Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas kviečia į etnologės, Vest-Agder Muziejaus tyrėjos ir tarptautinio projekto „Identity on the Line“ vadovės dr. Kathrin Pabst paskaitą Tylėk! Šeimų paslaptys po II pasaulinio karo. Paskaita yra seminarų serijos Disonuojančio paveldo, atminties ir tapatybės praktikos: Rytų Europos ir pasaulio kontekstai, organizuojamos įgyvendinant projektą Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų socialiniuose tinkluose tyrimas dalis. Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0027) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Nuotolinis renginys vyks 2022 m. vasario 24 d., 16 val.
Lektorė: Etnologė ir Vest-Agder Muziejaus (Norvegija) tyrėja, ES lėšomis finansuojamo tarptautinio projekto „Identity on the Line“ vadovė dr. Kathrin Pabst
Pavadinimas: Tylėk! Šeimų paslaptys po II pasaulinio karo
Rezervuokite vietą ir dalyvaukite (seminaras vyks anglų kalba): https://www.eventbrite.co.uk/e/keep-it-quiet-family-secrets-in-the-aftermath-of-wwii-tickets-268944338757
Apie paskaitą
1940–1945 metais maždaug penki šimtai tūkstančių vokiečių kareivių išsilaipino Norvegijoje, užimdami šalį, kurioje iš viso gyveno vos trys milijonai gyventojų. Tai reiškė, kad vienas žmogus iš šešių buvo vokietis, o kai kuriose šalies vietose jų santykinė dalis buvo dar didesnė. Per penkerius okupacijos metus kareiviai įvairiai bendravo su vietos bendruomenėmis. Jie įgijo politinių šalininkų ir brutaliai baudė bei kankino tuos, kas jiems priešinosi. Vokiečių kariai taip pat įdarbindavo norvegus kelių ir karinės infrastruktūros statybose, įsimylėdavo norveges, jas vesdavo ir susilaukdavo vaikų. 1945 m. pasibaigus okupacijai, vokiečiai paliko Norvegijos žemę, o jos gyventojai ir po daugiau kaip septyniasdešimt penkerių metų vis dar kovoja su ilgalaikėmis jų buvimo pasekmėmis.
Vietos bendruomenės ir Norvegijos vyriausybė griežtai baudė visus, kas tik rėmė vokiečius. Tai buvo taikoma ir moterims, turėjusioms intymių ryšių su vokiečių kareiviais – jų galvos buvo nuskutamos viešai, moterų išsižadėdavo šeimos ir aplinkiniai žmonės. Daugelis vaikų, kurių tėvais buvo vokiečių kareiviai, buvo vadinami „vokiečių niekšais“, o kai kurie netgi buvo perduodami vaikų globos įstaigoms. Tuo pat metu kitokie norvegų ir okupantų santykiai, pavyzdžiui, pelno siekiančių įmonių ir asmenų, dirbusių vokiečiams ir tiekusių jiems reikalingas prekes bei medžiagas santykiai, viešų diskusijų metu užgniaužti. Incidentai, įvykę karo metu arba po jo, gali sukelti įvairių ilgalaikių pasekmių, nepaisant to, kurioje pusėje žmogus buvo. Daugelis kovojusių su vokiečiais pastebėjo, kad gyventi po karo buvo sudėtinga nepaisant to, kad daugelis pasipriešinimo narių buvo apdovanoti ir pagerbti.
Net ir šiandien Antrojo pasaulinio karo istorija prisideda prie žmonių savęs suvokimo, jų šeimos istorijos ir tapatybės formavimo. Kai kurių šeimų antroje ir net trečioje kartoje vis dar sunku kalbėti apie tai, kas nutiko, ypač tuomet, kai šeimos nariai karo metu buvo „neteisingoje pusėje“ – rėmė okupantą ar artimai broliavosi su užsienio kariuomene.
Tačiau net ir tie, kurie buvo „teisingoje pusėje“, turėjo susidoroti su sunkiais ilgalaikiais karo padariniais, patirtais įkalinimo ir kankinimų metu. Šios patirtys yra Vest-Agder muziejaus įgyvendinamo projekto Tylėk! Šeimų paslaptys po II pasaulinio karo liudijimų dokumentavimo ir ekspozicijos ašis - skirtingi asmeniniai bandymai susidoroti su patirtimis, įgytomis per laikiną vokiečių karių migraciją nuo 1940 iki 1945 m.
Lektorė
Dr. Kathrin Pabst yra vokiečių etnologė, tyrėja ir autorė, Vest-Agder muziejaus Kristiansande (Norvegija) Mokslo skyriaus vadovė. Ji taip pat vadovauja ES lėšomis finansuojamam didelės apimties tarptautiniam projektui „Identity on the Line“, kurio tikslas – ištirti ilgalaikes migracijos pasekmes ir traumų perkėlimą šeimose iš kartos į kartą. Dr. Pabst turi didelę teorinę ir praktinę patirtį dirbant su sudėtingomis, jautriomis, „tabu“ temomis ir asmeninėmis istorijomis bei turi profesinės etikos mokslų daktaro laipsnį. Jos daktaro disertacija skirta moraliniams iššūkiams, su kuriais susiduria muziejaus darbuotojai, dirbdami su jautriomis ar sudėtingomis temomis. Kathrin Pabst taip pat yra ICOM Etinių dilemų tarptautinio komiteto vadovė. Daugiau informacijos apie lektorės veiklą galima rasti čia: www.linkedin.com/in/kathrin-pabst/