Bakalauro studijų programų istorija

 

ARCHYVISTIKOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Vilniaus universiteto (toliau – VU) Komunikacijos fakulteto (toliau – KF) Knygotyros ir dokumentotyros institutas  yra pirmasis šalyje, parengęs ir pradėjęs vykdyti universitetinę archyvistikos studijų programą. 1999 m. bakalauro studijų programa buvo sukurta laimėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą konkursą dėl archyvų akademinių studijų šalies universitetuose. Archyvistikos studijų programa patvirtinta VU Senato posėdyje 1999 m. vasario 4 d. ir įregistruota Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 1999 m. balandžio 23 d. Atnaujinta programa patvirtinta VU Senato posėdyje 2002 m. gegužės 16 d.

Siekiant gerinti specialistų rengimą ir atsižvelgiant į pokyčius archyvų sistemos veikloje bei besikeičiančius studijų proceso reikalavimus ir studentų apklausos rezultatus, archyvistikos studijų programa nuolat tobulinta. 2009–2014 m. buvo atliktos kelios dešimtys programos pakeitimų, kuriuos patvirtino KF taryba. 2014 m. vasario 24 d. VU Komunikacijos fakulteto taryba patvirtino iš esmės patobulintą Archyvistikos studijų programą.

Tobulinti Archyvistikos studijų programą bei užtikrinti studijų kokybę padeda glaudūs ryšiai su socialiniais partneriais. Glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Lietuvos valstybės istorijos ir Vilniaus apskrities ir kitais valstybės archyvais, Lietuvos vyriausiąja archyvaro tarnyba, privačiomis bendrovėmis, teikiančiomis dokumentų tvarkymo ir (ar) saugojimo paslaugas. Komunikacijos fakulteto iniciatyva 2013 m. Vilniaus universiteto rektorius pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „MIT-SOFT“. Visi socialiniai partneriai studentams teikia galimybę atlikti praktiką, bendradarbiauja su programos komitetu, teikia konsultacijas dėl programos turinio.

2012 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje Tarptautinės archyvų dienos minėjime Archyvistikos studijų programos studentai parengė pranešimą ir pristatė ateities archyvo viziją. 2013 m. birželio 10 d. VU Komunikacijos fakulteto iniciatyva (konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. N. Bliūdžiuvienė) LR Seime buvo surengta archyvistikos studijoms aktuali konferencija „Dokumentų vadybininko ir archyvaro kompetencijos: teorinės ir praktinės įžvalgos“ (http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Mokslo%20renginiai/PROGRAMA_Dokumentu-vadybininko-ir-archyvaro-kompetencijos.pdf)

Archyvistikos bakalauro studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo specialistus, gebančius rengti, kaupti, tvarkyti, saugoti ir naudoti įvairių formų dokumentus, užtikrinti prieigą prie jų bei teikti administracines ir informacines paslaugas vartotojui, komunikuoti su profesine aplinka ir visuomene įvairių teisinių formų organizacijose (viešojo sektoriaus – biudžetinėse įstaigose (įskaitant ir valstybės archyvus), privataus sektoriaus įmonėse ar kitose organizacijose), valdančiose ir saugančiose veiklos dokumentus ar turinčiose įgaliojimus kaupti ir saugoti kitų organizacijų veiklos dokumentus, kartu ir gebėti tobulinti dokumentų ir archyvų valdymo sritį, skatinti archyvų paveldo aktualinimą ir integravimą į Lietuvos kultūros paveldo sistemą.

Studijų programoje numatytos kompetencijos išskirtos atsižvelgiant į archyvistikos tarpdisciplininį pobūdį, jos vidinę struktūrą, dokumento sampratą, dokumentų ir archyvų valdymo procesus, taip pat ir į ES valstybių narių ekspertų grupės rekomendacijas. Studijų rezultatų aktualumą stiprina faktas, jog profesinėje srityje šiandien išlieka aktualus įvairių formų dokumentų ir archyvų (popierinių, elektroninių, vaizdo ir garso) valdymas. Informacinių technologijų plėtra ir taikymas turi įtakos organizacijų veiklos dokumentų sudarymui, jų kaupimo ir išsaugojimo sprendimams.

Archyvistikos bakalauro studijų programos absolventai gauna bendrojo universitetinio lavinimo pagrindus ir dalykinių žinių, būtinų dokumentų ir archyvų srities profesinei veiklai atliekant dokumentų valdymo, o kartu ir archyvų valdymo funkcijas. Turėdami bendrųjų ir dalykinių kompetencijų dermę, absolventai gali dirbti kultūros, mokslo, verslo, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, valstybės ar privačiuose archyvuose, paminklosaugos ir kultūros paveldo institucijose, bibliotekose, informacijos įstaigose.

VU KF Archyvistikos studijų programos stiprybe galima įvardyti studijų rezultatus, orientuotus į viešojo sektoriaus organizacijų (tarp jų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų) veiklos procesų pažinimą, teisinius pagrindus, archyvistikos teoriją ir metodiką, dokumentų ir archyvų valdymo metodus ir jų taikymą praktikoje, įskaitant ir informacinių sistemų, skirtų dokumentams ir archyvams valdyti, taikymo žinias.

2016 m. KF, atsižvelgdamas į valstybės informacinių  išteklių valdymo ir dokumentų valdymo srities pokyčius, priėmė sprendimą pertvarkyti archyvistikos studijas ir įtraukti minėtų studijų komponentus į kitą KF vykdomą programą.

Nuo 2016 m. stojimas į Archyvistikos bakalauro studijų programą nebėra vykdomas.

 

 

INFORMOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Vilniaus universiteto tarybos 1991 metų birželio 16 dienos nutarimu Bibliotekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos bei Žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas. Nuo pat įkūrimo pradžios, pabrėždamas esminį universitetinį mokslo ir studijų vienovės principą, puoselėdamas tradicijas, Komunikacijos fakultetas nuosekliai ėjo modernizavimo, tarptautinių ryšių plėtros keliu.

1992 metais Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės mokymo bazėje buvo pradėta vykdyti pirmoji nauja bakalauro studijų programaInformologija. Informologija tiria informacijos procesus visuomenėje plačiąja prasme: specialiųjų ir masinių komunikacijų sistemose, kultūroje, politikoje, gamyboje, komercijoje, bei įvairius informacijos išteklių ir procesų aspektus – socialinius, ekonominius, valdymo, techninius ir kt. Pagrindinė šios programos paskirtis buvo tenkinti paklausių plataus profilio informacijos vadybos specialistų poreikį valstybinėse bei verslo institucijose. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos vadybos specialistų rengimas buvo naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje, ši studijų programa buvo nuolat atnaujinama.

1995 metais Komunikacijos fakultetas, bendradarbiaudamas su užsienio partneriais (Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Švedijos mokslininkais), pradėjo vykdyti Europos Sąjungos TEMPUS (PHARE) projektą „Informacijos menedžmento programa Lietuvai“ (projekto vadovas doc. dr. R. Gudauskas), kurio įgyvendinimas prisidėjo prie studijų programos atnaujinimo. Informologijos studijų programa išsiskyrė universalumu, pastangomis subalansuoti studijuojantiems suteikiamas informacines, komunikacines, vadybines ir informacinių technologijų žinias bei gebėjimus.

Informologijos studijų programoje nuo pat pradžių išskirtinis dėmesys buvo skiriamas šiuolaikinėms informacinėms technologijoms, jų taikymui komunikacijos, informacijos procesų organizavime bei valdyme, naujiems informacijos bei žinių vadybos metodams, akcentuojamas  komunikacijos ir informacijos mokslų krypties daugiadalykiškumas. Siekdamas kokybiškesnės atrankos, Komunikacijos fakultetas eilę metų organizavo papildomą stojančiųjų į Informologiją informatikos žinių testą. Taip formavosi teigiamas Informologijos kaip šiuolaikinėmis technologijomis grįstų studijų įvaizdis – programa tapo paklausi, ją noriai rinkosi IT imlūs, tačiau į socialinius mokslus orientuoti abiturientai.

Informologijos studijų programos tikslas – suteikti žinias ir išugdyti gebėjimus, būtinus informacinei bei komunikacinei vadybinei veiklai valstybinių institucijų ir verslo organizacijų aplinkoje: rinkti, apdoroti, sisteminti, apsaugoti, įvertinti ir skleisti informaciją, planuoti ir organizuoti informacinę veiklą, taikant moderniąsias kompiuterines technologijas. Šios studijų programos teikiamų kompetencijų universalumas yra patrauklus daugeliui stojančiųjų.

Lietuvos darbo rinkos poreikių transformacijos analizė skatina Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos instituto mokslininkus, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir studentais, nuolat atnaujinti Informologijos studijų programą, atsižvelgiant į šiuolaikiniam informacijos vadybos specialistui būtinas kompetencijas.

 

KULTŪROS INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Kultūros informacijos ir komunikacijos studijų programa yra ilgo studijų programų pertvarkymo proceso rezultatas. Šios studijų programos ištakos siejamos su bibliotekininkystės studijomis, kurios Vilniaus universitete vykdomos nuo 1949 m. Studijas iš pradžių vykdė 1949 m. VU Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje įsteigtas Bibliotekininkystės skyrius, nuo 1952 m. - Bibliotekininkystės katedra atidaryta Istorijos-Filologijos fakultete, o nuo 1968 m., pertvarkius Istorijos-Filologijos fakultetą į du padalinius, bibliotekininkystės specialybė perėjo į Istorijos fakultetą.

1991 m., Vilniaus universitete įkūrus naują, Komunikacijos fakultetą, bibliotekininkystės studijos tapo komunikacijos ir informacijos krypties studijų programa. Tai turėjo įtakos ir programos turiniui - iš tradicine humanitarine paradigma pagrįstų studijų ji tapo socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos studijų dalimi. Atsižvelgiant į turinio pokyčius, 2001 metais studijų programos pavadinimas pakeistas į naują – Bibliotekininkystė ir informacija. Tai atitiko pasaulinę tendenciją: per paskutiniuosius du XX amžiaus dešimtmečius viso pasaulio šalių universitetai perėjo prie Library and Information Science studijų programų. Bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų programos komitetui skirtingais laikotarpiais vadovavo:  prof. dr. (HP) Audronė Glosienė, doc. dr. Jurgita Rudžionienė, doc. dr. Vita Mozūraitė.

2008 metais, rengiant Komunikacijos fakulteto strategiją, buvo atlikta studijų programų ilgalaikės perspektyvos analizė. Ji parodė, kad bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų programa, nors tuo metu ir buvusi kokybiška, neturi ilgalaikės perspektyvos. Panašūs rezultatai buvo gauti diskutuojant su jau studijuojančiais šioje programoje bei 2009 m. pradžioje, kai rengiantis Mokslo ir studijų įstatymo priėmimui, Švietimo ir mokslo ministerija atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti esamų studijų programų plėtros galimybes, perėjus prie studijų krepšelių finansavimo sistemos. 2009 m. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktoriaus doc. dr. Rimvydo Laužiko iniciatyva buvo pradėtos diskusijos programą kuruojančiame Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institute, o taip pat su profesine bendruomene, dėl bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos pertvarkymo į platesnio turinio ir apimties, instituciškai mažiau angažuotą, studijų rinkoje patrauklesnę bakalauro studijų programą, kurią baigę specialistai galėtų dirbti platesniame kultūros informacijos ir komunikacijos viešajame sektoriuje. 2009–2010 m. priėmimo rezultatai parodė, kad tendencijos, kurios buvo identifikuotos dar 2008 m., pasitvirtina.

2010 m. pabaigoje Komunikacijos fakulteto dekano doc. dr. Andriaus Vaišnio įsakymu buvo sudaryta darbo grupė studijų programos atnaujinimo koncepcijai parengti (doc. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Regina Varnienė-Janssen, doc. dr. Vita Mozūraitė, dr. Ineta Krauls). Remiantis darbo grupės veiklos rezultatais 2011 m. pavasarį studijų programos pavadinimas buvo pakeistas į ,,Informacijos ir bibliotekų paslaugas”. Kartu buvo pertvarkomas ir programos turinys, neviršijant teisės aktuose nustatytų programų turinio keitimo galimybių. Tuo pat metu dėl programos turinio ir pavadinimo buvo diskutuojama su socialiniais partneriais bei atliekama būsimų specialistų poreikio analizė. To pasekmė buvo viso bakalauro studijų programos turinio pakeitimas ir dar vienas programos pavadinimo keitimas 2012 m. pavasarį. Programos pavadinimas pakeistas į “Kultūros informacija ir komunikacija”.

 

KŪRYBOS KOMUNIKACIJOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Kodėl komunikacijos samprata, aprėpianti jos filosofiją, istoriją, sociologiją, Vilniaus universitete (VU) buvo glaudžiai susieta kūrybos sąvoka? 2011 m. VU Senatas Komunikacijos fakulteto tarybos teikimu patvirtino naują bakalauro studijų programą, kuri išplėtė komunikacijos studijų lauką. Taip buvo įkūnyta fakultete subrandinta idėja sukurti tokią studijų programą, kuri atitiktų naujausius kūrybos sektoriaus pokyčius: sparčią kūrybos pramonės, kūrybinių paslaugų ir kūrybinės veiklos plėtrą bei augantį kūrybine veikla užsiimančiųjų poreikį.

Kita vertus, galima priminti ir pasaulio teoretikų požiūrį į komunikaciją kaip veiklą trimatėje erdvėje, „dalijamą“ į prigimtinę, kultūrinę ir kūrybinę [1]. Kiekvienas paminėtas komunikacijos lygmuo paaiškina žmogaus ryšį su aplinka ir atskleidžia bendravimo skirtumus. Kūrimo lygmuo – tai begalinis prasmių tarp asmenų ir jų grupių ryšys, ne tik, tariant apibendrintai, tarp žmonių.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai, naudojantis naujausiomis technologijomis, nuolat ieškoma, kaip paversti idėją originaliu nauju dalyku, komunikacija tapo darbu, teikiančiu visuomenei ne tik materialios, bet pirmiausia – dvasinės naudos. Šio proceso studijos skiriamos perprasti tokiam darbui būtinus pamatinius gebėjimus, kuriuos galima apibūdinti glaustai kaip informacijos atrankos, tvarkymo ir sklaidos įgūdžius, tačiau tikrovėje jie aprėpia kūrybinio produkto kūrimą ir/arba jo kūrybos koordinavimą.

Kūrybos komunikacijos I pakopos programos atsiradimo iniciatyva priklauso Komunikacijos fakulteto dekanui prof. dr. Andriui Vaišniui, kuris 2010 m. į darbo grupę subūrė ekonomikos, filosofijos, literatūros, meno istorijos, režisūros, televizijos, viešosios komunikacijos specialistus ir 2011 m. parengė studijų programos aprašą. Technologijų aspektu A. Vaišnys programos įgyvendinimą siejo su 2010 m. laimėtu Vilniaus universiteto komunikacijos ir informacijos studijų infrastruktūros projektu. Dėl techninės klaidos, padarytos VU Studijų komiteto pirmininko [2], ši programa Studijų kokybės vertinimo centre buvo akredituota nuo 2012 m. prarandant dar vieną būsimų absolventų laidą.

Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų programa, trunkanti keturis metus, turi suteikti studijuojantiesiems žinių, užtikrinančių galimybes ne tik įsitraukti į kūrybinių industrijų sritį, bet ir teikti paslaugas, kurios reikalingos kūrybinių industrijų srityje veikiančioms institucijoms. Tam Kūrybos komunikacijos programa buvo paremta trimis atsparomis – komunikacijos bei medijų studijomis, praktine veikla  ir kūrybiniu darbu (renginių scenarijų rengimas bei renginių organizavimas, televizijos laidų rengimas ir gamyba). Be to, programoje akcentuojamos ne tik kultūrinės ar vadybinės kompetencijos: studentams suteikiamos ir kūrybinės veiklos žinios bei gebėjimai (kūrybiškumo ugdymas, kūrybiškumo dėsnių taikymas komunikacinėje veikloje, įvaizdžio vadyba ir pan.). Rengiant studijų programą buvo analizuojami išskirtiniai užsienio ir ypač – srities lyderės Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų pavyzdžiai:  Kūrybos ir kultūros vadybos (MA in Creative and Cultural Enterpreneurship) magistro studijų programa Londono universitete, Komunikacija, medija ir populiarioji muzika (BA in Communication, Media and Popular Music) Liverpulio universitete, Medijų ir komunikacijos (BA in Media and Communication) bakalauro studijų programa Grinvičo universitete ir kiti.

Vienas iš programos kūrimo ir įgyvendinimo principų, suformuotų dar jos rašymo metu – glaudus ryšys su kūrybinėmis įstaigomis ir institucijomis, kurios užtikrintų galimybę atlikti profesinę praktiką ir bendradarbiautų su studentais jų pageidavimu per visus studijų metus. Šis bendradarbiavimas padeda perprasti darbo rinkos problematiką, suvokti iššūkius, su kuriais susiduria kūrybos vadybininkai ir kūrėjai.

2012 m. į Kūrybos komunikacijos programą patenka pirmieji 52 studentai, įveikę stojamąjį egzaminą ir po jo priimti bendra priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Susidomėjimas programa išauga: 2015 m. ji tampa populiariausia Komunikacijos fakultete bei patenka į konkurencingiausių VU studijų programų dešimtuką, kadangi populiarumas skaičiuojamas pagal pageidavimų skaičių bendrojo priėmimo eilėje.

Ši programa pritraukė į VU naujus tyrėjus ir suteikė galimybę Komunikacijos fakultete įsteigti Kūrybinių medijų institutą (2012). Jie dirba su studentais ne tik Kūrybos komunikacijos studijų programoje, bet ir KF antros pakopos studijų programose, taip pat rengia doktorantus.

Tuo tarpu programos vadyba yra patikėta Kūrybos komunikacijos studijų programos komitetui. Komiteto pirmininkas, atskaitingas KF Tarybai, yra ir programos vadovas.

Nuo 2015 m. pavasario programos komiteto pirmininkas yra doc. dr. Martynas Petrikas.

Kūrybos komunikacijos programos paskaitos ir seminarai vyksta Komunikacijos fakulteto auditorijose Saulėtekio al. 9, Maironio g. 7, Bernardinų g. 11. Programos studentai turi „vardinę“ auditoriją susitikimams – Kūrybos komunikacijos salę Saulėtekio al. 9, 2 a. Studentai gali naudotis specializuotomis skaityklomis Universiteto g. 3 ir Saulėtekio al. 5.

 

Buvę programos vadovai:

 

 

VAIZDAI:


[1] Éric Maigret, Charles S. Peirce, Max Weber.
[2] Programos rengėjams buvo nurodyta dalyko imtį kreditais skaičiuoti kitaip, nei nustatyta Švietimo ir mokslo ministro įsakymu.

 

LEIDYBOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Nors apie leidybos specialistų rengimą Lietuvoje buvo kalbėta dar XX a. 4 dešimt., tačiau kol žodis tapo kūnu, praėjo keli dešimtmečiai. Tik XX a. 10 dešimt. viduryje, jau atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, kai Vilniaus universitete buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas, jame 1990 m. įkurtoje Knygotyros katedroje (vėliau – Knygotyros ir dokumentotyros institute) pradėta svarstyti leidybos specialistų rengimo problema.

Vilniaus universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri parengė ir pradėjo plėtoti leidybos studijų programas. Pirmoji leidybos studijų programa buvo parengta 1998 m., o įvykdyta – 1999–2000 m. m. (tai buvo metų trukmės profesinės leidybos ir knygų prekybos studijos). Iš esmės ši studijų programa buvo persikvalifikavimo programa, nes studijuoti buvo priimti aukštąjį universitetinį išsilavinimą jau turintys asmenys. 2000 m. septyni klausytojai, išklausę programą, gavo pirmuosius Lietuvoje leidybos specialybės pažymėjimus.

2001 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 877 buvo įregistruota Leidybos magistratūros studijų programa, skirta asmenims, baigusiems bakalauro studijas VU ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2001 m. ji pradėta vykdyti.

2004 m. įregistruota ir pradėta vykdyti Leidybos bakalauro studijų programa. Taip  buvo suformuotos dviejų pakopų leidybos studijos.

Leidybos bakalauro studijų programa buvo sudaryta daugiausia remiantis Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos aukštųjų mokyklų leidybos studijų programomis, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu, Nuosekliųjų studijų programų nuostatais bei komunikacijos ir informacijos studijų krypties patirtimi.

KDI, o vėliau studijų programos komitetai, įgyvendindami leidybos studijų programas, bendradarbiauja ir su kitais universiteto padaliniais. Rengiant leidybos studijų programas bendradarbiauta ir su kitų fakultetų atstovais, pirmiausia – Ekonomikos, vykdant programą kviečiama dėstytojų iš kitų fakultetų dėstyti įvairius dalykus.

Sparti žinių visuomenės branda jungia akademines studijas, kūrybą ir profesinę saviraišką. Tai ypač būdinga pasaulinei leidybai, kurioje sėkmę lemia ne tik technologijos, bet ir idėjos bei inovacijos. Intelektinės produkcijos – spaudinių ir skaitmeninių laikmenų – leidyba, platinimas ir reklama yra profesinės veiklos procesų, būdų ir priemonių visuma, skirta tokios veiklos funkcionavimui visuomenėje pažinti, racionaliai ją organizuoti ir įgyvendinti.

Per daugiau nei dešimt programos įgyvendimo metų šioje programoje atsirado nemažai pakitimų. Vienus iš jų lėmė pokyčiai studijų procese, kitus – permainos rinkoje, ypač leidybos ir jai artimose sferose. Naujausi esminiai pakitimai programoje buvo atlikti apie 2010 m., kai, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, buvo parengtas programos variantas, kuriame numatyta galimybė studentams gilintis į pasirinktas veikos sferas, nuo šešto semestro renkantis dalykus iš dviejų pasirenkamų dalykų blokų: „Leidybinių redakcinių procesų“ ir „Reklamos leidybos“. Šis programos variantas įsigaliojo 2013 m.

2015 m., atsižvelgiant į socialinių partnerių rekomendacijas ir programos turinį, programa pervadinta „Leidyba ir reklama“. 2016 m. programą įvertinę tarptautiniai ekspertai akreditavo ją šešeriems metams.

 

VERSLO INFORMACIJOS VADYBOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

1991 metais Vilniaus universitete žurnalistikos ir bibliotekininkystės specialybių pagrindu įkurtas Komunikacijos fakultetas. Tuometiniame fakultete pagrindinės bakalauro studijų specialybės buvo žurnalistika, bibliotekininkystė ir informologija.

1995 metais tradiciniame seminare Informacijos menedžmentas buvo pristatyti Komunikacijos fakulteto dėstytojų dr. A. Augustinaičio ir dr. E. Macevičiūtės atlikto tyrimo Informacijos specialistų poreikiai Lietuvoje duomenys, kurie atskleidė informacijos specialistų poreikį atsižvelgiant į šalies ekonominio socialinio vystymosi perspektyvą.

1995 metais Komunikacijos fakultetas kartu su užsienio partneriais (Fachhochshule Hannover (Vokietija), University of North London (Didžioji Britanija), Rijkshogeschool Ijselland (Niderlandai), Stockholm Univertsity Library (Švedija)) ir Lietuvos (Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Vilniaus dailės akademijos biblioteka) pradėjo vykdyti Europos Sąjungos TEMPUS (PHARE) projektą Informacijos menedžmento programa Lietuvai (projekto vadovas doc. dr. R. Gudauskas). TEMPUS projekto tikslas buvo sukurti infrastruktūrą ir paruošti akademinį personalą naujos kartos informacijos vadybininkų rengimui, kurie gebėtų valdyti į vartotoją orientuotas informacines sistemas ir paslaugas, koordinuoti vidinius ir išorinius informacijos srautus siekiant organizacijos strateginės veiklos sėkmės. Vienas iš TEMPUS projekto rezultatų sukurta pirmoji Verslo informacijos vadybos studijų programos koncepcija, kuri realizuota bendradarbiaujant su Ekonomikos fakultetu. Programos idėjos autoriai ir įgyvendintojai –doc. dr. R. Gudauskas (Komunikacijos fakulteto dekanas), doc. dr. A. Augustinaitis (Komunikacijos fakulteto Komunikacijos ir informacijos katedros vedėjas), doc. dr. Z. Brazaitis (Ekonomikos fakulteto Ekonominės informatikos katedros vedėjas).

Verslo informacijos vadybos specialybė susikūrė ekonominės informatikos ir informacijos vadybos sričių transformacijos pamatu. Verslo informacijos vadybos studijų programoje formuluotos kompetencijos buvo įgyvendinamos šių sričių dalykų kompleksais: informacinių ir komunikacinių technologijų valdymas, informacijos valdymas, komunikacijos valdymas, ekonomikos ir vadybos pagrindai. Programos siekinys buvo ruošti naujos kartos informacijos specialistus  orientuotus į įmonės valdymą informacinės visuomenės sąlygomis. Programoje būsimiems specialistams buvo siekiama suteikti įvairiapusias informacijos valdymo kompetencijas ir žinias, taip siekiant esminės atskirties nuo klasikinės vadybos paradigmos ir fakultete ruošiamų specializuotos srities informacijos specialistų.

Strategiškai įžvalgi programos kūrėjų koncepcija patvirtinta 1996 metais sėkmingai įgyvendinama Komunikacijos fakultete iki šiol.  Kintant darbo rinkos poreikiams, keičiantis įmonių socialinei ekonominei aplinkai Verslo informacijos vadybos studijų programos struktūra atitinka pradinę idėją tik atsižvelgiant į darbo rinkos kompetencijų poreikių kaitą atnaujinami atskirų sričių dalykai, įtraukiamos naujos disciplinos, kurios programai suteikia galimybę išlikti inovatyvia ir modernia. Programos aktualumą atspindi ir eilę metų išliekantis stabilus stojančiųjų abiturientų skaičius. Vidutiniškai į studijų programą kasmet priimama po 40-45 studentus. 2010 metais atlikta išorinė programos savianalizė taip pat patvirtino Verslo informacijos vadybos programos konkurencingumą ir šiuolaikiškumą.

Studijų programos tobulinimo procese aktyviai dalyvauja Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos instituto profesūra, studentų atstovai, doktorantai, socialiniai partneriai.

 

ŽINIŲ IR INOVACIJŲ VADYBOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

Informacijos ir žinių visuomenės kontekste nuolat vykstantys rinkos pokyčiai reikalauja prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos. Besikeičianti konkurencinė įmonių aplinka, darbuotojų ir naujų kompetencijų poreikis paskatino persvarstyti ir atnaujinti studijų programą, patikslinti dėstomųjų dalykų pavadinimus bei įtraukti naujų disciplinų, kurios atspindėtų naujausias komunikacijos ir informacijos mokslų tendencijas. 

2016 metais pagal Informologijos studijų programą parengta nauja studijų programa Žinių ir inovacijų vadyba. Pakeistas studijų programos pavadinimas ir turinys geriau atspindi šiuolaikinių organizacijų specialistų, gebančių profesionaliai valdyti informaciją ir organizacines žinias, kurios virstų inovacijomis ir kurtų pridėtinę vertę organizacijai, poreikį.

2017 metais Žinių ir inovacijų vadybos programa buvo papildyta Dokumentų valdymo, Skaitmeninio turinio ilgalaikio saugojimo ir sklaidos, Informacinės elgsenos, Informacinės etikos, Informacinio raštingumo ir kitais dėstomaisiais dalykais.

Rengiami būsimieji specialistai, kurie, įgiję informacijos ir organizacinių žinių valdymo, inovacinių produktų kūrimo ir rinkodaros, virtualių organizacijų tinklų kūrimo bei valdymo, taip pat kitų kompetencijų, bus naudingi verslo ir kultūros organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti informaciją ir žinias, gebės darbuotojų turimas žinias ir patirtį paversti nauju ekonominiu produktu. 

 

ŽURNALISTIKOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS ISTORIJA

ŽURNALISTIKA – VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS DALIS. Programos istorijos bruožai

Žurnalistikos I pakopos programa kiekvienais metais tarsi pradedama iš naujo: kai atnaujinami dalykai, pakviečiami nauji lektoriai ir studijas pradeda nauja karta. Taigi Universitetas atsinaujina ir komunikacijos studijų aspektu.

Kitaip tariant, programa tarsi turi tris istorijas – 1) įvairaus modelio žurnalistikos studijų Universitete raidą; 2) komunikacijos ir informacijos Vilniaus universitete istoriją; 3) kiekvienų keturių metų trukmės gyvenimą su dirbusiais profesoriais, socialiniais partneriais ir studentais, kuriems tas laikotarpis yra pirmasis bandymas suvokti žiniasklaidos sistemą žvelgiant iš Universiteto diskusijų erdvės.

Kadangi VU istorijos  laikotarpiai glaudžiai susieti su Lietuvos politinėmis permainomis, komunikacija ir informacija taip pat turi įvairių pradžios taškų. Pavyzdžiui, VU buvo išleistas pirmas laikraštis Lietuvoje, čia įkurta ir viena seniausių spaustuvių. Tačiau nuoseklios žurnalistikos studijos  pradėtos tik 1949 m., Vilniaus universitete priimant į Filologijos-istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės I kursą 25 žmones. Aukštoji mokykla buvo vadinama Vilniaus valstybiniu universitetu, kuriame pagal Sovietų sąjungoje (SSRS) nustatytą aukštųjų mokyklų studijų sistemą buvo sukurtos vadinamųjų specialybių studijos. „Studijų programos“ sąvoka imta taikyti tik XX a. pabaigoje – pradedant struktūrinę VU studijų reformą 1997 m.

1952 m. minėtame fakultete įsteigta Žurnalistikos katedra, kuri nuo 1970-ųjų priskirta Istorijos fakultetui. Ši aplinkybė rodo, kad ir žurnalistika buvo priskiriama humanitarinių mokslų laukui, tad ilgokai liko atskirta kaip sociologinis objektas. Pagrindinė katedros funkcija kelis dešimtmečius buvo žurnalistikos specialistų rengimas, o tikslas – įvykdyti SSRS ir Lietuvos SSR aukštojo mokslo ministerijų patvirtintą žurnalistikos mokymo planą. Studijų trukmė – 5 metai (šiandien vadinamasis vientisųjų studijų diplomas prilyginamas magistro diplomui). Paskaitos ir seminarai vykdavo Filologijos ir Istorijos fakultetuose (Universiteto g. 5 ir 7), Bernardinų g. 11 (iki 1988 m. – vad. Pilies skg. 11), o nuo 1987 – dar ir Maironio g. 7 (1987–1988 m. vad. Tiesos g.7).

STUDIJOS REMIANTIS STEBĖSENA IR ANALIZE

Atlikusi tyrimą, 2010 m apgintame magistro darbe „Universitetinė žurnalistikos programa: kokybės kūrimas, problema, prognozė“ Audronė Malūkienė teigia, kad „ir tokiame griežtai apribotame politiniame kontekste VU akademinė bendruomenė stengėsi ir gebėjo išlaikyti nacionalinę savastį, skiepyti humanistinius principus, kiek įmanoma suteikti studentams platesnio kultūrinio konteksto žinių, ugdyti ne vien tik ideologija pagrįstą kritinį mąstymą. Iš dalies dėl šių priežasčių žurnalistikos studijos buvo priartintos prie filologinių (lietuvių kalbos ir literatūros) – rūpėta išsaugoti nacionalinį identitetą. Žurnalistikos studijose, kaip ir visame Vilniaus universitete, intelektualūs profesoriai, lektoriai stengėsi suteikti žinių apie nacionalinės žurnalistikos ištakas, šio mokslo formavimąsi pasaulyje, pagrindinius žurnalistikos teorijos principus“. Vis dėlto komunistinės ideologijos padas atsispindėjo paskaitų ir seminarų tvarkaraštyje, todėl dalis žmonių, baigdavusių studijas, pasirinkdavo tarnavimą režimui jo komunistiniuose dienraščiuose kaip prestižinį darbą visoje propagandos sistemoje.

Sąjūdžio laikotarpiu 1988–1990 žurnalistikos specialybės studijų planas pradėtas liberalizuoti galiausiai visiškai atsisakant komunistų partijos nustatytų ideologinės propagandos principų. 1991 m., po Nepriklausomybės paskelbimo, dviejų katedrų – Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos – pagrindu VU tarybos sprendimu VU Komunikacijos fakultete buvo įkurtas Žurnalistikos institutas (katedros teisėmis). Studijų struktūra dar nebuvo keičiama – pertvarkytas tik dalykų turinys, tačiau 1991 – 1992 m. susiaurinta studijų infrastruktūrai reikšminga veikla: uždaryta Fotolaboratorija, Periodinės spaudos tyrimų laboratorija, nutraukta mokomojo laikraščio leidyba.

Iki 1997–1998 mokslo metų VU žurnalistikos vientisosios studijos, vykdytos dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentams, buvo vienintelės Lietuvoje. Vidutiniškai į studijų programą būdavo kasmet priimama po 30-35 studentus.

1997 m., remiantis VU įvykdyta kelių pakopų studijų reforma, pradėta įgyvendinti 4 metų trukmės Žurnalistikos bakalauro studijų programa (greta – neakivaizdinės 5 m. žurnalistikos studijos ir gilinamojo pobūdžio 2 metų trukmės Žurnalistikos magistro studijų programa). Nors jau tuo metu rekomenduota studijų vadybą ir mokslo vadybą atskirti, iki 2008 m. „pagal tradiciją“ KF Žurnalistikos instituto direktorius buvo ir studijų programos komiteto vadovas. 2004 m. buvo žymiai sumažinta specialybės (radijo, televizijos, rašto) dalykų valandų imtis – tai turėjo įtakos įstojusiems 2005 m. ir iš dalies  – 2006 m. Tuo metu Institute buvo sumažėję mokslinį laipsnį turinčių darbuotojų, o bakalauro programoje trūko dėstytojų.

2006–2007 m.m. pirmą kartą atlikta išsami Žurnalistikos bakalauro studijų programos analizė lėmė pirmą per 10 metų jos įgyvendinimo laikotarpį (nuo 1997) programos atnaujinimą iš esmės: išplėsta garso, vaizdo,  rašto raiškos dalykų imtis, sudarytos interneto žurnalistikos, kiek vėliau – socialinių medijų dalykų grupės, įvesti politikos komunikacijos, komunikacijos etikos, sociologijos  bei universitetiniam lavinimui būtini dalykai. Iki 2015/2016 m.m. žurnalistikos studentai greta anglų k. buvo mokomi antrosios užsienio (ispanų, prancūzų, vokiečiu) kalbos atsižvelgiant į žurnalistams keliamą reikalavimą turėti kuo daugiau profesinių įgūdžių. Tačiau, pritrūkus studentų motyvacijos ir VU Senatui patvirtinus užsienio kalbų mokymosi tvarką greta studijų programos, komitetas paliko tik privalomą anglų k. dalyką, adaptuotą žurnalistikos studentams.  Atnaujinta I pakopos programa pradėta įgyvendinti nuo 2007-09-01, parengiant ir programos aprašą (studijų programos aprašas, atspindintis programos tikslus ir siekinius, yra KF Studijų skyriuje, o Kf.vu.lt skelbiamas tik šios studijų programos 4 metų planas ir atitinkamų semestrų tvarkaraštis). Iš dalies pertvarkyta programa, kurią buvo pradėję studijuoti įstojusieji 2006 m. (išplečiant specialybės dalykų imtį ir įvedant Internetinės žurnalistikos dalyką, kt.). Sukurta profesinės praktikos atlikimo sistema sudarius praktikos vietų – redakcijų duomenų bazę ir profesinę praktiką įteisinant kaip privalomą dalyką. Atkurtas „Universiteto žurnalisto“ laikraštis (Universitetozurnalistas.lt ).

2012 m. VU mokslinės bibliotekos centriniuose rūmuose atidaryta Žurnalistikos ir medijų skaitykla.

Nuo 2008-09-01 studijų programos komitetas veikia kaip savarankiška struktūra, reguliariai posėdžiaujantis ir priimantis sprendimus programos pakeitimų ir kokybės gerinimo klausimais. Kaip nustatyta VU Studijų programų komitetų nuostatuose, Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas yra tvirtinamas VU Senato ir tiesiogiai atsiskaito KF tarybai (nuo 2006-09-01 iki 2016-09-01 programos vadovu, inicijavusiu atnaujinimus, buvo dr. Andrius Vaišnys). 2010 m. ir 2014 m. studijų programa įvertinta išorinių ekspertų.

Stojamasis egzaminis (kūrybinis konkursas) – viena iš sąlygų pretendentams, norintiems studijuoti programoje. Konkurso sąlygos koreguojamos atsižvelgiant į pagrindinės mokyklos ugdomus gebėjimus, į žiniasklaidos sistemos pokyčius bei Universiteto planus. Tačiau – kad ir kaip studijų programa buvo ir yra paklausi (net ir mažėjant abiturientų Lietuvoje) – komitetas nedidina priėmimo skaičiaus siekdamas užtikrinti studijų kokybę ir neiškreipti būsimųjų absolventų padėties darbo rinkoje; užtat palieka reikalavimą laikyti stojamąjį egzaminą.. Vidutiniškai kasmet priimama 40–45 studentai (dauguma – į valstybės finansuojamas vietas).

1995 – 2016 m. Žurnalistikos bakalauro studijų programą baigė 806 absolventai.

INFRASTRUKTŪRA

Žurnalistikos studijose greta teorinių dalykų reikšmingi yra praktikos įgūdžiai. Dešimtmečius, nuo žurnalistikos studijų pradžios, studentai 2-3 kartus per studijų laikotarpį turėdavo atlikti praktiką žiniasklaidos priemonėse; 2003 – 2006 metais buvo leidžiama atlikti praktiką ne tik pasrinktose žiniasklaidos priemonėse, bet ir reklamos įmonėse.

2007 m. yra priimtas Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto sprendimas atlikti vieną profesinę praktiką regiono žiniasklaidoje, 2 - pasirinktinoje žiniasklaidoje priemonėje.  Komunikacijos fakulteto Studijų skyriuje sudaryta Praktikos duomenų bazė, kurioje pateikiamas žiniasklaidos įmonių sąrašas praktikos vietai pagal reikalavimus pasirinkti.

2009 m. buvo parengtas Vilniaus universiteto projektas „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“, kurio įgyvendinimas užtruko 5 metus – iki 2015 m., kai Maironio g. 7 įrengtos garso ir vaizdo studijos. Per visą VU žurnalistikos studijų istoriją VU pirmą kartą pasirūpino šiuolaikine studijų infrastruktūra, kuri turi reikšminės įtakos rengiant specialistus – korespondentus, reporterius, žurnalistus. Anksčiau reikalinga įranga būdavo apsirūpinama iš rėmėjų fondų; jau 2010 m. ji buvo visiškai nusidėvėjusi. Minėtu projektu išplėstas ir auditorijų plotas. 2010 – 2016 metais žurnalistikos bakalaurantai montažo technikos mokyti LNK televizijoje naudojantis šios įmonės įranga.

Kita vertus, pamatinis principas, lemiantis Universiteto idėjos raidą, yra žmogaus gebėjimas mąstyti, ieškoti ir rasti pirminiais šaltiniais grįstą informaciją, kuri gyvenimą paverčia racionaliu visuomenės dialogu. Studijų programos dalys, kur derinami specialieji ir bendrieji dalykai (plečiantys jauno žmogaus akiratį) yra struktūrinis sprendimas, padedantis to principo laikytis. Pasitelkiant vieną iš šiuolkaikinių medijų tyrėjų, minėtą principą galima išskleisti (paaiškinti) šia citata: „Medijos vis dėlto nevirsta sritimi, rezervuota taip vadinamų komunikacijos priemonių specialistams arba sklaidos ir gavimo procesų žinovams, bet yra tikslas, grindžiamas papildomu konkrečių žinių apie visuomenės gyvenimą ir apie medijavimą skleidimu, kurių tas pasaulis geidžia, – apie šeimą, lytinį tapatumą, miesto bendruomenes, tautą, pan., – apie visas kategorijas, per kurias suvokiami žmonių santykiai ir tai yra nuolatinių epistemologinių iššūkių, dvigubo požiūrio, kurį sudėtinga perprasti, priežastimi, tačiau jo trūkumas veda į mediocentrizmą“ [1].

Paskaitos ir seminarai vyksta Komunikacijos fakulteto (Bernardinų g. 11, Maironio g. 7, Saulėtekio al.9-I) ir Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) auditorijose. Studijų programoje dirbusių asmenų pavardes galima rasti kf.vu.lt.

Studijų programoje iš viso per mokslo metus dirba apie 55-60 žmonių (lektorių, asistentų, docentų, profesorių).

Nuo 2016-09-20 d. programos vadovas yra doc. dr. Mantas Martišius.

Buvę programos vadovai:

VAIZDAI:

 011964 m. laida ir dėstytojai  021964 m. laida ir dėstytojai  032014 m. pirmakursiai ir programos vadovas. Karolio P. Liutkevičiaus nuotr.
 04Žurnalistikos bakalauro I kurso studentai ir programos komiteto pirmininkas prof. A. Vaišnys. 2015-10-16. Karolinos Panto nuotr.  20010507 Ramūno Danisevičiaus LeŽudiŽurnalistikos studentų šventė „Žurnalistų dienos“ 2001. Bakalaurantų linksmybės su Žurnalistų sąjungos pirmininku Rimgaudu Eilunavičiumi Vilniaus barbakane. Ramūno Danisevičiaus nuotr.  Ležudi 20010507Žurnalistikos studentų šventė „Žurnalistų dienos“ 2001. Bakalaurantų linksmybės su Žurnalistų sąjungos pirmininku Rimgaudu Eilunavičiumi Vilniaus barbakane. Ramūno Danisevičiaus nuotr.

 

Žurnalistikos studijų istorijos vaizdų archyvą galima pildyti atsiunčiant nuotrauką su aprašu:


[1] Eric Maigret. Sociologie de la communication et des médias. Armand Colin, Paris, 2008.