Tai raminantis procesas, leidžiantis pamiršti blogą nuotaiką ir susitelkti į bendravimą su bitėmis.
Žinoma, reikia derinti šį užsiėmimą su kitais įsipareigojimais. Tai nėra lengva užduotis, bet bitininkystė man yra ne tik darbas, bet ir malonumas. Bitininkystė tapo bendru projektu su tėčiu, o jo įnašas ir pagalba padeda išlaikyti šią šeimos tradiciją gyvą.
Auginate bites ir dirbate „Bitėje“, ar tai sutapimas?
„Bitėje“ šiuo metu dirbu jau antrą kartą. Pirmą kartą įsidarbinau kaip projektų vadovas po savo Erasmus studijų apie 2008 metus. Jau tada aiškiai žinojau, kad noriu įsitraukti į projektų valdymą ir „Bitėje“ dirbau apie trejus metus. Po to kurį laiką dirbau keliose kitose įmonėse, keičiau sektorius nuo gamybos iki žemės ūkio ir atgal į telekomunikacijų sektorių, konkrečiai – į Tele2. Tačiau visada man trūko to „Bitės“ ritmo.
Dabar esu tarptautinių paslaugų vystymo vadovas. Mano komanda apima kelis žmones Lietuvoje ir porą Latvijoje. Darbo metu rūpinuosi, kad „Bitės“ klientai, vykstantys į užsienį, galėtų naudotis mūsų paslaugomis. Kiekvienais metais vykstu į derybas su užsienio operatoriais, siekdamas gauti palankias kainas klientams ir užtikrinti, kad „Bitės“ klientai galėtų saugiai ir patogiai naudotis mūsų paslaugomis visame pasaulyje. Tai įdomus ir iššūkių kupinas darbas, kuris man suteikia galimybę nuolatos mokytis ir tobulėti.
Ar jums patinka kurti turinį socialiniuose tinkluose?
Man patinka kurti, bet manau galėčiau tai daryti daugiau ir nuosekliau. Tiesą sakant, nuolat sukasi mintys, kad galėčiau pradėti kažką ypatingo, ypač susijusio su bitėmis. Šios mintys pasiekė savo kulminaciją, kai gimė mano sūnus. Prisiminiau savo anksčiau sugalvotą idėją kurti istorijas apie bites ir medaus realizavimą/pardavimą.
Supratau, kad tam reikia pasiruošti. Reikia turėti pakankamai žinių ir išteklių, kad galėčiau sukurti kokybiškas istorijas ar video ir pritraukti dėmesį. Norėjau pradėti ne tik užsiimti bitėmis, bet ir plėtoti medaus pardavimus, kuriant įdomius pasakojimus pasitelkiant ir savo rašymo įgūdžius.
Ką galėtumėte patarti esamiems ir būsimiems komunikacijos fakulteto studentams?
Svarbiausias patarimas būtų imti viską, ką galite. Jeigu yra galimybė kažkur važiuoti – važiuokite,ar tai Erasmus, ar Work and Travel. Jeigu atrodo, kad negalima – nepasiduokite, vis tiek bandykite klausti, prašyti.
Svarbu nebijoti imtis naujų iššūkių ir klausti, kai reikia pagalbos.