Birutė Davidonytė

Birute Davidonyte

15min.lt tyrimų skyriaus žurnalistė / Žurnalistika

 

Kodėl pasirinkote žurnalistikos studijas?

Priežastis labai paprasta – mokydamasi mokykloje ilgą laiką norėjau tapti žurnaliste. Tai buvo mano svajonių profesija, žinojau, kad noriu dirbti šioje srityje, todėl man žurnalistikos studijos buvo vienas iš natūralių pasirinkimų gyvenime.

Kokie buvo Jūsų studijų metai? Papasakokite ryškiausius savo prisiminimus iš studijų laikų.

Studijų metus prisimenu kaip linksmus ir kūrybingus. Tie metai atnešė daug svarbių dalykų: nuo draugais ir kolegomis tapusių bendrakursių iki darbo galimybių. Žurnalistai studijų metu turi daug praktikos, daug praktinių užduočių, daug praktikos mėnesių skirtingose žiniasklaidos priemonėse. Man tai buvo labai svarbu, nes tai leido dar studijų metais pradėti realų darbą žiniasklaidoje, patekti į žiniasklaidos rinką.

Iš studijų laikų prisimenu nemažai linksmų dalykų. Pavyzdžiui, kaip su mažytėmis kameromis filmavome reportažus televizijos žurnalistikos paskaitoms, neturėjome daug kameros stovų, neturėjome mikrofonų, bet norėjome, kad reportažų nebūtų gėda parodyti per paskaitą, todėl pasitelkdavome kūrybingumą ir sugalvodavome, kaip išsisukti su paprastomis buitinėmis priemonėmis. Na, ir, žinoma, galiausiai viską montuodavome paskutinę naktį prieš paskaitas. Tai linksmi prisiminimai, kurie išmokė kūrybingumo ir to kad ir be geriausios technikos kartais gyvenime galima išsisukti.

Kaip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgytos žinios Jums pravertė darbe?

Sakyčiau, kad svarbiausias yra universitete įskiepytas žurnalistinės etikos suvokimas ir tam tikri vertybiniai standartai. Tai yra žurnalistinio darbo pagrindas, tai yra pamatai, ant kurių statoma visa kita – įgūdžiai, gebėjimai, kompetencijos, patirtys. Žurnalisto profesija reikalauja mokytis vis naujų ir naujų dalykų kasdien, visi tie naujai išmokti dalykai taip pat statomi ant tų pačių vertybinių pamatų. Todėl, manau, kad labai svarbu, jog tie pamatai nebūtų kreivi.

Universitete sužinojau svarbiausius pagrindus – kas iš tiesų yra žurnalistika ir kaip ji daroma. Bet buvo ir labai konkrečių žinių, kurias naudoju darbe ir šiandien, pavyzdžiui, žiniasklaidos ir visuomenės informavimo teisės žinios. Man tai visuomet buvo labai įdomi sritis ir būtent universitete buvau supažindinta su pagrindiniais įstatymais, teisės aktais, etikos kodeksu, kurie galioja žurnalistams. Šiandien tais įstatymais ir teisės žiniomis remiuosi ir tuomet, kai prašau institucijų informacijos, ir tuomet, kai tenka atsakinėti į įvairių asmenų skundus dėl straipsnių ir tyrimų. Bent kol kas nė vieno tokio ginčo per eilę metų pralaimėjusi nesu.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Kokių įgūdžių reikalauja Jūsų darbas?

Labai sudėtinga atsakyti į klausimą, kokia yra darbo diena. Žurnalisto darbas ir yra įdomus tuo, kad kiekviena diena gali atrodyti visiškai skirtingai, tai priklauso nuo daugybės aplinkybių. Man tai dažniausiai priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra komandos vykdomas tyrimas: kartais visą dieną sėdime biure prie kompiuterių ir skaitome šimtus dokumentų puslapių, kartais einame pas įvairiausius žmones su kameromis ir mikrofonais bei kalbiname juos, kartais ištisą dieną rašome tekstus, kartais susitinkame su slaptais šaltiniais ir dairomės per petį, ar mūsų niekas nepamatys. Pavyzdžiui, šiandien visą dieną praleidau biure, kartu su kolega Dovydu Pancerovu rašydama mūsų būsimą knygą, rytoj turiu eiti į vienos valstybės institucijos posėdį ir jį stebėti. Tad dienos būna labai įvairios.

Dėl įgūdžių, pabrėžčiau kelis dalykus. Pirmiausiai, žurnalisto darbas yra paremtas bendravimu su žmonėmis, todėl žurnalistas neturėtų to bijoti. Taip pat nemaža dalis žurnalistikos yra vienaip ar kitaip susijusi su rašymu, net ir dirbdamas televizijoje žurnalistas dažnai turi parašyti tekstą, kurį skaito žiūrovams, darbas interneto portale ar bet kurioje rašytinėje medijoje, savaime suprantama, reikalauja dar daugiau rašymo įgūdžių, todėl jie yra svarbūs. Tikriausiai svarbiausia asmeninė savybė, kurią pabrėžčiau kaip būtiną šiam darbui, yra atsakomybė, atsakomybės jausmas. Žurnalistas yra atskaitingas visuomenei, todėl jo darbas reikalauja didelės atsakomybės, tai prasideda nuo informacijos tikrinimo, siekiant nepadaryti klaidų ir tęsiasi iki temų pasirinkimo, suprantant, kad žurnalisto pareiga yra informuoti visuomenę apie tai, kas svarbu ir ką visuomenė turi teisę žinoti. 

Kadangi aš dirbu tiriamosios žurnalistikos srityje, dar pridėčiau, kad yra svarbūs analitiniai sugebėjimai, gebėjimas rinkti, apdorot, tikrinti ir sisteminti didelius informacijos bei duomenų kiekius, gebėjimas megzti ryšius ir susikurti šaltinių, iš kurių žurnalistas renka informaciją, ratą. Visa tai yra išugdomi įgūdžiai.

Kokiems žmonėms rekomenduotumėte rinktis žurnalistikos studijų programą?

Galiu pasakyti pirmiausiai, kokiems žmonėms nerekomenduočiau. Jei galvotume, kad žurnalistikos studijų programą renkasi žmonės, kurie ateityje bus žurnalistais, tai šis darbas tikriausiai sunkiai tinka žmonių tipui, kurie nori ramaus, pastovaus ir užtikrinto gyvenimo. Žurnalistas nedirba grafiku nuo 8 iki 17 val. ir išėjęs iš biuro iki galo neuždaro durų. Žurnalisto darbas iš žmogaus reikalauja didelio atsidavimo. Dažniausiai žurnalistai dirba daug ir sunkiai, neuždirbdami aukso kalnų, nuolatos gyvena mažesnėje ar didesnėje įtampoje. Tačiau šis darbas yra ir savotiška misija, o kartais didžiausias atlygis už darbą būna matomi pokyčiai, sprendžiamos žurnalisto iškeltos problemos, žinojimas, kad padarei kažką svarbaus ir gero.

Jeigu prieš tai mano išvardinti dalykai neišgąsdino žmonių, norinčių pasirinkti šią profesiją ir studijų programą, tai jau gali būti pradžia galvojimui apie programą. Bet iš tiesų labai sunku pasakyti, kokie žmonės turėtų rinktis šią programą. Žurnalistika yra labai įvairi: nuo nišinių sričių, kultūros, pramogų, sporto žurnalistikos iki politikos, verslo ar tiriamosios žurnalistikos. Žurnalistika apima daugybę sričių ir žurnalistai yra labai įvairūs ir skirtingi žmonės.

Manau, kad svarbiausia, jog šią studijų programą rinktųsi motyvuoti žmonės. Tie, kurie iš tiesų jaučia, jog nori bent išbandyti šį darbą. Ši sritis iš žmogaus reikalauja nuolatinio mokymosi, nuolat suteikia jam naujų iššūkių, todėl žmogaus motyvacija ir noras tai daryti, man atrodo, yra labai svarbus, jei ne svarbiausias faktorius.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos