Magistrantūros studijų programų istorija

 

ANALITINĖS ŽURNALISTIKOS, ŽURNALISTIKOS ir ŽURNALISTIKOS IR MEDIJŲ EDUKACIJOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ ISTORIJA

Žurnalistikos magistrantūros studijų programa Vilniaus universitete pradėta įgyvendinti nuo 1997 m., pertvarkius 5 metų trukmės vientisųjų žurnalistikos studijų programą į bakalauro (trukmė – 4 metai) ir magistrantūros (trukmė – 2 metai) programas. Šios magistrantūros studijos, formuojančios analitinius žiniasklaidos darbuotojų gebėjimus, buvo skirtos žurnalistikos bakalauro studijų absolventams.

Keičiantis žiniasklaidos sistemai ir siekiant parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, Žurnalistikos magistrantūros studijų programa buvo nuolat peržiūrima ir tobulinama. 2008 m. atlikta programos savianalizė parodė, kad kasmet šioje programoje norą studijuoti pareiškia vis daugiau kitų studijų krypčių absolventų. Todėl gilinamosios žurnalistikos magistrantūros studijos buvo transformuotos į plečiamąsias.

Po šių pokyčių sekė ir kiti pertvarkos etapai. Nuo 2010 m. vykdant priėmimą atsisakyta pirmenybės komunikacijos ir informacijos krypties absolventams. Į programą taip pat buvo įtraukta analitinio pobūdžio dalykų, kurių tikslas – pristatyti žiniasklaidos ir žurnalistikos teorijos ir praktikos problematiką studijas pasirinkusiems kitų krypčių bakalaurams.  

2010 m. programos savianalizė ir 2011 m. atlikto išorinio programos vertinimo rekomendacijos vėl paskatino studijų tobulinimą. Buvo sukurta nauja Analitinės žurnalistikos magistrantūros programa, kuri pradėta įgyvendinti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Analitinės žurnalistikos studijų programoje siūloma pasirinkti politikos, ekonomikos arba kultūros, meno specializacijas.

Atsižvelgus į studentų, derinančių studijas su darbu įvairiose organizacijose, interesus Žurnalistikos magistrantūros studijų programą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nutarta įgyvendinti per 1,5 metų laikotarpį ir pagal sesijinį tvarkaraštį. Siekiant stiprinti žurnalistikos studentų gebėjimus analizuoti medijas, jų įtaką visuomenei, nutarta papildyti šios studijų programos turinį bei įvesti pasirenkamuosius dalykus ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo pradėtas studentų priėmimas į atnaujintą  Žurnalistikos ir medijų edukacijos programą.

VU žurnalistikos magistrantūros studijas nuo jų organizavimo pradžios iki 2015 metų sausio mėn. baigė 162 magistrai. Tarp šios programos absolventų – Lietuvos  žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Mantas Martišius, žurnalo „IQ“ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius, Seimo narys Juras Požela, „Žinių radijo“ vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė-Sereikienė, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

 

DARNAUS VYSTIMOSI KOMUNIKACIJOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Pastarųjų keliolikos metų dėmesys darniam vystymuisi, organizacijų socialinei atsakomybei, sukūrė puikią progą pagrįsti naujos komunikacijos ir  informacijos srities programos atsiradimą, - programos, kuri ne tik sudarytų studentams galimybę įgyti specialių žinių, bet ir padėtų panaudoti komunikacijos ir informacijos gebėjimus siekiant piliečių  bendruomenės darnos. Dalyvavimas kartu su Kauno technologijos universitetu ir M. Romerio universitetu  projekte BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0081 Visuomenės darnaus vystymosi tarpdalykinė jungtinė magistratūra (DARNA) ir buvo tas pagrindas naujai programai atsirasti.

Dalyvavimas tarptautiniame Baltijos universitetų programos – the Baltic University Programme – tinkle (2004/2005 m. m. jame dalyvavo 9 Lietuvos universitetai (The Baltic University Programme. Cataloque 2004/2005) paskatino darnaus vystymosi kursų atsiradimą Lietuvos universitetuose. Daugiausia tai buvo atskiri įvadiniai darnaus vystymosi kursai, skaitomi gamtos ir tiksliųjų mokslų specialybių studentams. Tuo metu Vilniaus universitete buvo  inicijuojami  darnaus vystymosi problematiką nagrinėjantys kursai socialinių mokslų studijų programose.

Darnaus vystymosi komunikacijos magistrantūros studijų programa Vilniaus universitete pradėta įgyvendinti 2008 metais.

 

INFORMACIJOS SISTEMŲ VADYBOS ir ŽINIŲ VADYBOS IR LYDERYSTĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ ISTORIJA

1995 m. laimėjus PHARE projektą Informacijos vadybos programa Lietuvai kartu su projekto partneriais iš Hanoverio (Vokietija) ir Deventerio (Olandija) aukštųjų mokyklų, Šiaurės Londono universiteto (Didžioji Britanija) ir Stokholmo universiteto bibliotekos (Švedija) Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete parengta ir pradėta vykdyti Informacijos vadybos magistrantūros studijų programa.  Informacijos sistemų vadybos magistrantūros programa patvirtinta ir įregistruota  1997  m. gegužės mėn. 19 d., Nr. 565.

Informacijos vadybos, Informacijos sistemų vadybos magistrantūros studijų programų teikimą iki 2001 m. užtikrino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos sistemų katedra. Po 2001 m. įvykusios Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto reorganizacijos šių programų teikimą iki 2003 m. užtikrino Informacijos sistemų ir Komunikacijos teorijos katedrų pagrindu įkurtas akademinis šakinis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto padalinys - Žinių vadybos institutas.

2003 m.  birželio 17 d. Vilniaus universiteto Senato nutarimu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žinių vadybos instituto pagrindu buvo įsteigtas  savarankiškas akademinis kamieninis Vilniaus universiteto padalinys - Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, kuriam buvo perduotos Informacijos vadybos ir Informacijos sistemų vadybos studijų programos.

2007 m. gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Senato nutarimu šias programas nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. pavesta administruoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui.

2008 m. atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, Lietuvos, Europos Sąjungos strateginius raidos tikslus, programą vertinusių VU ekspertų pastabas programos buvo atnaujintos.

Informacijos sistemų vadybos studijų programa atnaujinta VU Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedrai glaudžiai bendradarbiaujant su VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos ir Matematinės informatikos katedromis.

2012 m. Informacijos sistemų vadybos studijų programos komitetas kartu su verslo atstovais, kuriančiais aukštos kokybės, efektyvias ir patikimas informacines sistemas organizacijoms aptarė studijų programos tobulinimo galimybes. Studijų programa buvo sustiprinta atitinkamai dalykais (Interneto rinkodara, IT projektų vadyba, Naujų IT verslų kūrimas ir kt.) atliepiančiais šiandieninę IT verslo aplinką.

Informacijos, žinių kaip ekonominių, strateginių išteklių svarbos suvoktis skatino peržiūrėti ir Informacijos vadybos studijų programą. Atnaujinta studijų programa pavadinta Žinių vadyba ir lyderystė, kurios pagrindinė paskirtis - rengti intelektualiam, kūrybiškam, naujomis žiniomis grįstam verslui aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius panaudoti žinių valdymo metodus organizacijos informacinei infrastruktūrai sukurti ir lyderystės gebėjimus užtikrinančius efektyvų organizacijos valdymą ir kūrybišką, novatorišką problemų sprendimą. Studijų programos trukmė sumažinta nuo 2 iki 1,5 metų.

Informacijos vadyba, Informacinių sistemų vadyba, Žinių vadyba – tai atskiros, bet viena kitą papildančios sritys, todėl siekiant integralaus  požiūrio į informacijos ir žinių valdymo santykį ir   rengiant aukštos kvalifikacijos informacijos valdymo profesionalus 2014 m. Komunikacijos  fakulteto tarybos sprendimu patvirtintas Jungtinis Informacijos vadybos studijų programos komitetas, kuris atsakingas už Informacijos sistemų vadybos, Žinių vadybos ir lyderystės studijų programas. Jungtinio  magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkas yra patvirtintas VU Senato ir tiesiogiai atsiskaito KF Tarybai (nuo 2014 m. studijų programos vadovė yra prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė).

 

LEIDYBOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Leidybos studijų programų Lietuvoje iki atkuriant nepriklausomą valstybę 1990 m. nebuvo. Poreikis specialistų, šalia naujų technologijų išmanymo turinčių ir tradicinių bei skaitmeninių medijų leidybos, gamybos, sklaidos gebėjimų, paskatino jų kūrimą. Tokių programų atsiradimo veiksniais tapo atgauta Vilniaus universiteto (toliau VU) autonomija, leidusi vykdyti akademines ir mokslo pertvarkos reformas; 1990 m. atgimęs knygotyros akademinis padalinys, ėmęsis tęsti dar pirmosios nepriklausomybės laikais puoselėtas knygos mokslo ir leidybos tyrimų tradicijas; 1991 m. įkurtas Komunikacijos fakultetas (toliau KF), institucionalizavęs komunikacijos ir informacijos mokslus ir studijas, bei įteisinta dviejų pakopų studijų sistema Lietuvoje.

1998 m. buvo įkurtos ir vienerius metus gyvavo metų trukmės profesinės leidybos ir knygų prekybos studijos. Savo esme ši studijų programa buvo persikvalifikavimo programa, nes joje žinių sėmėsi aukštąjį universitetinį išsilavinimą jau turintys asmenys. Magistro studijų programą buvo patvirtinta 2001 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 877, ir tų pačių metų rugsėjo 1 d. į valstybės finansuojamas vietas įstojo pirmoji 15 studentų laida. Kuriant šią programą Knygotyros ir dokumentotyros institutas (toliau KDI) rėmėsi Europos aukštųjų mokyklų patirtimi ir leidėjų rengimo poreikių informacinėje visuomenėje tyrimų rezultatais. Kartu su devynių šalių tyrėjais iš Rytų ir Vidurio Europos instituto mokslininkai dalyvavo Europos Tarybos remiamame projekte ir išsiaiškino, kas dirba Lietuvos leidybos versle ir kokių specialistų trūksta. Taip pat programos kūrėjai pasinaudojo Atviros Lietuvos Fondo parama, kuri suteikė galimybių stažuotis Vokietijos ir Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose, konsultuotis su ekspertais, pasikviesti juos dėstyti Lietuvoje, išversti ir išleisti leidybos vadovėlius, užmegzti ryšius su leidėjų ir spaustuvininkų profesine aplinka.

Idėja rengti vadovaujančios grandies leidybos profesionalus, gebančius dirbti demokratinės visuomenės ir atviros rinkos sąlygomis, naudotis sparčiai besikeičiančiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ir savarankiškai vykdyti mokslinius tyrimus, pasiteisino. Vienintelė Lietuvoje Leidybos magistrantūros studijų programa gyvuoja antrąjį dešimtmetį, jos absolventai siekia karjeros ir versle, ir moksle. Didžiausius pokyčius programa patyrė 2004 m., kai buvo sukurta leidybos bakalauro studijų programa ir pradėjo veikti dviejų pakopų Leidybos studijų sistema; 2010‒2012 m. m., kai programos dėstytojai dalyvavo tarpinstituciniame projekte ,,Humanitarinių ir socialinių mokslų specialistų rengimo tobulinimas skatinant ūkio plėtrą“ ir programą papildė skaitmeninei leidybai skirtais dalykais; 2014 m., kai buvo atnaujintos specializacijos ir išryškinti su tradicine ir skaitmenine leidyba bei reklama susijusių disciplinų kompleksai. Siekiant gerinti materialines programos vykdymo sąlygas fakultete 2015 m. pavasarį veiklą pradeda Mokomoji leidykla.

 

PAVELDO INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro studijų programa (toliau – PIK) jau turi gerą patirtį, bet dar didesnę istoriją. Jai priklausančių kai kurių dalykų studijos ir mokslas Lietuvoje buvo pradėti dar senajame Vilniaus universitete (toliau VU). Jame veikė mokslo kabinetai-muziejai, o 1823–1830 m. buvo paskelbti pirmieji dokumentiniam ‒ rašytiniam ir spausdintiniam ‒ paveldui skirti veikalai ir vadovėliai. Rusijai 1832 m. uždarius universitetą, šių dalykų dėstymas ir tyrimai atnaujinti Lietuvos universitete Kaune, įsteigtame 1922 m. Pokariu jų dėstymas ir tyrimai susikoncentravo Vilniaus universitete pradėjus šiuolaikines bibliotekininkystės, muziejininkystės, žurnalistikos ir informacijos mokslų studijas ir sutelkus akademinį personalą.

