„Vilniaus duona“ direktorius / Tarptautinė komunikacija
Artūrai, bakalaurą studijavote Istorijos fakultete, kodėl magistro studijas pasirinkote visai kitokias, kodėl pasirinkote Komunikacijos fakultetą?
Istorijos fakultete baigiau Naujųjų laikų istorijos bakalaurą. Kai baigiau bakalaurą, Komunikacijos fakultete buvo atsiradusi nauja programa – Tarptautinė komunikacija. Vienas mano buvęs kursiokas susidomėjo šia programa, kadangi tai buvo 1996-ieji, Nepriklausomybės pradžia, viskas verda, keičiasi. Kaip tik tuo metu svarsčiau, kur tęsti studijas ir pasitaikius šiai galimybei, ja ir pasinaudojau. Dabar džiaugiuosi, kad padariau tokį pasirinkimą, nes nors ir myliu istoriją, istoriko karjeroje savęs neįsivaizduoju.
Kokį įspūdį paliko magistrantūros studijos? Ar jautėte didelį skirtumą po bakalauro studijų Istorijos fakultete?
Studijomis buvau labai patenkintas dėl dviejų aspektų. Pirma tai buvo labai šviežios studijos, mokėmės ryšių su visuomene pagrindų, reikia prisiminti, kad tai buvo 1997 metai, visų šių procesų pati pradžia. Žiūrint iš šių dienų perspektyvų, viskas buvo labiau teoriniame lygmenyje, nes tada niekas tiksliai nežinojo, kaip tie ryšiai su visuomene daromi. Buvo žurnalistikos kursas, vėlgi labai įdomu, nes pasakojo apie žurnalistinį darbą. Iš esmės viskas buvo labai šviežia ir labai skyrėsi nuo studijų istorijos fakultete.
Dar mokydamasis mokykloje, labai domėjausi Sąjūdžio veikla. Tuo metu, būdami vaikai mes kabindavome plakatus, mane labai domino tos veiklos susijusios su Sąjūdžiu. Tai studijos Tarptautinėje komunikacijoje leido pasijusti tarsi būčiau visų tų procesų viduje.
Kitas man labai svarbus ir įdomus aspektas, apie kurį stodamas aš net nežinojau, kad tuo metu atsivėrė Erasmus programa. Ir aš buvau vienas iš pirmųjų fakultete, išvykusių į užsienį su Erasmus programa. Išvykau mokytis į Leicester universitetą Jungtinėje Karalystėje. Tai buvo pirmoji tarpkultūrinė patirtis.
Buvo stiprus jausmas, kad studijuodamas komunikacijos mokslus, tu lieti tą nūdieną, tarsi įgauni įgūdžių, žinių, kad tu galėsi daryti įtaką ateities procesams.
Ar po Tarptautinės komunikacijos studijų pasilikote komunikacijos pasaulyje?
Šiek tiek nutolau nuo komunikacijos. Paskutiniame magistrantūros kurse pradėjau dirbti media agentūroje, tai ir susiję su komunikacija, bet ne visai tiesiogiai. Pradžioje dirbau su duomenimis, buvau analitikas ir tame procese supratau, kad man tai sekasi ir patinka. Man neblogai sekėsi be to visada ateidavau su pasiūlymais, įžvalgomis ir neilgai trukus tapau projektų vadovu. Svarbu paminėti, kad Erasmus studijos UK padėjo prasilaužti su anglų kalba. Todėl gavau svarbius užsienio klientus. Taip pamažu ir prasidėjo mano karjera. Dirbau vienoje, po to kitoje media agentūroje.
Dabar dirbu „Vilniaus duonoje“, į kurią irgi atėjau kaip marketingo skyriaus vadovas, o galiausiai esu „Vilniaus duonos“ vadovas.
Kaip susiklostė, kad pradėjote nuo rinkodaros vadovo pozicijos ir tapote visos įmonės vadovu?
Studijose įgavau kelis tokius svarbius dalykus. Pirma, įgavau platesnį suvokimą apie procesus, kas ir kodėl vyksta. Aš esu žingeidus žmogus ir jei dirbu tam tikroje srityje, man patinka gilintis, skaityti, domėtis ta tema. Kai pradėjau dirbti reklamoje, aš skaičiau knygas apie reklamą, labiau specializuotas temas. Aišku, man labai padėjo baigtos komunikacijos krypties studijos. Turėjau ir įgūdžių, ir supratimą kas ir kodėl. Kadangi daug domėjausi, sugebėdavau su savo klientais, būdamas reklamos agentūroje, kalbėti jų lygyje, jų kalba. Aš mėgstu būti pasiruošęs, kai ateinu kalbėti ir pristatyti kažkokią idėją, aš turiu pats ja tikėti. Kitaip sakant, ne tik tikėti emociškai, bet tikėti racionaliai, būti paskaičiavus ir pagalvojus.
Po reklamos agentūros dirbau farmacijos sektoriuje, aš buvau atsakingas už tam tikrus prekės ženklus, ten taip pat domėjausi pakankamai giliai į nereceptinių vaistų veikimą, kad kai reikėdavo kalbėtis su gydytojais ar kitais asmenimis, galėčiau tinkamai diskutuoti.
Kai dirbdavau marketingo vadovo pozicijose, mes su keliais bendraminčiais rašėme tokį tinklaraštį „Dansu Dansu“. Kai prasidėjo socialinių medijų, blog‘erių judėjimas, „Dansu Dansu“ buvo populiariausias tinklaraštis rašantis apie reklamą ir marketingą Lietuvoje. Bet ir tai dariau todėl, nes man pačiam buvo įdomu suprasti, kas ir kodėl veikia, aš ieškodavau sau atsakymų ir buvo įdomu dalintis.
Ar žinios įgytos studijų metais Jums buvo naudingos darbinėje veikloje?
Tos žinios, kurias įgijau studijuodamas man buvo įdomios ir davė daug naudos. Galiu patvirtinti, kad tai, ką aš išmokau, mane labai stipriai stūmė į priekį, davė aiškų supratimą, kaip veikia komunikacija. Galvoje išlikę daugybė terminų iš studijų metų.
Iš dėstytojų turbūt labiausiai man įsiminė Arūnas Augustinaitis, mes labai draugiškai bendraudavome, jis buvo atvykęs pas mus į Londoną, kai studijavome Erasmus.
Mano brolis taip pat baigė Komunikacijos fakultetą. Jis matė mano karjeros kelią ir buvo girdėjęs gerų atsilpimų, todėl ir pats pasuko šia linkme.
Ko palinkėtumėte jaunajai studentų kartai?
Visų pirma tai smalsumo. Daug žmonių baigę studijas sustoja tobulėti apskritai. Manau, kad žmonėms, norintiems daryti vienokią ar kitokią karjerą, būtina visą laiką tobulėti, skaityti, mokytis. Juolab dabar yra galimybė gauti daugybę šaltinių, knygų, medžiagos. Ir kai tampi savo srities ekspertu, tai rodo mano asmeninė patirtis, tada atsiranda pagarba ir pas kolegas.
Antras dalykas, nereikia bijoti, kad ateini jaunas į kompaniją, kurioje daug senbuvių. Reikia tiesiog būti iniciatyviam. Jau nebėra postsovietinės kultūros ir tavęs niekas nebaus už klaidas. Dabar suteikiama daug laisvės, ir jei tu nori daryti karjerą, turi pats rodyti iniciatyvą, ateiti su idėjomis. Nebūtinai jas visas priims, bet pamatys, kad tu turi potencialo.