Vilniaus universiteto botanikos sodo Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė / Žurnalistika
Kodėl pasirinkote žurnalistikos studijas?
Baigiau vidurinę mokyklą ir stojau į universitetą 1988 m. Ore jau sklandė laisvė. Ėjome į „Foje“ koncertus, dalinomės juostiniais magnetofonais perrašytą užsienio šalių žvaigždžių muziką, ranka perrašinėjome ne tik eilėraščius, bet ir M. Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ dalis. Kamavo nuolatinis alkis žinioms, knygoms, kelionėms. TV ir radijo eteris atrodė nepasiekiami, o ten dirbantys – super herojai. Norėjosi būti informacijos srauto grandinės dalimi, griauti cenzūros sienas, kalbinti ir transliuoti viską, kas taip ilgai buvo draudžiama. Norėjosi viską žinoti ir visur būti. Nors labiausiai svajojau apie mikrofoną ir ausines radijo stotyje. Ir dabar, klausydama radijo laidų, pasvajoju apie radijo žurnalistiką, pavydžiu gerąja prasme kolegoms, gebantiems sklandžiai, aiškiai ir koncentruotai vesti laidas.
Kokie buvo Jūsų studijų metai? Papasakokite ryškiausius savo prisiminimus iš studijų laikų.
Studijuoti pradėjau dieniniame skyriuje 1988 m., tačiau tik 2000 m. baigiau bendrąsias studijas neakivaizdiniu būdu. Septynerius metus gyvenau įvairiuose JAV miestuose, todėl studijos užtruko. Žinoma, daugiausiai prisiminimų likę iš pirmųjų studentavimo metų, – tai kolūkis, mašinraštis (mokėmės spausdinti mašinėle), pokalbiai A. Mickevičiaus muziejaus kieme, kuriame buvo įsikūrusi dalis Žurnalistikos katedros. Ir lietuvių kalbos dalyko atsiskaitymai. Mat visais laikais kalbininkai nemėgo žurnalistų, vadino beraščiais. Manyčiau, pagrįstai. Vargome laikydami lietuvių kalbos egzaminus, bet dabar dėl to džiaugiuosi ir kiekvieną dieną pagalvoju, kad būtent raštingumo, redagavimo, istorijos pasakojimo įgūdžių dar ir šiandien trūksta.
Kaip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgytos žinios Jums pravertė darbe?
Mes daug skaitėme, daug rašėme ir labai daug kalbėjome. Nuolatinis domėjimasis viskuo, informacijos stebėsena ir atranka, turinio sukūrimas ir tikslingas pateikimas būtent tiems, kuriems jis reikalingas ir įdomus, kalbos stiliaus parinkimas įvairioms sklaidos priemonėms, vizualūs sprendimai ir kt., – tai nuolatinės studijos ir praktiniu darbu tobulinami įgūdžiai. „Studijavimas“ arba gyvenimas universitete tuo metu buvo gal net svarbesnis už pačias studijas. Šiandien gauti vertinimo balai atrodo mažiausiai reikšmingi. Svarbiau universitete užmegzti ryšiai, jų išlaikymas ir stiprinimas per dešimtmečius.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Kokių įgūdžių reikalauja Jūsų darbas?
Mano darbo vieta Vilniaus universiteto botanikos sode – ypatingas gražaus, patrauklaus, įdomaus, neišsenkamo turinio lobynas. Todėl darbas prasideda anksti ryte. Esu Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė, kasdien įvertinu kokią informaciją apie renginius, edukacines veiklas, paslaugas, augalus ir botanikos sodą pateikti, kokiose sklaidos priemonėse, kokiu intensyvumu ir kt. Turime stropiai planuoti veiklas, kad tikslingai ir vaizdžiai atvaizduotume daugiasluoksnį, margą sodo gyvenimą mokslo bendruomenėms ir visuomenei. Laikas, skirtas dokumentų rengimui ir raštvedybai, paslaugų teikimo tvarkai ar veiklų ataskaitoms, niekada nėra toks malonus kaip fotografavimas ar tekstų kūrimas. Kūrybai laiko lieka mažai, bet jis – ypatingas. Kasdieninių užduočių rutinoje svarbu nepamiršti kokių rezultatų siekiame, motyvuoti ir save, ir kitus. O dar svarbiau yra nebijoti pokyčių. Komunikacija yra srautas, o gera komunikacija – tikslingai nukreiptas, tinkamo intensyvumo, kokybiško turinio srautas. Technologijos ir priemonės ryšiams bei informacijos teikimui, bendravimui socialinėje aplinkoje kasdien verčia mokytis naujų dalykų. Tai nėra lengva, bet būtina.
Kokiems žmonėms rekomenduotumėte rinktis komunikacijos ir informacijos krypties studijas?
Jeigu tuo pačiu metu gebate kalbėti, rašyti, skaityti ir fotografuoti, – tai gali būti jūsų svajonių profesija.