Ingrida Kelpšienė gins disertaciją tema „The participatory heritage: a multiple-case study of Lithuanian grassroots cultural heritage communities on Facebook“ komunikacijos ir informacijos mokslų krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacija rengta 2013–2020 metais Vilniaus universitete.
Mokslinis disertacijos vadovas – prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – S 008).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
Pirmininkė – doc. dr. Renata Šukaitytė-Coenen (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – S 008);
Nariai:
doc. dr. Salvijus Kulevičius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005);
prof. dr. Arvydas Pacevičius (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – S 008);
dr. Sara Perry (Jorko universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005);
doc. dr. Martynas Petrikas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003).
Justas Gribovskis gins disertaciją tema „Žinių valdymo įtaka organizacijos procesų pridėtinės vertės kūrimui“ komunikacijos ir informacijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Baltijos audiovizualinių archyvų (BAAC) taryba bei partneriais 2021 m. rugsėjo 21 –22 d. organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“ ir kviečia teikti pranešimus.
Konferencijos tikslai yra suburti tyrėjus ir praktikus aptarti ir aktualizuoti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo, kitaip dar vadinamo išblaškytu paveldu, identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus, šio Lietuvai aktualaus paveldo reikšmę tautos ir valstybės raidai, panaudojimo galimybes istorijos ir kultūros, socialinės plėtros tyrimuose, skaitmeninėse rekonstrukcijose, kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose. Konferencijos metu numatoma konceptualiai aptarti tiek iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių išgabento dokumentinio paveldo paieškas (identifikavimą), jo sąsajas su knyginiu-rankraštiniu ir muziejiniu paveldu, tiek Lietuvos diasporos sukaupto archyvinio paveldo esamą situaciją, galimas atminties institucijų veiklos kryptis, pasidalyti tyrimų rezultatais.
Kviečiame skaityti pranešimus šiose potemėse:
Archyvinių rinkinių naikinimo ir išsklaidymo priežastys, dinamika, dalyviai.
Išblaškyto paveldo tyrimai valstybingumo raidos, tautinio tapatumo ir istorinės atminties raiškos aspektais.
Teisiniai išsklaidyto dokumentinio paveldo saugojimo, susigrąžinimo ir (pa)naudojimo aspektai.
Informacijos apie su Lietuva susijusį dokumentinį paveldą kaupimas ir valdymas Lietuvoje.
Lietuvos diasporos institucijose saugomas dokumentinis paveldas, jo tyrimai ir susigrąžinimo problemos.
Užsienio institucijų saugomas su Lietuva susijęs dokumentinis paveldas, jo tyrimai, skaitmeninimas ir sklaida.
Tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas su Lietuva susijusio išsklaidyto paveldo identifikavimo ir saugojimo srityse.
Išblaškyto dokumentinio paveldo kilmės ir tipologijos problema. Dalykiniai ir asmeniniai dokumentai, egodokumentų telkiniai.
Išblaškyto dokumentinio paveldo reprezentacijos socialiniuose tinkluose, kolekcijų rekonstrukcijos ir sklaida virtualioje erdvėje.
Audiovizualinio paveldo išteklių informacija ir komunikacija, išblaškytų rinkinių skaitmeninimas ir tyrimai.
Konferencijos data – 2021-09-21–2021-09-22.
Konferencijos vieta – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Mindaugo g. 8.
Konferencijos kalbos – anglų, lietuvių.
Konferencijos rengimo ir dalyvavimo sąlygos – konferencijoje bus galima dalyvauti fiziniu ar nuotoliniu būdais.
Konferencijos santraukų įteikimo terminai – pranešimų santraukas (250–300 žodžių) nurodant temą, autorių (autorius), mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą, institucinę prieskyrą ir adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą, kviečiame teikti iki 2021 m. birželio 15 d. el. pašto adresu
Informacija apie pranešimų priėmimą – pranešėjai apie santraukų priėmimą bus informuoti iki 2021 m. birželio 30 d.
Pranešimų trukmė – 20 minučių. Numatoma pranešimų pagrindu parengtus straipsnius publikuoti tarptautinio mokslinio žurnalo „Knygotyra“, nuo 2018 m. referuojamo ElsevierScopus duomenų bazėje, specialiame 2022 metų tome, preliminari straipsnių įteikimo data – iki 2021 m. gruodžio 12 d.
Kontaktiniai asmenys:
dr. (HP) Arvydas Pacevičius – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, el. p.
Daiva Lukšaitė – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja, el. p.
Organizacinis komitetas:
Asta Petraitytė-Briedienė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja,
dr. Juozapas Blažiūnas, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius,
Giedrė Milerytė-Japertienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vedėja,
Daiva Lukšaitė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja,
Kristina Ramonienė, Lietuvos vyriausioji archyvarė,
Juozas Markauskas, Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos prezidentas, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos narys,
dr. (HP) Arvydas Pacevičius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius,
dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas,
Vitalija Stravinskienė, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja,
Inga Zakšauskienė, Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros daktarė.
Vilniaus universiteto studentai gali gauti profesionalią psichologų pagalbą, kai jiems kyla abejonių prieš priimant svarbius sprendimus, kai kankina vienišumo jausmas, atsiranda nesutarimų su draugais ar artimaisiais, romantinių santykių rūpesčių, itin droviems, kamuojamiems nerimo, užsitęsusio arba stipraus liūdesio, trikdančių baimių, paveiktiems asmeninių traumų, skyrybų, šeimos narių netekties ar sunkios ligos, turintiems problemų darbe ar moksle, valgymo sutrikimų, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis.
Kaip vyksta konsultacijos?
Profesionalūs psichologai ir psichoterapeutai konsultuoja individualiai, grupėse arba poroje (šeimoje) (susipažinkite su konsultantais).
Psichologinės konsultacijos yra teikiamos VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1 Vilniuje) ir Fizikos fakultete (Saulėtekio al. 9 Vilniuje) įsikūrusiuose psichologinio konsultavimo kabinetuose.
Studentų konsultacijas remia Vilniaus universitetas, todėl taikomos ypatingos mokėjimo sąlygos – studentams kompensuojama 75 proc. paslaugos kainos (psichologinio konsultavimo įkainiai).
Taip pat reguliariai organizuojami seminarai ir praktiniai užsiėmimai bendruomenės nariams aktualiomis temomis, susijusiomis su psichikos sveikatos gerinimu (pvz., streso įveikos, atidėliojimo mažinimo, savęs pažinimo ir kūrybiškumo lavinimo temomis ir pan.). Šiems renginiams taip pat taikomos nuolaidos VU bendruomenės nariams – studentams kompensuojama 75 proc. kainos.
Jei šiuo metu Jums kyla minčių apie savižudybę ir/ar turite ketinimų nusižudyti arba Jums yra neramu dėl kolegos (-ės) ar studento (-ės) ir įtariate, jog jam (-ai) kyla minčių apie savižudybę ir/ar turi ketinimų nusižudyti, nelikite su tuo vienas. Vilniaus universitete taip pat yra teikiamos iki 3 nemokamų skubių konsultacijų kriziniais atvejais. Konsultacijos teikiamos be eilės, registracija vykdoma el. paštu arba tel. arba tel. +3706 9934818, +3706 5899392.
2021 m. gegužės 4 d. Tarptautinės komunikacijos (anglų ir lietuvių k.) ir Ryšių su visuomene studentams paskaitą apie krizių komunikaciją skaitys dr. Audra Diers-Lawson.
Dr. Audra Diers-Lawson yra Europos komunikacijos tyrimų ir švietimo asociacija yra mokslinė asociacijos Krizių komunikacijos skyriaus vadovė, Journal of International Crisis and Risk Communication Research redaktorė, Leeds Beckett universiteto dėstytoja ir mokslininkė.
Savo paskaitos metu dr. Audra Diers-Lawson dalysis sukaupta patirtimi ir kalbės apie krizių komunikaciją, analizuos nevyriausybinių organizacijų komunikacijos ypatumus ir iššūkius, kurie kyla organizacijoms bendradarbiaujant su skirtingomis tikslinėmis grupėmis skirtingais kanalais.
Fausta Kepalienė gins disertaciją tema „Lietuvos mokslininkų atvirosios prieigos leidybinė elgsena ir ją lemiantys veiksniai“ komunikacijos ir informacijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
