Po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. iš Lietuvos išvyko penktadalis gyventojų. Dalis jų išvyko į JAV, sudarydami trečiąją migracijos bangą į šią šalį. Kiek vėliau pagrindine migracijos šalimi tapo Jungtinė Karalystė, kurioje šiuo metu gyvena daugiausiai išvykusių lietuvių. Tokia masinė migracija kelia didelius iššūkius; iš kitos pusės, išvykusieji gali teikti svarbų indėlį į ekonominį, socialinį, kultūrinį ir pilietinį Lietuvos gyvenimą. Per trisdešimt metų daugumai išvykusiųjų įsitvirtino užsienio šalyje ir užaugino savo vaikus, dalis šių migrantų įsiliejo ir perėmė vadovavimą lietuvių bendruomenėms ir įvairioms organizacijoms, pasikeitė migrantų socialinis profilis atvykstant vis labiau išsilavinusiems migrantams ir užaugus antrajai jų kartai. Šie pokyčiai sutapo su svarbiomis diasporos medijų transformacijomis. Visi šie nauji reiškiniai kol kas liko mažai atskleisti ankstesnių tyrimų. Projekte siekiama ištirti skirtingų migracijos bangų ir kartų JAV ir JK diasporos darybą, įsitraukimą į lietuvybės išsaugojimą ir ryšių su Lietuva palaikymą. Projekte bus palyginta skirtingų migracijos bangų ir kartų JAV bei JK lietuvių įsitraukimo į lietuvybės išsaugojimą ir ryšių su Lietuva palaikymo motyvacija, materialinių ir socialinių perlaidų teikimo būdai ir raiška, nustatyta migracijos konteksto įtaka diasporos tapatumo ir struktūros kaitai, išnagrinėtas diasporos medijų vaidmuo migrantų lietuviškosios tapatybės formavimuisi. Projektas pateiks rekomendacijas politikos formuotojams dėl skirtingų bangų ir kartų migrantų įtraukimo į Lietuvos gerovės kūrimą. Projekte naudojami giluminių interviu ir turinio analizės metodai. Rezultatai bus pristatyti tarptautiniuose žurnaluose, monografijoje bei konferencijose. Tyrimas padės užpildyti šios srities tyrimų spragą Lietuvoje, sukurs pagrindą sisteminiams lietuvių diasporos kaitos tyrimams, padės sustiprinti migrantų įtraukimą į kilmės šalies gerovės vystymą ir prisidės prie šios temos mokslinių diskusijų užsienyje.

Projekto trukmė: 2025 m. rugsėjo mėn. – 2028 m. gruodžio mėn.

Projekto finansavimo šaltinis: finansuojama Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos lėšomis.

Projekto vadovė Vilniaus universitete – doc. dr. Laima Nevinskaitė

Koordinatoriai – Vytauto Didžiojo universitetas