HISTORIUS-P, Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo kūrimas: projektavimo fazė

 
Projekto apimtis (litais)  294 900 Lt (2010–2011 m.)
Projekto vykdymo grupė dr. Rimvydas Laužikas, vadovas

dr. Regina Varnienė-Janssen

dr. Daiva Vaitkevičienė

dr. Donatas Saulevičius

Vilius Kučiukas

Ingrida Vosyliūtė

Finansavimo šaltinis Lietuvos mokslo taryba. Programa: „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“
Projekto tikslas Atlikti parengiamąsias veiklas (projektavimo fazė), nacionaliniam Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklui sukurti.
Projekto trumpas aprašymas Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo idėjinis pagrindas yra tinklaveikos visuomenei būdinga tinklo loginė struktūra. Svarbus paveldo ir istorinių tyrimų problemų šaltinis Lietuvoje yra tai, kad šie mokslai, mokslo institucijos ir jų infrastruktūros yra kuruojami Švietimo ir mokslo ministerijos, o atminties institucijos ir svarbiausių šaltinių (paveldo) informacinės infrastruktūros – Kultūros ministerijos.

Dėl to beveik nekoordinuojamas specializuotų informacinių sistemų ir duomenų bazių, susijusių su kultūros paveldu, kūrimas mokslo ir atminties institucijose, tos pačios srities duomenų bazės nesiejamos tarpusavyje, neužtikrinama bendra paieška nutolusiose duomenų bazėse, nekoordinuojamas tarptautinis bendradarbiavimas, mažai įsigyjama technologinių infrastruktūrų ir jų įsigijimas nekoordinuojamas, dubliuojama veikla, neracionaliai panaudojamos lėšos, mokslinis potencialas, žmogiškieji ištekliai. Sukurtas Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklas iki minimumo sumažins minėtų problemų poveikį.

Projekto HISTORIUS-P tikslas uždaviniai yra:

  1. Parengti techninę užduotį Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo galimybių studijai
  2. Parengti Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo galimybių studiją (viešojo pirkimo būdu perkama paslauga).
  3. Atlikti Europinės panašių infrastruktūrų kūrimo patirties ir lietuviško tinklo paneuropinių ir pasaulinių sąsajų analizę.
  4. Parengti Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo prototipo modelį ir aprašyti jį tinklo specifikacijos būdu.
  5. Svarbiausias projekto skirtumas nuo kitų panašių, Lietuvoje atliekamų tyrimų, yra globalus požiūris į infrastruktūrų plėtrą, tinklinės paradigmos taikymas bei paneuropinė ir pasaulinė dimensija.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos