mini Eksperimentinė archeologijaIšleistas pirmasis leidinys skirtas eksperimentinei archeologijai Lietuvoje.

Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedra bendradarbiaudama su asociacija Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“ sėkmingai įgyvendino 2015 m. Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija, I tomas. Projekto dėka išleistas pirmasis Lietuvos istorijoje eksperimentinei archeologijai skirtas serijinis leidinys tuo pačiu pavadinimu.

Eksperimentinė archeologija yra pagalbinė archeologijos mokslo šaka, kuri svariai prisideda prie archeologijos mokslo naratyvų kūrimo, revizuoja teorijas ir hipotezes. Iš pirmo žvilgsnio atrodanti kaip senovės mėgėjų laisvalaikio užsiėmimas, eksperimentinė archeologija svariai prisideda prie archeologijos mokslo kokybinės raidos visose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Eksperimentinės archeologijos praktinė veikla Lietuvoje intensyviai vystoma beveik 15 metų, bet iki šiol nebuvo nė vieno nacionalinio leidinio, skirto jos gilesniam moksliniam pažinimui ir eksperimentinės archeologijos mokslo populiarinimui. Todėl naujasis leidinys lietuvių kalba su išsamiomis santraukomis brėžia gaires kokybiškai kitokiam, įdomesniam ir gilesniam muziejuose saugomų archeologinių vertybių pažinimui, jų aktualizavimui. Tai formuoja naujus, kokybiškesnius ryšius tarp istorinės praeities ir besidominčios profesionalų ir mėgėjų bendruomenės.

Moksliniame recenzuojamame leidinyje apjungtos įvairių sričių eksperimentinės archeologijos specialistų pajėgos. Straipsnių autoriams bendras ne tik pomėgis praeities materialinės ir dvasinės kultūros atkūrimui – visi jie priklauso Lietuvoje didžiausiai eksperimentinės archeologijos žinovus vienijančiai asociacijai Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“.

Leidinyje lietuvių kalba su išsamiomis angliškomis santraukomis publikuoti straipsniai skirti įvairioms temoms: II-XIV a. stiklinių karolių gamybos technologijai, neolitinių lankų, strėlių ir įvairių titnaginių mikrolitų gamybai, IV-VIII a. liepos žievės kibirėlių iš Lieporių senovės gyvenvietės Šiauliuose atkūrimui, I tūkstantmečio po Kr. Žemaitijos moterų galvos dangos rekonstrukcijai bei Lietuvoje gan retų, nors Viduramžiais labai populiarių miestiečių žaislų – odinių kamuoliukų – savybėms išsiaiškinti. Daugeliui rekonstruktorių reikšmingi pateikti duomenys ir įžvalgos mitybos, maisto gamybos nuo akmens amžiaus iki XIV a., atžvilgiu. Leidinys gausiai iliustruotas piešiniais ir spalvotomis nuotraukomis.

Leidinio Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija I tomą netrukus bus galima įsigyti Lietuvos knygynuose.

Knygą išleido VšĮ Akademinė leidyba.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos