„Be tabu ir Co“ žurnalistė/ Kūrybos komunikacija, Ryšiai su visuomene
Kodėl pasirinkote studijas VU KF?
Studijas komunikacijos fakultete pradėjau nuo Kūrybos komunikacijos, po jų nusprendžiau tęsti magistrantūrą Ryšių su visuomene studijų programoje.
Mokykloje aš buvau labai aktyvi ir man patiko viskas, kad ir kuo užsiimdavau, man viskas daugiau mažiau sekėsi ir patiko. Ir labai svarsčiau kur stoti ir ką daryti, ir kaip viskas turėtų vykti mano gyvenime. Tad ieškodama internete pamačiau, kad Vilniaus universitete yra Kūrybos komunikacijos studijos, o ten daug įvairių paskaitų, tai man patiko ir aš nebesvarsčiau kitų variantų ir įrašiau pirmu numeriu.
Kas labiausiai įsiminė iš studijų metų?
Labai įsiminė mano bakalauro darbo vadovas lekt. Dainius Baliūnas, jis mums dėstė reklamos paskaitas, jis buvo malonus dėstytojas, mokėjo visas subtilybes papasakoti įdomiai, be abejo įkvėpė ir palaikė rašant baigiamąjį darbą. Taip pat labai patiko praktiniai užsiėmimai, eidavome į TV studiją senamiestyje, darydavome interviu, teko ir filmuoti, ir montuoti. Tokie skirtingi savęs išbandymai padėjo atskleisti save.
Magistrantūroje įsiminė partnerystės doc. Daiva Lialytė ir partnerystės doc. Liutauras Elkimavičius. Dabar suprantu, kad visgi man labiausiai įsiminė paskaitos ir užsiėmimai susiję su televizija. Niekada negalvojau ir nesvajojau, kad dirbsiu televizijoje. Bet studijų laikais supratau, kad man tai patinka.
Kokie Jūsų prisiminimai iš ne akademinio studijų gyvenimo?
Fakultete nedalyvavau papildomose veiklose, tačiau visą studijų laikotarpį grojau saksofonu „Oktavos“ pučiamųjų orkestre, pas vadovą maestro Albiną Kučinską. Vienu metu buvau išvykusi į Erasmus į Olandiją, tai vežiausi saksofoną kartu su savimi, kad neprarasčiau formos. O grįžusi ir toliau grojau orkestre. Dabar jau nebegroju, bes saksofono neplanuoju parduoti.
Erasmus‘e buvau išvykusi du kartus, vieną kartą bakalauro, kitą magistro studijų metu. Bakalaure iš pirmo karto nepavyko išvažiuoti, nes mama nebeišleido į patvirtintą šalį, dėl tuometinės politinės padėties. Tačiau po metų bandžiau dar kartą ir pavyko išvykti į Olandiją, ten buvo žurnalistikos studijos. Tai buvo geriausi ir įdomiausi metai. Visiems pasakoju apie savo mainus ir rekomenduoju patiems išvykti ir pabandyti. Universitete gauni ir žinių bagažą ir draugų, bet Erasmus‘as yra kitas laiptelis.
Kai išvyksti atrodo, kad esi vienas, tačiau vos po pirmų pokalbių su dėstytojais ir kitais studentais tu supranti, kad tikrai nesi vienas. Daugelis yra panašioje situacijoje kaip tu ir nori užmegzti naujus ryšius. Svarbu bendrauti, o tas kultūrinis šokas greitai dingsta.
O kai užbaigiau bakalaurą net pasimečiau, kaip gyventi be naujų žinių, naujų pažinčių? Nes aš, kaip žmogus, norėjau tobulėti. Tada nusprendžiau stoti į magistrą su išūkiu, kad vėl važiuosiu į Erasmus‘ą. Ir taip aš išvažiavau į Portugaliją. Ten mokslai buvo susiję su komunikacija, pavyko pagilinti žinias, kurias jau buvau gavusi Vilniaus universitete. Mano anglų kalba nebuvo tobula, bet abiejose šalyse žmonės buvo draugiški ir išklausydavo mano pakartojimus ar bandymus paaiškinti savo mintis.
Kaip pradėjote savo karjeros kelią? Kada pradėjo kur ėjo, kas atrodo svarbiausi – kokie pasirinkimai tai lėmė?
Tiek bakalauro, teik magistro metu aš jau dirbau. Studentišką darbą – buvau padavėja. Tačiau trečio kurso pabaigoje reikėjo susirasti praktiką, tai aš parašiau laišką į „Be tabu ir Co“ prodiuserinę kompaniją. Praėjau pokalbį ir padariau bandomąjį reportažą, dariau kaip namų darbą, gavosi apie 10 minučių. O prodiuseriai įvertinę sako „gerai, tai rytoj rodysim per laidą“. Iki tol aš nesuvokiau, kad tai iš tiesų vyksta. Bet ši praktika labai greitai pavirto darbu ir nuo tada esu čia. Labai džiaugiuosi, kad įmonės direktorius yra už mokslus ir tobulėjimą, ir išleido mane magistro metu išvykti į Erasmus‘ą. O grįžusi dirbau toliau.
Man mokslai yra neatsiejama gyvenimo dalis, man patinka sužinoti kažką naujo, susipažinti su dėstytojais ir kitais studentais.
Kas svarbiausia darbant televizijoje?
Iš esmės svarbiausia šiame darbe yra domėtis kas vyksta aplinkui. Lietuvoje ir pasaulyje, nėra tiek daug tų naujienų, kartais tenka gerai paieškoti naujų ir įdomių temų. Būsimiems specialistams linkiu nebijoti, nes tikrai teks išeiti iš komforto zonos. Bet reikia ir būti savimi, nes tada lengviau bendrauti. Bet jei nepabandysi tokio darbo, nežinosi ar tau jis tinka.
Ką galėtumėte patarti esamiems ar būsimiems komunikacijos fakulteto studentams?
Rikdamiesi studijų vietą moksleiviai, greičiausiai, apsvarsto ko nori iš tų studijų. Bet reikėtų nepamiršti, kad studijos yra ne vien tik paskaitos ir reikėtų pasiimti iš to laikotarpio kiek įmanoma daugiau. Išbandykite skirtingas sritis, nes tikrai ne visos patiks, man pavyzdžiui, patiko filmavimas, bet rašyti kasdien tikrai negalėčiau.