Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas rugsėjo 29 d., 16 val. kviečia į nuotolinį seminarą, kuriame Kopenhagos universiteto Tarpkultūrinių ir regioninių studijų katedros Rytų Europos studijų docentė Tea Sindbæk Andersen pristatys kalėjimo stovyklos Goli Otok transformacijas ir objekto, kaip atminties vietos Jugoslavijoje ir pokomunistinėje Kroatijoje, institucionalizavimą.

Darbo stovykla Goli otok (vert. Nuoga sala) Adrijos jūroje turi liūdnai pagarsėjusią istoriją: tai itin žiauri politinė kalėjimo stovykla, kurioje stalinistiniu Jugoslavijos laikotarpiu buvo kalinti politiniai oponentai ir tuo įtariami žmonės. Vėliau stovykla buvo paversta kalėjimu „paprastiems“ nusikaltėliams bei politiškai problemiškiems asmenims, o kankinimų lygis sumažintas. Vis dėlto Goli Otok stovykla išlieka pagrindine politinių represijų ir valstybės organizuoto smurto ikona. Per pastaruosius dešimtmečius Kroatijoje kilo diskusijos apie tai, kaip išsaugoti ir institucionalizuoti šią atminties vietą. Dalis iniciatorių nori paversti stovyklą institucionalizuotu paveldo objektu, įamžinančiu politinių represijų ir nesutarimų palikimą, ir iš tiesų sala jau traukia lankytojus ir internete yra vadinama „tamsiojo turizmo“ vieta.

Seminare, analizuojant rašytinius šaltinius, padėjusius įtvirtinti stovyklą kaip politinių represijų ir disidentų Jugoslavijoje ir Kroatijoje atminties vietą, bus nagrinėjamas literatūrinės atminties tradicijos kūrimas bei apžvelgiamos diskusijos ir procesai, susiję su galimu objekto atstatymu. Goli Otok, kaip turizmo ir atminties vietai, reguliariai suteikiant naujas reikšmes, šie sudėtingi prasmių kūrimo procesai ir stovyklos salos istorija padeda identifikuoti, kodėl aptariamas objektas užima neaiškią padėtį Kroatijos nacionalinės atminties politikoje.

Tea Sindbæk Andersen – Kopenhagos universiteto Tarpkultūrinių ir regioninių studijų katedros Rytų Europos studijų docentė, savo tyrimuose daugiausia dėmesio skirianti šiuolaikinei Pietryčių Europos istorijai, ypač problemoms, susijusioms su kultūrine atmintimi, istorijos panaudojimu, tapatybės politika ir populiaria kultūra Jugoslavijos regione.

Seminaras vyks anglų kalba.

Registruotis į seminarą galite čia: https://www.eventbrite.co.uk/e/the-communist-prison-camp-goli-otok-as-site-of-memory-tickets-177144232167

Seminaras organizuojamas įgyvendinant projektą „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas“ (CONNECTIVE). Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0027) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

2021 m. rugsėjo 23–24 d., Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui bendradarbiaujant su European Association for the Studies of Theatre and Performance (EASTAP) ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu nuotoliniu būdu vyks ketvirtoji EASTAP konferencija New Spectatorship in Post-COVID Times: Theatre and the Digital.

Tarptautinės mokslinės konferencijos New Spectatorship in Post-Covid Times: Theatre and the Digital tikslas yra apmąstyti ir aptarti COVID-19 pandemijos metu įvykusius pasaulinės teatro kultūros pokyčius. Konferencijoje bus susitelkta į (priverstinį) teatro mediatizavimą, nagrinėjami skaitmeninio teatro kūrimo, komunikacijos ir (naujo) žiūrėjimo klausimai, siekiama suformuluoti ir konceptualizuoti teatro lauke įgytas patirtis ir pandemijos metu atrastus naujus būdus kurti bei stebėti spektaklius. Konferencijos rengėjai suburdami itin plataus masto ir aprėpties teatro veikėjų forumą tikisi užfiksuoti ir taip užtikrinti teatro laukui sudėtingo 2020–2021 m. laikotarpio pamokų tvarumą ir išplėsti mokslines žinias apie šiuolaikinio teatro praktikas: kūrybą, komunikaciją, auditorijų įtrauktį ir plėtrą.

Konferencijoje kviestinius pranešimus skaitys pripažinti teatro tyrėjai iš Europos bei Kanados: Sarah Bay-Cheng, Gabriella Giannachi, Gareth White bei afilijuota EASTAP 2021 menininkė iš Prancūzijos Phia Ménard.

Konferenciją iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Konferencijos transliacija: https://lt-lt.facebook.com/VUKomunikacijosfakultetas

Plačiau apie konferenciją: https://www.kf.vu.lt/eastap2021

PROGRAMA

Rugsėjo 21–22 dienomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Baltijos audiovizualinių archyvų (BAAC) taryba, sudarydami galimybę tyrėjams ir praktikams drauge aptarti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus, organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“.

Konferencijos tikslai yra suburti tyrėjus ir praktikus aptarti ir aktualizuoti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo, kitaip dar vadinamo išblaškytu paveldu, identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus, šio Lietuvai aktualaus paveldo reikšmę tautos ir valstybės raidai, panaudojimo galimybes istorijos ir kultūros, socialinės plėtros tyrimuose, skaitmeninėse rekonstrukcijose, kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose.

Konferencijos metu numatoma konceptualiai aptarti tiek iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių išgabento dokumentinio paveldo paieškas (identifikavimą), jo sąsajas su knyginiu-rankraštiniu ir muziejiniu paveldu, tiek Lietuvos diasporos sukaupto archyvinio paveldo esamą situaciją, galimas atminties institucijų veiklos kryptis, pasidalyti tyrimų rezultatais.

Konferencijos atidarymo metu, sveikinimo žodį tars Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. R. Laužikas, konferenciją moderuos doc. dr. J. Blažiūnas. Pranešimus skaitys KF bendruomenės nariai: doc. dr. Jolanta Mažylė, prof. dr. (HP) Arvydas Pacevičius, doc. dr. J. Blažiūnas.

PROGRAMA

Stebėti konferenciją ir pateikti klausimus bus galima nuotoliniu būdu. Registracija: https://bit.ly/3hjQoP0.

Ingrida Kelpšienė gins disertaciją tema „The participatory heritage: a multiple-case study of Lithuanian grassroots cultural heritage communities on Facebook“ komunikacijos ir informacijos mokslų krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2013–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis disertacijos vadovas – prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – S 008).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Pirmininkė – doc. dr. Renata Šukaitytė-Coenen (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – S 008);

Nariai:

• doc. dr. Salvijus Kulevičius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005);
• prof. dr. Arvydas Pacevičius (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – S 008);
• dr. Sara Perry (Jorko universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005);
• doc. dr. Martynas Petrikas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003).

Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto bibliotekoje arba VU svetainėje https://www.vu.lt/naujienos/ivykiu-kalendorius/20210625#10872.

Disertacijos gynimas vyks viešame Gynimo tarybos posėdyje 2021 m. birželio 25 d. 11.00 val. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami šia nuoroda

Justas Gribovskis gins disertaciją tema „Žinių valdymo įtaka organizacijos procesų pridėtinės vertės kūrimui“  komunikacijos ir informacijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Baltijos audiovizualinių archyvų (BAAC) taryba bei partneriais 2021 m. rugsėjo 21 –22 d. organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“ ir kviečia teikti pranešimus.

Konferencijos tikslai yra suburti tyrėjus ir praktikus aptarti ir aktualizuoti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo, kitaip dar vadinamo išblaškytu paveldu, identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus, šio Lietuvai aktualaus paveldo reikšmę tautos ir valstybės raidai, panaudojimo galimybes istorijos ir kultūros, socialinės plėtros tyrimuose, skaitmeninėse rekonstrukcijose, kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose. Konferencijos metu numatoma konceptualiai aptarti tiek iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių išgabento dokumentinio paveldo paieškas (identifikavimą), jo sąsajas su knyginiu-rankraštiniu ir muziejiniu paveldu, tiek Lietuvos diasporos sukaupto archyvinio paveldo esamą situaciją, galimas atminties institucijų veiklos kryptis, pasidalyti tyrimų rezultatais.

Kviečiame skaityti pranešimus šiose potemėse:

• Archyvinių rinkinių naikinimo ir išsklaidymo priežastys, dinamika, dalyviai.
• Išblaškyto paveldo tyrimai valstybingumo raidos, tautinio tapatumo ir istorinės atminties raiškos aspektais.
• Teisiniai išsklaidyto dokumentinio paveldo saugojimo, susigrąžinimo ir (pa)naudojimo aspektai.
• Informacijos apie su Lietuva susijusį dokumentinį paveldą kaupimas ir valdymas Lietuvoje.
• Lietuvos diasporos institucijose saugomas dokumentinis paveldas, jo tyrimai ir susigrąžinimo problemos.
• Užsienio institucijų saugomas su Lietuva susijęs dokumentinis paveldas, jo tyrimai, skaitmeninimas ir sklaida.
• Tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas su Lietuva susijusio išsklaidyto paveldo identifikavimo ir saugojimo srityse.
• Išblaškyto dokumentinio paveldo kilmės ir tipologijos problema. Dalykiniai ir asmeniniai dokumentai, egodokumentų telkiniai.
• Išblaškyto dokumentinio paveldo reprezentacijos socialiniuose tinkluose, kolekcijų rekonstrukcijos ir sklaida virtualioje erdvėje.
• Audiovizualinio paveldo išteklių informacija ir komunikacija, išblaškytų rinkinių skaitmeninimas ir tyrimai.

Konferencijos data – 2021-09-21–2021-09-22.

Konferencijos vieta – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Mindaugo g. 8.

Konferencijos kalbos – anglų, lietuvių.

Konferencijos rengimo ir dalyvavimo sąlygos – konferencijoje bus galima dalyvauti fiziniu ar nuotoliniu būdais.

Konferencijos santraukų įteikimo terminai – pranešimų santraukas (250–300 žodžių) nurodant temą, autorių (autorius), mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą, institucinę prieskyrą ir adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą, kviečiame teikti iki 2021 m. birželio 15 d. el. pašto adresu

Informacija apie pranešimų priėmimą – pranešėjai apie santraukų priėmimą bus informuoti iki 2021 m. birželio 30 d.

Pranešimų trukmė – 20 minučių. Numatoma pranešimų pagrindu parengtus straipsnius publikuoti tarptautinio mokslinio žurnalo „Knygotyra“, nuo 2018 m. referuojamo ElsevierScopus duomenų bazėje, specialiame 2022 metų tome, preliminari straipsnių įteikimo data – iki 2021 m. gruodžio 12 d.

Kontaktiniai asmenys:

• dr. (HP) Arvydas Pacevičius – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, el. p.
• Daiva Lukšaitė – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja, el. p.

Organizacinis komitetas:

• Asta Petraitytė-Briedienė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja,
• dr. Juozapas Blažiūnas, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius,
• Giedrė Milerytė-Japertienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vedėja,
• Daiva Lukšaitė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja,
• Kristina Ramonienė, Lietuvos vyriausioji archyvarė,
• Juozas Markauskas, Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos prezidentas, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos narys,
• dr. (HP) Arvydas Pacevičius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius,
• dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas,
• Vitalija Stravinskienė, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja,
• Inga Zakšauskienė, Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros daktarė.