Šiandienos besivienijančio pasaulio poreikiai, UNESCO „Pasaulio atminties“  programa, Europos kultūros paveldo skaitmeninimo iniciatyvos, Lietuvos mokslo institucijų vykdomi lituanistikos tyrimai ir kt. aktualūs veiksniai įpareigoja rengti specialistus, gebančius kvalifikuotai vykdyti profesines paveldosaugos funkcijas, atliepti pasaulio tautų kultūros pasiekimų aktualinimo ir sklaidos poreikiams, taip stiprinant ir savosios kultūros pažinimą ir sklaidą. PIK programos dalykai pradėti dėstyti 1990 m. įkurtame Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, magistro studijų programa parengta ir vykdoma nuo 2009 m. Už programos įgyvendinimą atsakingas Studijų programos komitetas, sudarytas iš Komunikacijos fakulteto dėstytojų, studentų atstovų ir išorinių dalininkų. Programa realizuojama remiantis Komunikacijos fakulteto šakinių akademinių padalinių dėstytojų kompetencija, kai kuriuos dalykus dėsto kitų VU kamieninių padalinių ir kitų Vilniaus atminties institucijų mokslininkai ir specialistai.

PIK studijų programos pedagoginio personalo kvalifikacijos ir praktinio darbo patirtis atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009) ir Magistratūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo (2010) reikalavimus dėstytojams. Šiuo metu programą vykdo 23 dėstytojai: 5 profesoriai, 8 docentai, 5 lektoriai daktarai, daktaro laipsnių dar neįgiję 2 lektoriai doktorantai ir 3 lektoriai specialistai. Iš jų visų daugiau kaip pusė turi praktinės darbo patirties paveldo institucijose. Siekiant padidinti iš kitų šalių universitetų skaityti paskaitų atvykstančių dėstytojų skaičių 2009–2014 m. buvo pakviestas muzeologijos profesorius Peteris van Menschas iš Nyderlandų, atskirus kursus taip pat skaitė Toronto universiteto Muzeologijos katedros vedėjas Costis Dallas, informacijos ir komunikacijos profesorės Mirna Willer iš Zadaro (Kroatija) ir Tiiu Reimo iš Talino (Estija) universitetų. Magistrantai taip pat kasmet klauso konferencijose dalyvaujančių užsienio mokslininkų pranešimų (2014 m. pavasario semestre – JAV Kalifornijos universiteto mokslų mokyklos profesorės dr. Anne Gilliland).

Nuo programos vykdymo pradžios siekiama rengti profesionalius paveldo komunikacijos specialistus, gebančius analizuoti, kritiškai vertinti ir valdyti paveldo informaciją bei komunikuoti materialų ir nematerialų paveldą atminties institucijų ir kultūros bei kūrybos industrijų sektoriuose, naudoti tradicines ir skaitmenines paveldo komunikacijos technologijas. Per šešerius PIK stduijų programos veiklos metus įgyta patirtis absolventams suteikia pamatinių teorinio, istorinio ir teisinio pobūdžio gebėjimų ir žinių, leidžiančių atrinkti ir analizuoti informaciją, komunikuoti ją įvairioms profesionalų ir ne profesionalų auditorijoms, pritaikyti skaitmenines technologijas sprendžiant mokslines bei profesinėje veikloje kylančias problemas, išmanyti paveldo komunikacijos vadybą atminties, kultūros bei kūrybos institucijose.

Nuolat vykdoma PIK studijų programos absolventų apklausa parodė, kad jie turi gana geras įsidarbinimo galimybes archyvų, bibliotekų ir muziejų sektoriuje. Tačiau, atsižvelgiant į besikeičiančius rinkos poreikius, studijų programa taip pat buvo nuolat tobulinama. 2011 m. atlikta socialinių partnerių bei studentų poreikių analizė parodė būtinybę stiprinti muziejininkystės, archyvistikos ir knygotyros specializacijas. Tai buvo įgyvendinta programą nuosekliai atnaujinant 2012 m., 2013 m. ir 2014 metais. Kaip išaiškėjo 2014 m. programos savianalizės metu, rinkdamiesi specializacijas ir rašydami magistro baigiamuosius darbus, studentai daugiasia tokių darbų yra apgynę knygotyros ir muziejininkystės temomis, mažiau – archyvistikos.

Programos stipriosios pusės yra komunikacine ir informacine paradigma grįstas (šiuolaikinei visuomenei ir darbo rinkai patrauklus) studijų programos tikslas bei įgyjami tarpdisciplininio pobūdžio ir tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkantys gebėjimai. Būdingos programos problemos sietinos su neefektyvia Lietuvos viešojo sektoriaus atminties institucijų darbo apmokėjimo politika. Dėl šios priežasties studentai kol kas renkasi tik programos studijas valstybės finansuojamose vietose.

Pirminiame programos įgyvendinimo etape (2009–2011 m.) mokslo tiriamosios praktikos nebuvo, visas 4-as semestras buvo skiriamas magistro darbo rengimui. 2012 metais įstojusieji 2014 metų vasario mėnesį praktiką pirmąkart atliko Lietuvos mokslinių bibliotekų rankraštinį ir spausdintinį paveldą saugančiuose skyriuose ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kaip parodė praktikos ataskaitų analizė ir praktikos bazės vadovų atsiliepimai, studentai šia naujove liko patenkinti: jie įgijo naudingų taikomojo pobūdžio žinių ir pagilino mokslo tiriamojo darbo gebėjimus.

 

RYŠIŲ SU VISUOMENE MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Ryšių su visuomene magistrantūros studijų programa pradėta įgyvendinti 2004 metais.

Studijų programos turinys buvo suformuotas remiantis Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos (IPRA) standartais, kuriuose yra keliami reikalavimai RSV studijose išskirti 3 pagrindinius blokus: profesinių RSV ir komunikacinių kursų, verslo ir vadybos bei socialinį- humanitarinį. Sudarant RSV magistro programos turinį buvo atsižvelgta į IPRA reikalavimą, jog ¼ visos programos turi sudaryti profesiniai dalykai.

Sudarant RSV magistro studijų programą buvo atsižvelgta į šiandieninį pasaulinį kontekstą, situaciją ES RSV profesinės veiklos srityje.

Nuo pat studijų programos įgyvendinimo pradžios, ši studijų programa yra viena populiariausių magistrantūros studijų programų Vilniaus universitete.

 

TARPTAUTINĖS KOMUNIKACIJOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

 Tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijų programa Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete buvo sukurta 1996 m. laimėjus TEMPUS projektą „Tarptautinės komunikacijos mokymas Lietuvoje“ (1996/1999 m.). Vykdant projektą buvo įgyvendinama ir Tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijų programos turinio peržiūra ir tobulinimas (vykdoma curriculum development veikla). Pasibaigus projektui, Tarptautinės komunikacijos magistro studijų programa Europos Sąjungos specialistų buvo įvertinta kaip puiki („excellent“). Tai kol kas vienintelė tokio profilio programa, siūloma Lietuvos aukštosiose mokyklose, nors pasaulinėje praktikoje tarptautinės komunikacijos žinias ir gebėjimus teikiančios studijų programos paklausios ir jų pasiūla užsienio universitetuose didelė.

Kartu su 5 užsienio universitetais: Leedso Beketo universitetu, Anglija, Hanzos Groningeno universitetu, Nyderlandų karalystė, IULM universitetu, Italija, Naujuoju Bulgarijos universitetu, Bulgarija,  2008 metais sudarius Geert Hofstede konsorciumą buvo parengtas ir gavo finansavimą tarptautinis mokymosi visą gyvenimą programos rėmuose projektas „Europos magistrantūra profesinei komunikacijai“ („European Masters for Professional Communication“, sutarties Nr. 2008-3235/001-001, projekto Nr. 142753-LLP-1-2008-1-NL-ERASMUS-ECDPS), siekiant sukurti Tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijų programą, atliepiančią besikeičiančios Europos reikalavimus.

Dabar tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijų programa yra ne tik viena populiariausių tarp fakulteto magistrantūros studijų programų, bet patenka ir į daugiausia užsienio studentų pritraukiančių studijų programų Vilniaus universitete penketuką.