VU Komunikacijos fakultetas

Mokslas

Komunikacijos fakultetas atstovauja aukščiausiai Lietuvoje komunikacijos ir informacijos mokslų kompetencijai, užtikrinančiai pirmenybę šalies ir tarptautinių mokslinių tyrimų iniciatyvose bei partnerystėje. Kurdamas bei skleisdamas mokslo žiniją, būtiną socialinei ir kultūrinei visuomenės plėtrai, fakultetas vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, užtikrina universitetinį studijų ir mokslo vienovės principą, dalyvauja informacinės ir žinių visuomenės kūrime, plėtodamas integruotą požiūrį bendradarbiauja tarpinstituciniu, tarpdalykiniu, bei tarptautiniu lygiais. Fakultetas laikosi nuostatos, kad komunikacijos ir informacijos problematika perauga socialinių-humanitarinių mokslų sričių ribas; integruodama socialinių, humanitarinių, technologijos bei kitų sričių žiniją, ji pretenduoja į savarankiškos mokslo srities statusą.

Mokslo administravimas ir struktūra

Komunikacijos ir informacijos krypties tyrimai yra priskirti Humanitarinių mokslų sričiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 metų lapkričio 11 d. nutarimu yra nustatytos šios Komunikacijos ir informacijos krypties šakos: H 100 Dokumentacija, informacija, bibliotekininkystė, archyvistika; H 105 Bibliografija; H 110 Knygotyra. Komunikacijos fakultete tyrimai vykdomi keturiuose šakiniuose padaliniuose (trijuose institutuose ir vienoje katedroje), kuriuose dirba 45 dėstytojai (Profesorių – 4; Docentų – 20, Lektorių daktarų - 7, Lektorių ir asistentų – 13, Mokslo darbuotojų - 1), trečdalį darbo laiko privalančių skirti mokslinei veiklai (publikacijų rengimui, pasirengimui konferencijoms ir kt.). Mokslo administravimu fakultete ir sklaida už jo ribų rūpinasi mokslo prodekanas, koordinacijos ir mokslinės veiklos derinimu – Mokslo komitetas, mokslinių tyrimų užduočių vykdymu – šakinių padalinių vadovai. Mokslinėje veikloje vadovaujamasi ,,Vilniaus universiteto statutu”, ,,Vilniaus universiteto mokslinės veiklos nuostatais”, ,,Komunikacijos fakulteto strateginiu planu”, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymais.

Mokslinių tyrimų problematika ir prioritetai

Fakultete prioritetiniai yra fundamentalūs moksliniai tyrimai, plėtojantys integruoto komunikacijos ir informacijos mokslo kaip naujos mokslo šakos koncepciją, pagrindžiančią komunikacijos ir informacijos mokslų metodologiją. Nacionaliniu lygmeniu skatinami tautinį identitetą užtikrinantys dokumentalistikos, rašytinio ir spaudos paveldo, knygos kultūros tyrimai. Pagrindinis strateginis Fakulteto mokslininkų tikslas – informaciniu požiūriu tirti socialinės komunikacijos procesus ir plėtoti bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją. Europos Sąjungos mokslo politikoje auga dėmesys humanitariniams ir socialiniams mokslams, siejamiems su nematerialiomis investicijomis (intangible investment). Komunikacijos ir informacijos mokslai šiame kontekste, plėtodami socialinės komunikacijos, bibliotekininkystės, informacijos, žiniasklaidos, knygotyros ir knygos kultūros tyrimus, atlieka svarbų vaidmenį socialinėje mokslo sklaidoje. Fakulteto mokslinių tyrimų prioritetai sutampa su Lietuvos vyriausybės skatinamais tyrimais, apimančiais žinių visuomenės kūrimo problematiką ir susijusiais su informacinės visuomenės technologijomis, piliečiais ir valdymu žinių visuomenėje, tautinio identiteto išsaugojimu globalizacijos sąlygomis.

Mokslinių tyrimų kryptys ir temos 2007 m.

Šakiniuose padaliniuose mokslo tyrimai vykdomi pagal Universiteto Senato komisijoje 2003 m. balandžio mėn. patvirtintas kryptis ,,Lietuvių knygotyra ir knygos kultūra” ir ,,Žinių visuomenės komunikacija” (šie tyrimai finansuojami iš biudžeto). Pagal mokslo tiriamųjų darbų planą 2007 m. Fakultete buvo plėtojamos šios temos: ,,Informacijos ir komunikacijos procesų analizė ir modeliai žinių visuomenėje” (Informacijos ir komunikacijos katedra, vadovė doc. Zenona Atkočiūnienė), ,,Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1995-2007 m.” (Žurnalistikos institutas, vadovas doc. Andrius Vaišnys), ,,Archyvai, bibliotekos ir muziejai žinių visuomenėje” (Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, vadovė doc. dr. Jurgita Rudžionienė), ,,Knygotyros ir dokumentotyros istorija, teorija ir metodologija” (Knygotyros ir dokumentotyros institutas, vadovas prof. Domas Kaunas). Mokslo tiriamųjų darbų problematika apima platų mokslo šakų spektrą – nuo lituanistikos iki žinių ekonomikos. Mokslo renginiai ir priemonės. Fakultete kasmet organizuojama Knygotyros konferencija, Naujosios Romuvos, Vinco Kudirkos, Vaclovo Biržiškos skaitymai, informacijos ir žinių vadybos konferencija, žiniasklaidos tyrimų konferencija "Nauji skaitymai". Spręsdamas komunikacijos ir informacijos mokslų dalykinės ir paradigminės dermės problemas, Fakultetas 2005 m. suorganizavo konferenciją ,,Komunikacijos ir informacijos mokslai: būklė ir raidos tendencijos“, atskleidusią tarpdalykinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį. 2007 m. įvyko tarptautinė knygotyros konferencija Rankraštinis ir spaudos paveldas išsaugojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išeivijos tautinį tapatumą", "Atmintis skaičiuose. Atminties komunikacija archyvuose, bibliotekose ir muziejuose: mokslo, politikos ir praktikos sąveika", 14-oji Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencija "Kintančios tapatybės globaliame pasaulyje". Fakulteto mokslininkai publikuojasi 1994 m. įkurtame tęstiniame mokslo darbų leidinyje Informacijos mokslai, taip pat naują kokybę ir tarptautinę projekciją įgavusiame dar 1961 m. įsteigtame Knygotyros leidinyje; šis dukart išeinantis mokslo žurnalas atsispindi 2005 m. Lietuvos Mokslo tarybos patvirtintame referuojamų tarptautinių duomenų bazių sąraše.

Mokslo rezultatai

Vidutiniškai per metus Fakulteto mokslininkai paskelbia 3 mokslines publikacijas. Lyginant 2003 ir 2005 m. publikacijų skaičius išaugo nuo 98 iki 117, atitinkamai tiesioginiai asignavimai paskirsčius lėšas už mokslo produkciją – nuo 221 tūkst. lt. iki 273,3 tūkst. Lt. 2007 m. Fakulteto mokslininkai parengė 121 publikaciją. 2007 m. už mokslo produkciją biudžetinių asignavimų buvo skirta 306, 348 tūkst. Lt. Iš VU Mokslo fondo 2003 m. Fakultetas gavo 2,6 tūkst. Lt., 2004 m. – 2,97 tūkst. Lt., 2005 – 9,6 tūkst. Lt. ir 3,5 tūkst. Lt. iš papildomo Mokslo fondo konkurso. Svariausios pastarųjų trijų metų publikacijos: kompaktinė plokštelė Lietuvos knygos veikėjai (2004), monografijos Knygos kultūros karininkas (2004); Informacinių kovų kryžkelėse (2004); Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 m. (2005) ir kt. Mokslinių tyrinėjimų įvertinimas – 2003 m. Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos ir knyotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose skirta prof. A. Glosienei, 2003 m. rektoriaus mokslo premija socialinių mokslų srityje paskirta doc. R. Misiūnui, 2004 m. – lekt. R. Petuchovaitei, 2006 m. – prof. A. Glosienei.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir projektai

Fakulteto mokslininkų pripažinimą liudija dalyvavimas tarptautinių mokslo žurnalų redakcijose (Information research, Serials librarian, Annual Bibliography of the History of the Printed Book and Libraries, Journal of Documentation ir kt.), organizacijose (Vokietijos Leibnico draugija), konferencijų komitetuose (BOBCATSSS, knygotyros konferencijos). Šakiniai padaliniai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tarp kurių vienas sėkmingiausių buvo 2003-2005 m. ES 6 bendrosios mokslinių tyrimų programos projektas CALIMERA, taip pat PULMAN (2001-2003), CULTIVATE (2001-2003). Pažymėtinas Atviros Lietuvos grantas Lietuvos bibliotekų ir struktūrinių fondų galimybių studijai (2003), VMSF finansuojamas lituanistikos projektai BARIS (2006), Digital Preservation Europe (DPE), projektas "Žinių ir specialiųjų kompetencijų vertinimo sistemos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto egzaminavimo centrą" (2006-2008), rengiamas ir įgyvendinamas kartu su Skaičiavimo centru, Fizikos, Ekonomikos bei Teisės fakultetais, ir kt. Tikėsimės, kad tarptautinio doktorantų tinklo NORSLIS plėtra, deranti su VU tarpfakultetiniu HSM doktorantūros studijų tobulinimo projektu ,,Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: humanitarinių socialinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas” (2006-2008), padės spręsti jaunųjų mokslininkų ugdymo ir adaptacijos Fakultete problemas.

Doktorantūra

Komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūra, prilyginta trečiajai studijų pakopai, vykdoma remiantis ,,Vilniaus universiteto doktorantūros reglamentu”. 2006 m. spalio 1 d. studijavo 36 doktorantai (iš jų 5 TŽEŽVC), 2007 m. – 30 doktorantų. Fakultete 2000 m. buvo apgintos 4, 2001 m. – 5, 2002 m. 6, 2003 m. 2, 2005 m. – 3, 2006 m.– 3 daktaro disertacijos, 2007 m. – 2 disertacijos. Nuo 2004 m. fakultetas dalyvauja NORSLIS (Nordic Research School in Library and Information Science, žr. www.norslis.net) doktorantų rengimo tinkliniame penkerių metų trukmės projekte, kurį finansuoja NorFa (žr. www.norfa.no). Šio tinklo plėtra tampa neabejotina sąlyga doktorantūros studijų kokybei gerinti. Doktorantūros ir podiplominių studijų tobulinimui ir tarpdalykiškumo tyrimuose sklaidai skirtas tarpfakultetinis projektas ,,Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas” (BPD 2.5. priemonė) (Bendra projekto vertė 1.304.340 mln. Lt.).

Komunikacijos ir informacijos mokslų atstovai Lietuvoje turi geras galimybes diegti tarptautinę patirtį, skleisti modernų tarpdalykinį požiūrį ir metodus tiek fundamentiniuose tyrimuose, tiek socialinėje mokslo idėjų sklaidoje. Geras perspektyvas rodo sparčiai besiformuojantis komunikacijos ir informacijos mokslo ir studijų institucijų tinklas, tarptautinės mokslo programos ir projektai.

Fakulteto struktūra

Mokslas

Tarptautiniai ryšiai

Studentams

Stojantiesiems

VU Komunikacijos fakultetas

Mokslas