Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto alumnas Edvinas Četyrkovskis, šiandien dirbantis laisvai samdomu kino ir renginių prodiuseriu, savo kelią atrado jau įpusėjęs studijas. Pokalbyje jis papasakojo, kaip dėstytojų paskatintas pasuko į kino bei renginių industriją, apie vėlesnius mokslus prestižiniame Londono menų universitete ir prodiuserio darbą.
Baigdamas mokyklą Edvinas nežinojo, ką norėtų veikti toliau: bandė eksperimentuoti įvairiose srityse, svarstė padaryti pertrauką. Vis dėlto tėvai ragino mokslus tęsti universitete, todėl ieškodamas sau artimų studijų, jis susidomėjo Kūrybos komunikacijos programa. Į universitetą Edvinas atėjo neturėdamas aiškaus atsakymo, kuo norėtų dirbti, tačiau studijų metai padėjo jam geriau pažinti save: „Užtruko kelerius metus, kol supratau, kas mane iš tikrųjų traukia. Bet dabar matau, kad viskas išėjo į gera“, – sako jis.
Persilaužymas įvyko antrame kurse, dėstytojams paskatinus savo vietos ieškoti kūrybinėje srityje: „Studijos tapo geru kelrodžiu. Praktinių užduočių metu dėstytojai pamatė potencialą manyje, nors pats tuo metu jo nemačiau. Vienas jų buvo Vytenis Pauliukaitis, dėstęs TV režisūros dalyką. Jis paskatino rimčiau pagalvoti apie darbą su vaizdu. Tuomet ir prasidėjo vidinės permainos“, – prisimena jis.
Nors iš pradžių svarstė apie režisūrą, Edvinas ilgainiui suprato, kad jam artimesnis prodiuserio darbas. Tai paskatino jį toliau gilintis į kino ir televizijos sritį bei ieškoti galimybių tęsti mokslus užsienyje.
Edvinas Četyrkovskis (dešinėje). Asmeninio archyvo nuotr.
Iš Vilniaus į Londoną
Pabaigęs Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų programą, Edvinas pateikė dokumentus į vieną stipriausių srities universitetų pasaulyje – Londono menų universitetą – kur tikėjosi studijuoti kiną ir televiziją: „Naiviai norėjau geriausio – ir pavyko. Nors daug vilčių nedėjau, nes konkurencija buvo didžiulė, o reikalavimai aukšti. Tačiau vertintojams buvo svarbūs jau atlikti kūrybiniai darbai, o jų turėjau sukaupęs dar studijuodamas Vilniuje“, – prisimena jis.
Studijos Londone pareikalavo daug jėgų, tačiau suteikė neįkainojamos patirties: „Iš bakalauro studijų išėjau su šypsena, bet magistrantūroje buvo labai sunku – juokauju, kad tai buvo blogiausi mano gyvenimo metai. Tačiau galimybė mokytis iš režisierių ir prodiuserių, turinčių ilgametės patirties kuriant serialus ir ilgametražius filmus, buvo neįkainojama. Kai patirtį gauni iš pirmų lūpų, o ne iš vadovėlių, tai palieka visai kitą išliekamąją vertę“, – dalinasi jis.
Filmavimo aikštelėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ką iš tikrųjų veikia prodiuseris?
Dabar Edvinas dirba laisvai samdomu prodiuseriu. Jo veikla apima kiną, renginius, reklamas, šiuo metu jis vysto serialo projektą: „Prodiuserio darbas gali būti labai įvairus. Dideliuose projektuose dirba keli prodiuseriai, pasidalinę atsakomybėmis. Mano darbas – vystyti idėją, suburti komandą ir pasirūpinti, kad vizija būtų įgyvendinta. Tai, ką aš parašau ant popieriaus, kiti profesionalai įgyvendina praktiškai: režisierius, scenarijaus redaktorius, operatoriai“, – pasakoja jis.
Anot Edvino, svarbu, kad didžioji dalis darbo būtų atlikta dar prieš įjungiant kameras: „Idealu, kai prasidėjus filmavimams prodiuserio pagrindinis darbas jau būna atliktas. Aikštelėje dirba asistentai, pirmasis režisieriaus asistentas, kurie prižiūri visą tvarkaraštį ir pasiruošimą. Mažesniuose projektuose pats lekiu padėti – pavyzdžiui, jei kažkas pamiršo mikrofoną, turiu skubiai jį gauti. O šiaip komandoje juokaujame, kad prodiuseris filmavimo metu tiesiog kvėpuoja režisieriui į kaklą ir žiūri, kur keliauja pinigai“, – šypsosi jis.
Vienu reikšmingiausių projektų Edvinui tapo trumpametražis filmas „Backstage“ (2024) (liet. Užkulisiai), kuriame prodiuseriui teko dirbti su tarptautine 40 žmonių komanda: „Iki tol nebuvau patyręs tokio masto projekto. Kai vienoje aikštelėje dirba kelios dešimtys žmonių, svarbiausia nepasimesti, greitai priimti sprendimus ir išlaikyti aiškią komunikaciją. Tai buvo viena geriausių komandų, su kuria esu dirbęs“, – prisimena Edvinas.
Filmavimo aikštelėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Viskas remiasi į komunikaciją
Nors kino pasaulis dažnai siejamas su kūryba, Edvinas sako, kad projekto sėkmė labai priklauso nuo atsakomybės bei gebėjimo dirbti komandoje: „Mene gali atrodyti, kad vizija – svarbiausia. Bet viskas prasideda nuo paprastų dalykų: nevėluok, būk malonus ir kruopštus. Viską daryk nuosekliai ir laiku. Kai nėra konkretumo, plano ir vėluojama, tai žudo bet kurį darbą“, – teigia jis.
Prodiuserio darbe taip pat svarbus gebėjimas suburti žmones bei užtikrinti sklandų bendradarbiavimą: „Kai prodiuseriai, jų asistentai ir kiti komandos nariai gerai komunikuoja tarpusavyje, visi darbai juda į priekį natūraliai. Galbūt tai nuskambės kaip visiems žinomas faktas, bet jei komunikacijos nėra, viskas griūna kaip kortų namelis“, – sako Edvinas.
Naujas etapas Lietuvoje
Įgijęs tarptautinės patirties, Edvinas pajuto, kad metas naujam profesiniam etapui. Po beveik penkerių metų Anglijoje, praėjusią žiemą jis nusprendė grįžti į Lietuvą – čia jį paskatino naujos kūrybinės galimybės ir noras būti arčiau šeimos.
Abejojantiems dėl studijų pasirinkimo ir ieškantiems savo kelio, alumnas turi kelis patarimus: „Pirmiausia, tiesiog perskaityk studijų aprašymą. Jei matai ką nors, kas įdomu, verta teikti prašymą ir kabintis už galimybės. Jei išmėgini dalykus ir jauti, kad tai tave „veža“ – vadinasi, tai tavo, – drąsina jis. „O tiems, kurie jau žino, ko nori, mano patarimas vienas: pradėk daryti ir kuo daugiau. Nereikia griebtis bet ko, bet kiekviena patirtis yra svarbi. Kai nieko nedarai, atsiranda sąstingis. Daugiausia išmokstama praktikoje, ten, kur sprendimus reikia priimti racionaliai ir greitai“, – teigia Edvinas.