Fotografas, „All Is Amazing“ studijos įkūrėjas / Verslo informacijos vadyba
Kodėl pasirinkote Verslo informacijos vadybos studijas VU KF?
Komunikacija tuo metu buvo labai populiarus ir skambus žodis. Mano anglų kalbos mokytoja rekomendavo šias studijas, nes tikėjo, kad komunikacija ateityje bus labai svarbi. Ir pačiam buvo įdomu, apie ką bus komunikacijos studijos. Nors pirmu numeriu buvau įrašęs psichologijos studijas, jos atrodė konkretesnės. Bet labai džiaugiuosi patekęs į Komunikacijos fakultetą, nes jeigu būčiau iš anksto žinojęs, kokios studijos laukia, būčiau šias studijas rinkęsis pirmu numeriu.
Kas labiausiai įsiminė iš studijų metų?
Kai pradėjau studijuoti supratau, kokia tai plati sritis. Ir kaip smagu tą plačią sritį išmanyti ir susiaurinti iki tam tikros siauros srities. Mano atveju, tai fotografija, ji – ta pati komunikacija tik iš vizualinės pusės. Supratau, kad komunikacija nėra tik tam tikrų žinių turėjimas, tu turi mokėti jas pritaikyti.
Komunikacija išmoko mus taisyklių, kaip užkoduoti informaciją. Vaizdai ir tekstai, auditorijos akyse yra dekoduojami ir atranda naują prasmę. Kai fotografuoju, stengiuosi derinti taisykles su savo asmeniniais pojūčiais.
Kokie Jūsų prisiminimai iš neakademinio studijų gyvenimo? Ar buvote aktyvus studentiškų organizacijų narys? Ar pasinaudojote Erasmus, work and travel galimybėmis?
Aš buvau Studentų atstovybėje, ten susipažinau su vyresniais ir net kitų fakultetų studentais. Būdavo įdomu bendrauti su dėstytojais mažiau oficialioje aplinkoje. Atstovybėje buvo daug įdomios veiklos, iki šiol palaikome ryšius su kai kuriais VU SA KF nariais, nors kiek žinau, šiuo metu esu vienintelis gyvenantis Azijoje.
Dabartinė dekanė prof. dr. Renata, antrame kurse mane išleido į Erasmus, jos dėka dabar esu ten, kur esu. Studijavau Olandijoje, tai atvėrė man naują pasaulėžiūrą, nes teko studijuoti su žmonėmis iš viso pasaulio, pažinti jų kultūras. Komunikacijos studentams studijos užsienyje yra puiki galimybė patirti, ką iš tiesų reiškia tarpkultūrinė komunikacija ir kokie skirtumai egzistuoja tarp skirtingų šalių. Jei dvejojate, ar verta sudalyvauti Erasmus konkurse – tikrai verta. Tik reikia rasti vidinės motyvacijos ir nuspręsti kur norite išvažiuoti.
Kaip pradėjote savo karjeros kelią?
Pradėjau dirbti pirmo kurso antrame pusmetyje. Manau, man pasisekė, nes įsidarbinau į ryšių su visuomene agentūrą, ten iš karto pamačiau praktinę šios srities pusę. Tikrai buvo verta dirbti toje srityje, kurią studijavau.
Po darbo ryšių su visuomene agentūroje, dirbau MTV Baltics, tada jie turėjo studiją Lietuvoje, dirbau grafikos dizaineriu. Kadangi pradėjau dirbti dar studijų metais, tai įgytas žinias galėjau pritaikyti iš karto. Darbas agentūroje papildė studijas, o studijos papildė teorines žinias reikalingas darbui.
Jei ne iš karto – tai kodėl patraukė fotografija? Kam rekomenduotumėte tokį darbą?
Mano meilė fotografijai užgimė Erasmus metu. Prieš išvažiuojant man tėvai padovanojo mažą kamerą ir sakė, nufotografuoti kaip atrodo Olandija. Pradėjau fotografuoti, nuotraukas ne tik siunčiau tėvams el. paštu, bet ir pradėjau jas tvarkyti, išmokau dirbti su Photoshop. Atradau tam aistrą. Puikiai pamenu nuotrauką nuo kurios visa tai prasidėjo – tai buvo dviračio nuotrauka.
Apskritai fotografijos sričių yra daug, bet jei patinka vizualinė informacija, jei patinka matyti gražius vaizdus ir smalsu kaip jie yra kuriami – galima bandyti tapti fotografu. Jei asmuo turi pašaukimą – fotografuojant gerai jaučiasi ir jam įdomus pats procesas, tai galima pradėti rinktis sritį, kuri labiausiai domina. Tai neturi būti darbas iš karto, galima į tai žiūrėti kaip į hobį, iš kurio gaunamos papildomos pajamos. Jei yra šviesa – galima fotografuoti, o jei jos nėra, galima šviesą susikurti. Mano fotografijos karjeros kelionė prasidėjo nuo naktinių klubų Pekine. Ten nėra šviesos, turėjau išmokti dirbti su blykste.
Ką reiškia būti profesionaliu fotografu? Kaip pats jaučiatės tokioje rolėje?
Aš neprisistatau fotografu, sakau, kad darau fotografijas. Mėgstu komunikuoti, kad esu komandos narys. Bet viduje jaučiuosi kaip profesionalas, nes pakankamai gerai išmanau profesionalią fotografijos pusę: techniką, teoriją, verslą.
Man patinka mokyti kitus. Nukreipti į reikiamą pusę ar suteikti kritikos reikiamu metu. Kartais dalyvauju festivaliuose, pasakoju apie fotografijos verslą. Nes kūryba yra asmeninis požiūris, bet verslas yra įdomu. Kaip iš hobio padaryti verslą, kaip įtikinti kitą, kad tai ką tu darai yra verta didelių pinigų – tai yra pardavimų komunikacija.
Koks jausmas fotosesijose bendrauti su įžymybėmis?
Pirmas mano nubudimas šioje srityje buvo fotografuojant Indonezijos prezidentą Joko Widodo. Įsivaizduokite, aš atėjau prieš žmogų, kuris valdo virš 270 milijonų žmonių sudarančią šalį, su tūkstančiais salų ir begale kalbų, bet tas 20 minučių tu valdai jį: sakysi stok į kairę – jis stos į kairę, sakysi stok į dešinę – jis pasisuks į dešinę. Pajutau, kad nors jis valdo šalį, fotosesijoje aš turiu viršenybę. Tai yra nerealu, atsiranda pagarbos pačiam sau jausmas, nes kažkas tavimi patikėjo ir davė tau užduotį nufotografuoti tokį svarbų asmenį.
Kaip dažnai/retai grįžtate į Lietuvą? Ko labiausiai pasiilgstate?
Grįžtu retai. Vasarą buvau grįžęs, nes norėjau tėvams parodyti savo dukrą. Po kovido tai buvo pirmasis grįžimas. Bet anksčiau, kai turėdavau fotosesijų Europoje, stengdavausi užsukti ir į Lietuvą.
Labiausiai pasiilgstu maisto, ypač saldainių ir zefyrų. Dar pasiilgstu lietuviško gilumo, nes Azijoje daugelis pokalbių yra labai paviršutiniški. Ten daug jaunatviškos drąsos bandyti ir daryti, bet aš pasiilgstu tų lietuviškų apmąstymų ir diskusijų.
Ką galėtumėte rekomenduoti studentams, kurie norėtų sieti savo ateitį su komunikacija?
Universitete suteikiama labai daug galimybių, o jums tiesiog reikia jas pasiimti. Nelaukit kol kažkas jums jas įdės į rankas. Būkite žingeidūs, nes tos galimybės gali atverti daug kelių gyvenime.
Studijuojant tu turi daryti, negali sėdėti ir laukti. Kuo daugiau darysi, tuo daugiau galimybių atsiras. Studentai yra pakankamai suaugę, kad prisiimtų atsakomybę, bet ir pakankamai jauni, kad neturėtų visų stabdančių atsakomybių.
Komunikacijos fakultetas, manau, yra geriausia vieta visa tai daryti. Jei panaudosi savo laisvą laiką sumaniai, gali daug pasiekti. Nereikia savęs spausti kuo greičiau rasti savo sritį ar hobį, atsipalaiduokite ir mėgaukitės ieškojimu. Niekada nežinai kur tave nuves vienas pokalbis.
Plačiau apie P. Staniūno darbus galite rasti čia: https://www.allisamazing.com/