CLINIC212 agentūrų grupės kūrybos vadovas / Ryšiai su visuomene
Kodėl nusprendėte studijuoti būtent Komunikacijos fakultete?
Visų pirma reiktų suprasti, kad šį sprendimą priėmiau net du kartus. Kai galvojau apie bakalauro studijas, tiesą sakant, net ir savo stojimų sąraše nenurodžiau nieko kito, kaip tik Komunikacijos fakultetą. Nors pirmuoju numeriu nurodžiau Žurnalistikos studijas, visgi atsidūriau antrame savo pasirinkime – Informologijos studijose. Tuomet renkantis kur mokytis, man svarbiausia buvo atsakyti į klausimą „ar bus įdomu?“. Tai, kad Komunikacijos fakultete mokomasi apie labai daug įvairių ir net tarpusavyje nesusijusių dalykų – man buvo viena pagrindinių motyvacijų.
Antrą kartą į Komunikacijos fakultetą stojau po dešimties metų pertraukos ir pasirinkau Ryšių su visuomene programą. Čia didesnės įtakos išorės veiksmai neturėjo. Iš esmės šią programą pasirinkau todėl, kad dirbdamas savo darbą pradėjau matyti, kaip kurti labiau integruotas idėjas, kaip padėti joms tapti dar labiau matomoms. Ir ryšiai su visuomene – to dalis. Todėl nusprendžiau stoti čia ir ne tik pagilinti žinias, bet ir išmokti kažko naujo.
Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?
Manau tai vienas iš tų fakultetų, kur į atmintį labiausiai įsirėžia žmonės. Čia stoja įdomūs, pasauliu besidomintys ir bendraujantys žmonės, todėl niekad nebuvo bėdų greit užmegzti pokalbius, rasti bendraminčių ar užsiimti kokiomis įdomiomis veiklomis.
Taip pat maloniai prisimenu darbą studentų atstovybėje, kuri tuo metu buvo visiškai kardinaliai kitokia nei visos kitos universiteto atstovybės.
Puikiai prisimenu ir darbą universiteto laikraštyje „Studentų era“, kur praleidome nemažai bemiegių naktų, kurios virsdavo visoje šalyje platinamu laikraščiu.
Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?
Pirmas mano oficialus darbas buvo dienraštyje „Panevėžio balsas“. Prieš išeinant vasaros atostogų ėmiau dairytis, ką įdomaus veikti ir čia pasitaikė laikraščio skelbimas. Nuėjau, atlikau mažą užduotį ir visą vasarą iki universiteto praleidau laikraštyje.
Dar studijuojant irgi neapleido noras rašyti ir bendrauti, todėl gan ambicingai aplikavau į atstovo spaudai poziciją ir ją gavau. Taigi, kurį laiką dirbau vieno europarlamentaro biure Vilniuje. Vėliau sekė darbas žurnale, įvairūs laisvai samdomi rašymo darbai, kol galiausiai atsidūriau reklamos agentūroje.
Ar Komunikacijos fakultetas, turėjo įtakos Jūsų, kaip asmenybės, formavimuisi? Ir ar žinios, įgūdžiai, įgyti universitete, pravertė darbe?
Ko tikrai išmokė Komunikacijos fakultetas – tai visuomet stengtis matyti didesnį paveikslą ir nuolat megzti ryšius. Ir šiandien darbe nuolat raginu ir savo komandos narius atsitraukti, pamatyti didesnį paveikslą, ieškoti ryšių tarp įvairių detalių ir taip kurti nuoseklią komunikaciją. O universitete sukurti ryšiai su žmonėmis – svarbūs net ir šiandien.
Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena? Gal galite įvardyti iššūkius, su kuriais šiomis dienomis dažniausiai tenka susidurti darbe?
Vienareikšmiškai atsakyti kaip atrodo mano diena – sudėtinga. Turbūt čia ir yra darbo komunikacijos srityje žavesys – niekad nežinai, ką atneš nauja diena. Bet iš esmės tai bendras darbas su klientais, strategais ir kūrybos komanda tam, kad sukurtum įvairių verslų problemų sprendimus. Kurie, taip jau pasitaiko, dažnai būna ir reklama.
Kalbant apie iššūkius, tai vienas didesnių – fragmentiškumas. Nuolatiniai visuomenės pokyčiai ir iššūkiai, kai kuriuos prekės ženklus ir organizacijas privertė blaškytis. Todėl matome nenuoseklias prekių ženklų žinutes, šiek tiek padriką komunikaciją ir pan. Taigi čia vėl tenka prisiminti, kad reikia žiūrėti ne tik į ketvirčio ar metų rezultatus, bet ir galvoti apie tai, kuo prekės ženklas ar organizacija virs po penkių metų, už ką ji kovoja, kokiomis vertybėmis gyvena.
Kas Jums svarbiausia Jūsų darbe ir kuri darbo dalis patinka labiausiai?
Šiame darbe neabejotinai svarbiausia yra komanda ir jos užsidegimas keisti: prekės ženklus, visuomenę, vartotojų įpročius ar net pasaulį.
Ko gero todėl man ir pačiam įdomiausia darbo dalis – pats kūrybos procesas, kai galime su kolegomis susėsti, dalintis idėjomis ir sukurti vis kažką naujo. Tai vienas iš darbų, kuriame tikrai galioja formulė 1+1=3.
Ar turite konkrečių tikslų savo darbe?
Tikslų yra ir jie labai įvairūs. Vieni siejasi su verslo rezultatais, kiti – su komandos pasiekimais. Neslėpsiu, kad mūsų komandos ambicija yra būti tais, kurie kūrybiškiausiai ir kompleksiškai gali spręsti verslo problemas.
Manau tai siejasi ir su asmeniniais tikslais. Šiuo metu ir pats stengiuosi dalyvauti mokomojoje veikloje, dalinuosi žiniomis, vien tam, kad užaugtų nauja kūrybiškų komunikacijos ir reklamos žmonių karta.
Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte/palinkėtumėte dabartiniams savo studijų programos studentams ar visiems studentams apskritai?
Manau, kad svarbiausia yra suvokti, jog mokymasis vyksta ne tik auditorijose ir ne tik su dėstytojais. Mokslas universitete turbūt tuo ir įdomus, kad čia vertinamas savarankiškumas, originalus mąstymas ir noras pačiam pažinti tai, kas svarbu.
Tai liečia ir bendravimą su savo kolegomis. Iš jų taip pat galima daug ko išmokti, o gal net ir kartu imtis ambicingų idėjų.
Svarbiausia – nesitikėti, kad kažkas bus duota ant lėkštutės, o net ir neįdomiausiuose dalykuose – tikrai galima rasti tai, kas įdomu pačiam. Juk mokomės tikrai ne pažymiui.