Bendros naujienos

Laurynas Milašauskas

Laurynas Milašauskas - aktyvus Kūrybos komunikacijos studentas, savo studijų metais prisidėjęs tiek ir prie VU SA KF veiklos, tiek nenustygdavęs vietoje ir paskaitų metu. Dabar, tapęs alumnu, Laurynas Milašauskas pasakoja apie savo pasirinkimą studijuoti Komunikacijos fakultete, ką reiškia universitetinis išsilavinimas ir kaip klostosi jo karjera.

- Kodėl nusprendėte studijuoti Komunikacijos fakultete?

- Dažnai nutinka taip, kad likimas pats sudėlioja taškus ir nusprendžia kur turi atsidurti. Taip nutiko, kad pabaigus 12 klasę, kaip ir dauguma šiandienos moksleivių, taip ir aš nežinojau kur stoti, kokios mano stipriosios savybės, ką noriu veikti ateityje, todėl studijų programų prioritetus keičiau iki pačio termino pabaigos. Pasirinkimų buvo visokių, nuo elektros inžinerijos, iki edukologijos. Kadangi mokykloje buvau aktyvus, padėdavau organizuoti renginius, fotografuodavau, filmuodavau, pagalvojau, kad vizualieji menai, organizacinis darbas galėtų būti sritys, kuriose galėčiau tobulėti toliau, todėl pirmu numeriu įrašiau Kultūros vadybos studijų programą Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete. Taip atsitiko, kad įstojau antru numeriu, o toji programa buvo Kūrybos komunikacija Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete.

- Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?

- Geriausi prisiminimai ateina iš studentų atstovybės, kuriai buvo atiduoti beveik visi studijų metai. Naujos pažintys, aktyvūs žmonės, norintys padaryti kažkokį pokytį, suorganizuoti beprotišką renginį. Ten suradau tikrus draugus, su kuriais galima kalbėti atvirai apie viską, dalintis įspūdžiais, patirtimis, pasisemti įkvėpimo. Ryškiausias atsiminimas įstrigęs atmintyje buvo mano su studentų atstovybe organizuojamas ir tradicija tapęs kasmetinis renginys „Informacijos dienos“, kuomet tų metų šūkį „Imi ir darai“ mano komandos narys Ignas išsitatuiravo. Tai buvo žodžiai, kurie atspindėjo įdėtą darbą bei skatino veikti ir tobulinti save.

Taip pat neišdildomą įspūdį paliko dėstytojai: Gediminas Beresnevičius, Birutė Ona Palovienė, Vytenis Pauliukaitis, Titas Petrikis, po kurių paskaitų išeidavai susimąstęs, galvodamas apie gyvenimo prasmę, apie tai, kad nuo šio momento esi kažkoks kitoks, negu prieš įeidamas į auditoriją.

- Kodėl jus sudomino darbas būtent Laisvės TV? Kaip atsidūrėte šiame darbe?

- TV režisūros paskaitose, kurias vedė Vytenis Pauliukaitis, ruošiantis transliacijų įrašams, ore tvyrodavo įtampa, išsiskirdavo adrenalinas. Kuomet užsidegdavo raudona eterio lemputė, kartu su transliacija visi pakildavome į orą ir pajusdavome tikrą televizijos magiją. Šis jausmas man labai patiko, todėl nusprendžiau, kad praktikos metu norėčiau išbandyti darbą televizijoje, todėl susisiekiau su internetinės televizijos „Laisvės TV“ direktoriumi ir paprašiau atlikti praktiką.

- Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?

- Pats pirmas darbas buvo dar prieš studijas 9 ar 10 klasėje. Seniūnija pasiūlė jaunuoliams už atlygį atlikti viešuosius darbus, tad kartu su drauge tą vasarą nuravėjome ne vieną šaligatvį.

Studijų metais teko dirbti įvairių darbų: serialo, reklamų filmavimo aikštelėse, rūbinėje, teko būti animatoriumi ir organizuoti vaikų gimtadienius.

Pabaigus studijas toliau likau dirbti savo praktikos vietoje „Laisvės televizijoje“.

- Ar Komunikacijos fakultetas, studijos įtakojo Jūsų, kaip asmenybės, susiformavimą? Ir ar žinios, įgūdžiai, įgyti universitete, pravertė darbe?

- Žinoma, taip. Manau kiekvienas gyvenimo įvykis, vieta, asmuo kažkaip tave keičia ir formuoja, Komunikacijos fakultetas – ne išimtis. Vienoje paskaitoje išsiaiškinome, kad istoriškai bakalauro studijos universitete yra skirtos bendrajam išsilavinimui, o magistrantūros studijos –specializacijai. Universitetas nemoko amato, o ugdo asmenybę, kuri gali kritiškai apdoroti specifinę informaciją, supranta, kaip identifikuoti problemą, surasti sprendimo būdą ir ją išspręsti. Todėl visos žinios ir įgūdžiai, įgyti universitete, vienaip ar kitaip pravertė tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

- Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena?

- Kiekviena diena yra skirtinga ir priklauso nuo įvairių aplinkybių. Jeigu tą dieną yra koks nors filmavimas, tuomet yra ruošiamasi jam, statomos šviesos, kameros, kadruotės, dekoracijos ir t.t. Taip pat yra kiti organizaciniai prodiuserio darbai, kuriuos turi suderinti iki filmavimo, t.y. operatorių, technikos, lokacijų, biudžeto suderinimas. Kadangi „Laisvės TV“ kaip internetinė televizija yra naujas reiškinys, bandantis įsitvirtinti rinkoje, todėl kolektyvas nėra didelis ir tenka daryti daug skirtingų ir įvairių darbų, taigi darbų spektras yra platus ir užstrigti rutinoje netenka.

- Kas jums svarbiausia Jūsų darbe?

- Man asmeniškai labai svarbu yra darbo aplinka, kolektyvas, kuris sugebėtų priimti tave tokį, koks esi ir suteiktų kūrybinės laisvės. Manau tokiame darbe tai yra labai svarbu.

- Ar turite konkrečių tikslų savo darbe?

- „Laisvės TV“ misija – kuriant aukštos kokybės vizualinį turinį, organizuojant renginius ir akcijas skatinti pilietiškumą ir socialiai atsakingą elgesį, stebėti valstybėje vykstančius procesus ir didinti visuomenės informuotumą.

Mano asmeniniai tikslai šiame darbe yra siekti visokeriopo tobulėjimo, didinti savo žinias apie politiką, visuomenės reiškinius, kurti turinį, kuris skatintų pilietiškumą, skatintų siekti pokyčių savyje ir aplinkoje.

- Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte dabartiniams Kūrybos komunikacijos studijų programos studentams?

- Visų pirma norėčiau, kad studentai pabandytų atsakyti sau į klausimą – kas yra universitetas, kokia yra jo funkcija, ką jis duoda? Atsakius į šiuos klausimus turėtų truputį palengvėti, arba ne :)

Manau, kad dauguma šiandienos žmonių yra pasimetę ir nelabai žino, ką nori veikti gyvenime. Žinoma, tai yra viso gyvenimo darbas, todėl nereikia savęs perspausti. Vienas žymus australų komikas, rašytojas, aktorius, kompozitorius Tim Minchin, Vakarų Australijos universiteto diplomų įteikimo iškilmėse pasakė studentams 9 gyvenimo pamokas ir vienoje iš jų teigė, kad gyvenime nėra būtina turėti gyvenimo tikslo, kadangi jis gali būti toks didelis, kad kol jį pasieksi, būsi pakankamai senas arba beveik miręs. Todėl jis siūlo susikoncentruoti į trumpalaikius tikslus, „Būkite mikro ambicingi!“, sako jis, susitelkite į darbus oriai ir ryžtingai, kurie yra priešais jus ir nežinia, kur jie gali jus nuvesti.

Indrė Kaminckaitė

2005 m. įkurta Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM skaičiuoja jau penkioliktus gyvavimo metus. Nekomercinė, alternatyvią muziką grojanti ir įvairius socialinius judėjimus palaikanti radijo stotis, valdoma studentų, greitai tapo ne tik muzikos mėgėjų, bet ir jaunųjų žurnalistikos studentų antrais namais.

Skaityti daugiau...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos