PAGRINDINIAI DIZAINO PRINCIPAI

Kiekvieno leidinio maketavimo procesas susideda iš kūrybinio darbo, ieškant išskirtinio ir originalaus sprendimo, bei iš techninio darbo, atliekamo pagal bendrus leidinių dizaino principus. Norint sukurti iš tiesų gerą leidinio dizainą, reikia būti susipažinus su ku daugiau kitų darbų, suvokti rašytinio teksto bei grafinių elementų poveikio galios priežastis.

Pagrindiniai dizaino principai, būdingi bet kuriai kūrybinio meno rūšiai, yra: pusiausvyra, harmonija, kontrastas, įvairovė ir veiksmas (dinamika). Nors šie principai visi kartu gali būti ir nepanaudojami viename konkrečiame darbe, tačiau jų laikymasis padeda pasiekti gerausio rezultato.

Pusiausvyra

Pusiausvyra – tai elementų visuma, kurioje kiekvienas iš objektų vizualiai atitinka vienas kitą. Nors pusiausvyros sąvoka dažniausiai naudojama fizikos dėsniuose, ir čia tai yra lengviau suvokiama, tačiau pusiausvyros taškų galima atrasti ir bet kuriame meno kūrinyje.

A4 formato lape optinis centras nesutampa su fiziniu centru, esančiu tiksliai per lapo vidurį. Optinis centras lape – tai vieta, į kurią visų pirma nukrypsta skaitančiojo akys, matematine išraiška: 3/8 dalys nuo lapo viršaus ir 5/8 nuo lapo apačios (1 pav.):

1 pav. Optinis A4 formato lapo centras.

Kuriant dizainą vienam lapui, geriausia objektus lygiuoti pagal vertikaliąją ašį, ir taip lengviausia yra pasiekti tvarkingą objektų išsidėstymą lape bei numatyti, kokį poveikį skaitytojui turės vieno ar kito element vieta lape. Lygiuojant objektus pagal horizontaliąją ašį, vizualiai kiekvienas iš objektų lape atrodys esantis žemiau, nei yra iš tiesų. Dėl šios priežasties optinis centras turi būti numatomas dar svarstant numatomo leidinio paskirtį bei dizaino viziją.

Vienas iš pagrindinių skirtumų dizaine yra optinės pusiausvyros simetriškumas (lygiavimas pagal centrą) bei asimetriškumas (lygiavimas nuo centro). Šis pasirinkimas taip pat priklauso nuo to, kokio poveikio skaitytojui Jūs siekiate savuoju leidiniu.

Simetrinė pusiausvyra

Simetrinė (formalioji) pusiausvyra yra sukuriama, vieno dydžio, atspalvio objektus išdėstant abejose įsivaizduojamos vertikaliosios ašies pusėse, taip sukuriant pastovumo, stabilumo įspūdį. Simetrinės pusiausvyros principu yra sukuriamas statinis, ramus dizainas, kuris yra visais atvejais nežalingas, tačiau dažnai nuobodus:

2 pav. Ramus, tačiau nuobodus simetrinis dizainas

Tokio tipo dizainas gali būti naudojamas solidžiose reklamose, kurių paskirtis – pabrėžti kokybę ir patikimumą. Taip pat šis metodas gali būti naudojamas ramaus turinio knygose, kurios skirtos skaitytojo atsipalaidavimui, bet nesiekiant jo sudominti optiniais efektais.

Asimetrinė pusiausvyra

Vienas pagrindinių asimetrinio objektų išdėstymo privalumų – galimybė lanksčiai išnaudoti tuščią plotą, kas ypatingai svarbu, jeigu yra naudojamos iliustracijos. Asimetriškai išdėsčius objektus, gali susidaryti neproporcingas pagal išsidėstymą derinys, kuris kompensuojamas ir spalvų bei atspalvių intensyvumu, šriftų dydžiais ir pan.

3 pav. Neformalus objektų išdėstymas yra vizualiai įdomus

Pusiausvyros įvertinimą galima atlikti, lyginant vieną pusę su kitą, įsivaizduojamų simetrinių linijų pagalba. Taip galima vizualiai įvertinti elementų svorį ir nustatyti jų sąlyginį svorį ir išsidėstymo kryptį.

Kontrastas

Kontrasto principas taip pat yra vienas iš svarbiausių kuriant dizainą. Kontrasto pagalba galima išskirti pageidaujamas vietas tekste ar bendrai leidinyje, taip pat sukurti originalų, dėmesį pritraukiantį teksto išdėstymą (4 pav.).

4 pav. Teksto išskyrimo būdai.

Dydžio kontrastas yra taip pat ne mažiau svarbus (5 pav.):

5 pav. Paveikslėlio vizualus išskyrimas vs. antraštės išskyrimą

Svorio kontrastas

Siekiant išskirti svarbiausius dizaino elementus laikraščio makete, reklamoje ar kompanijos laiške verslo partneriams, svarbu yra nenaudoti per daug išskyrimo priemonių, nes efektas tokiu atveju bus vizualiai labai sunkiai priimamas dizainas, kuriame vyraus per didelė šriftų bei spalvų įvairovė:

6 pav. Šriftų naudojimas

Kaip parodyta 6 pav., viename makete siūloma nenaudoti daugiau nei dviejų ar trijų šriftų: skirtingu šriftu laikomas tiek kito pavadinimo šriftas, tiek ir to paties šrifto skirtingos variacijos (Italic, Bold, Underline ir pan.).

Išdėstymo kontrastas

Kartais, siekiant pritaukti dėmesį, rekomenduojama pakeisti teksto išdėstymo kryptį (7 pav.).

7 pav. Pakeista teksto kryptis

Jei toks išdėstymas kontrastuoja su likusiuoju tekstu tuomet bus pasiektas lauktas efektas. Tačiau atliekant panašius pakeitimus, reikia atsižvelgti ir į skaitytojų galimybes lengvai tokį tekstą perskaityti – tokio teksto skaitymas vargina.

Spalvų kontrastas

Spalvų kontrasto metodo naudojimas turi neapsiriboti vien dviejų visiškai skirtingų spalvų panaudojimu. Dažnai tarp dviejų kontrastuojančių spalvų galima įterpti ir tarpnių atspalvių, kurie sušvelnintų skirtumus. Taip pat būtina žinoti, kokie yra realūs atspalviai, išgaunami spausdinimo mašinų.

8 pav. Atspalvių įvairovė

Harmonija

Harmonija yra priešybė kontrasto sąvokai ir žymi visų konkretaus maketo dizaino dalių vienovę. Elementų išdėstyme gali būti bendros formos, atspalvių ir spalvų, techninio grafinio apdorojimo harmonija.

Formos harmonija – derinamas teskto masyvų ir grafinių elementų išdėstymas.

Atspalviai – siekiama teksto ir kitų elementų tarpusavio suderinamumo, siekiant išvengti atspalvių mozaikos.

Spalvos – ieškoma geriausių išraiškos priemonių, esant visiškai spalviniam, kelių spalvų ar bespalviam (juoda-balta) dizainui.

ĮVAIROVĖ

Įvairovė principas kuriant dizainą turi apimti aukščiau išvardintų princpų panaudojimą, atliekant konkretų darbą ir siekiant jo originalumo, išskirtinumo ar priešingai. Pagrindinis pavojus – nenaudoti per daug išskyrimo priemonių.

VEIKSMAS

Šis dizaino principas naudingas tuo atveju, kai yra svarbu pabrėti konkrečias maketo vietas, tačiau nėra galimybių skaitytojui to parodyti tiesiogiai. Tokiu atveju reikia numatyti skaitytojo veiksmus, akių judesius, kai jis pirmą kartą pamatys tekstą ir palaipsniui pradės skaityti ten esamą informaciją.

Taip pat reikia atsižvelgti ne tik į fizinius skaitymo judesius, bet ir į informacijos suvokimą ar susidomėjimą skaitoma informacija, sąlygojamą įvairių kultūrinių veiksnių: mitai, asociacijos ir pan.