Donelaičio atminties paveldas

angl. Memorial heritage of Donelaitis

Leidybos projekto tikslas – išleisti studiją „Donelaičio atminties paveldas“. Esminis atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti Donelaičio atminties paveldo struktūrą ir knygotyros aspektu išanalizuoti svarbias tris jos sudedamąsias dalis: asmeninę biblioteką, kūrybos leidybinį paveldą bei atminties įprasminimą dokumentinais ir materialiais paminklais Prūsijos valstybės egzistavimo laikais (iki 1918 m.). 

Uždaviniai: 1) asmeninės bibliotekos buvimo galimybę patvirtinti arba palikti galutinai neįrodytą, nustatant a) jos kūrėjo asmeninius, pareigybinius, informacinius ir kūrybinius  poreikius, b) rinkinio komplektavimo šaltinius ir būdus, c) jo sudėtį ir paskirtį, d) likimą po kūrėjo mirties; 2) nustatyti publikuotojo kūrybos paveldo ištekliaus dydį ir savitumus, analizuojant: a) XIX a. donelaitiškųjų knygų leidybos sąlygas, lėmusios jų tiražus, sklaidą, skaitytojų (plačiąja prasme ‒vartotojų) geografiją ir vartojimo motyvus, b) leidinių informacinį viešinimą, c) sklaidos būdus ir auditoriją, d) paveldo egzempliorių unikalumą ir išliekamąją vertę; 3) nustatyti, kas nurodytuoju laikotarpiu kūrė Donelaičio atminties paveldą, sureikšminant ir analizuojant: a) žmogiškosios atminties ir atminimo raišką, b) asmenybės pripažinimą, c) istoriografiją, d) poeto atmintinimo įprasminimą materialiaisiais (memorialiniais) paminklais, kuriais laikomi statiniai, atminimo lentos, sodiniai, želdiniai bei įvairiose medžiagose atlikti paminklai. Tyrime įrodoma, kad svarbiausius Donelaičio atminimo įprasminimo materialiaisiais ir dokumentiniais paminklais etapus ženklina 1885, 1896 ir 1914 metų datos bei su jomis susiję Mažosios Lietuvos lietuvių tautinės bendruomenės esminiai įvykiai.

Tyrimo ir jo rezultatų leidybos projekto aprašymas

Studija yra Donelaičio publikuotojo paveldo knygotyrinis darbas. Jis pradėtas 1985 m., pabaiga sieta su Donelaičio 300-osiomis metinėmis. Knyga sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos hipotetinė rekonstrukcija, antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba Prūsijos laikais (iki 1918 m.), trečiojoje – autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija. Tokias temas lėmė ir kiti motyvai. Bibliotekos rekonstrukcijos idėja grįsta poreikiu Tolminkiemio muziejuje atnaujinti ekspoziciją. Antrąją temą apsprendė ilgalaikis tikslas kaupti duomenis apie Donelaičio kūrybos senųjų leidinių paplitimo pasaulyje kryptis ir geografiją, trečiąją – 1896 ir 1914 metų Donelaičio atminimo įamžinimas ir jo paveldas. Šios atminimo įamžinimo pastangos suvokiamos kaip Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio etapiniai įvykiai. Tyrimas remiasi lietuvių ir vokiečių donelaitikos istoriografijos tradicija. Joje išskirti knygotyriniai aspektai. Teikiamame veikale jie iškelti kaip pagrindiniai tyrimo orientyrai. Užduočiai vykdyti duomenys kaupti Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijose. Svarbiausi šaltiniai buvo XVIII–XIX a. Prūsijos periodika, evangelikų liuteronų Bažnyčios, valdžios ir socialinių institucijų žinynai, pirmieji lietuvių raštijos tyrimai. Duomenis papildė Donelaičio poezijos knygų tyrimas de visu. Jose rasti nuosavybės ir vartojimo įrašai laikomi kūrybos sklaidos krypčių ir geografijos įrodymais. Taip pat nustatyta ankstyvųjų Donelaičio knygų recenzijų, anotacijų bei paminėjimų spaudoje. Knyga suplanuota ir parengta kaip gerai iliustruotas leidinys.

Projekto trukmė

2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.

Tyrimo rezultatų leidybos projekto finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba.

Projekto vadovasprof. habil. dr. Domas Kaunas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos