Deimantė„Man dvidešimt metų. Aštuonerius iš jų domiuosi mada,“ – prisistato tinklaraščio „Spintos guru“ autorė Deimantė Bulbenkaitė.

Fakultete žurnalistiką studijuojančios Deimantės straipsnius jau keletą metų publikuoja mados žurnalai.

Pradžia - tinklaraštis

Mergina sako, kad jos tekstai buvo pastebėti dar besimokant mokykloje Klaipėdoje: vyresnėse klasėse jos tekstai pasirodydavo miesto laikraščiuose ir žurnaluose. Kūrybingai mados temų autorei redakcijos siūlo bendradarbiauti: „Sąmoningai vengiu reklamos ir savireklamos, todėl  labai smagu, kad mano tekstai buvo pastebėti tinklaraštyje „Spintos guru“. Dabar jau esu pastebima ir didžiųjų mados žurnalų“, - sėkmės istorija dalinasi mados žurnalistė.

Deimantės publikacijas galima skaityti naujienų portale lrytas.lt, žurnale Le‘Officel, netrukus studentės darbus bus galima perskaityti ir žurnale „Moteris“.  Mados žurnalistė konstatuoja, kad šešerius metus rašomas tinklaraštis netapo pelningu, tačiau padėjo susikurti gerą vardą.

Šiuo metu tinklaraštis „Spintos guru“ per mėnesį sulaukia apie 40 tūkstančių lankytojų. Vis dėlto autorės nuomone tai nėra daug: „Lietuvoje apie madą rašančių tinklaraštininkų – labai mažai, jie nėra matomi ar tinkamai įvertinti. Tinklaraštis daugeliui neatrodo patraukli erdvė reklamai ar komunikacijai su jaunesne auditorija. Užsienyje savaime suprantama, kad tinklaraštininkas turi nišinę auditoriją, kuriai gali perduoti vertingą žinią“.

Besidominčių vis daugiau

Mados temas gvildenančios merginos įsitikinimu, šiandien Vilnius – geriausias miestas mada besidominčiam žmogui: čia atsiranda vis daugiau naujų prekės ženklų, gausėja mados renginių.

„Manau, Lietuvoje mada besidominčių žmonių daugės. Jau dabar atėjus į renginius matau vis daugiau mada nuoširdžiai besidominčio jaunimo – ne tų, kuriems tik fotografų sienelė rūpi,“ - tendencijas įžvelgia Deimantė. Tačiau kartu ji pastebi ir vis dar neišnykusį provincialumą bei prastą mados industrijos suvokimą.

„Renginių, kuriuos pavadina mados renginiais, yra ganėtinai daug, tačiau dažniausiai tai būna įžymybių susibūrimai ir mados ten yra tiek, kiek jie patys apsirengia. Deja, dažnai tokie susibūrimai vertinami kaip mados renginys, apie juos rašo mūsų mados žurnalai. Iš tiesų tikrų mados renginių galėtų būti daugiau. Tačiau man norėtųsi ne pristatymų, o dialogo tarp mados industrijos ir visuomenės. Požiūris į madą vis dar yra ganėtinai paviršutiniškas, - dabartinę situaciją vertina mados žurnalistė.

Deimantės teigimu, Lietuvoje yra nedaug žurnalistų, galinčių profesionaliai pristatyti madą. „Nuoširdžiai tikiuosi, kad ateityje galėsiu būti profesionali ir vertinama kritikė, nes to Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Pavyzdžiui, įvyksta koks nors renginys – kokius jo atgarsius matome žurnaluose ir portaluose? Kas dalyvavo pristatyme, kokios spalvos vyrauja.. Trūksta išsamesnės analizės, kad žmogus suprastų, kodėl buvo pristatyti šie rūbai, kaip jie atrodo bendrame kūrėjo darbų kontekste. Tikiuosi, ilgainiui profesionalių mados kritikų rasis daugiau“, - lūkesčiais dalinasi tinklaraščio „Spintos guru“ autorė.

Vietoj Londono pasirinko Vilnių

Pati Deimantė niekada neketino kurti rūbų, tačiau puikiai išmano mados istoriją ir nuolat stebi pasaulio tendencijas. Visada norėjusi analizuoti ir kalbėti apie aprangą, iš pradžių ji buvo apsisprendusi studijuoti mados žurnalistiką Londone, tačiau galiausiai pasirinko žurnalistikos studijas VU Komunikacijos fakultete.

„Galiausiai nusprendžiau, kad vis tik šiuo metu nėra verta važiuoti į Londoną, nes ten ir taip yra labai daug mada besidominčių žmonių, labai džiaugiuosi pasilikusi Lietuvoje. Aišku, galbūt mūsų žurnalistikos studijos nėra labai palankios žmogui, kuris nori rašyti apie madą, bet stengiuosi žiūrėti šiek tiek plačiau ir labai džiaugiuosi savo studijomis, nes jos padeda suprasti patį žurnalistikos vaidmenį, sustiprinti pagrindus ar pamatyti, ką jau taikau praktikoje. Džiaugiuosi, kad yra dėstytojų, kurie duodami rašto ar vaizdo darbus žvelgia gan liberaliai ir aš galiu atlikdama užduotis toliau kapstytis savo srityje“, - sako Deimantė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos