Karjeros ir pratikos galimybės:

 pasiūlymus siųskite el. paštu

 

 

 

 

 

Pagrindinės Komunikacijos fakulteto
ekspertų mokslinių interesų sritys:

archyvai, bibliotekininkystė ir informacijos
mokslai,
muziejininkystė ir muzeologija,
medijos,
kultūrų komunikacija, leidyba,
mediologija, p
aveldo, politikos, viešoji
komunikacija,
radijas, teatro menas, televizija,
žiniasklaida,
žinių vadyba, žurnalistika.

KF mokslininkų – ekspertų sąrašas »

 

 

  1. Studentams
  2. Stojantiesiems
  3. Darbuotojams
  4. Partneriams
  5. Karjera
  6. Ekspertai

Mokymai muziejų specialistams

Kvietimas i VU KF MK mokymu programa 2013 mVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedra ketvirtus metus iš eilės kviečia į modulinio mokymo programą „Modernaus muziejaus specialistų kompetencijų ugdymas“.

Kviečiame registruotis į 2015-ųjų metų mokymus šiomis trimis temomis: „Muziejų vadybos kultūra (vadovams)“, „Muziejai ir dalyvaujamoji kultūra“ bei „Specialiųjų poreikių vaikai muziejuje“.

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Kvietimas i VU KF MK mokymu programa 2013 mVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedra ketvirtus metus iš eilės kviečia į modulinio mokymo programą „Modernaus muziejaus specialistų kompetencijų ugdymas“.

Kviečiame registruotis į 2015-ųjų metų mokymus šiomis trimis temomis: „Muziejų vadybos kultūra (vadovams)“, „Muziejai ir dalyvaujamoji kultūra“ bei „Specialiųjų poreikių vaikai muziejuje“.

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

 

1. Muziejų vadybos kultūra (vadovams)

Trukmė 40 ak. val.

Mokymai vyks rugpjūčio 17 - 21 d.

Registracija:

Kodėl verta rinktis?

Dauguma muziejų Lietuvoje yra finansuojami valstybės lėšomis, bet jie vis labiau įsitraukia į konkurencija pagrįstos paslaugų rinkos sritį, tampa vis ryškesniais jos dalyviais. Todėl apgalvota ir sumani vadyba – vienas iš esminių kokybiško muziejaus darbo veiksnių.

Mokymų metu bus orientuojamasi į kelis pagrindinius teminius blokus.

Muziejų konteksto apžvalgos temoje mokymo dalyviai, aptardami išorinės netiesioginio poveikio aplinkos veiksnius tokius kaip politinė aplinka (teisinė bazė), ekonominė aplinka (rinkos pokyčiai, muziejų ekonominės veiklos apžvalga), socialinė aplinka (kultūrinės aplinkos elementai, Hofstede kultūrinių dimensijų modelis), technologinė aplinka (technologijų panaudojimo muziejaus veikloje galimybė ir (ar) būtinybės) išmoks įvertinti atstovaujamo muziejaus  minėtas aplinkas.

Organizacijų verslumas: ekonominės - socialinės vertės kūrimo temoje kurso dalyviai bus supažindinti su verslumo sąvoka ir verslumą formuojančiais veiksniais. Ekonominės - socialinės vertės kūrimo aspektas bus nagrinėjamas per organizacijos tiesioginio poveikio aplinkos veiksnių prizmę, didesnį dėmesį skiriant konkurentų vertinimui bei klientų grupių identifikavimui bei jų suvokiamos vertės kūrimui, atsižvelgiant į X,Y,Z klientų kartas. Šioje temoje nagrinėjami ir organizacijos vidinės aplinkos komponentai, kurie galėtų didinti muziejų kuriamą vertę.

Muziejų vidinės ir išorinės komunikacijos modulį sudaro dvi temos:  muziejų marketingas ir muziejų paslaugų kokybės valdymas. Muziejų marketingo kurse dalyviai aptars strateginius muziejų rinkodaros valdymo planus, kurs arba tobulins muziejų misijas ir vizijas, išmoks segmentuoti rinką, pozicionuoti savo muziejų, sukurti ir išlaikyti savo muziejaus klientus, pritraukti finansinius resursus, valdyti komunikaciją su klientais, visuomene, savivaldos ir valstybės institucijomis, potencialiais finansuotojais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Muziejų paslaugų kokybės valdymo mokymų metu dalyviai išmoks atskirti paslaugų proceso ir paslaugų rezultato, emocinę ir techninę, objektyvią ir subjektyvią kokybę, aptars efektyvaus lankytojų aptarnavimo būdus, išmoks suvaldyti konfliktus.

Muziejų vadybos modulyje dalyviai sužinos apie pažangiausius šiuolaikinės vadybos įrankius – apie vadybos sistemą Lean ir apie procesinį požiūrį į muziejų vadybą. Lean vadybos sistemą pastaruoju metu pradėjo taikyti daugybė Lietuvos organizacijų, tarp kurių yra gamyklos, paslaugų įmonės, valstybės bei savivaldos institucijos, ligoninės ir kitos pažangios organizacijos, siekiančios kurti maksimalią vertę savo klientams. Tradiciškai organizacijos yra valdomos ir organizacinė darbuotojų struktūra yra sudaroma pagal organizacijos vykdomas funkcijas. Šios funkcijos gali būti marketingas, infrastruktūros priežiūra, finansų valdymas, buhalterinė apskaita, paslaugos atlikimas ir pan. Funkcinėse organizacijose yra išnaudojami darbuotojų specializacijos privalumai, bet dažnai pamirštamas klientas. Procesinis požiūris yra kitoks požiūris į organizacijos valdymą, kai darbai ir veiksmai yra apjungiami į klientams vertę kuriančius procesus, o organizacinė struktūra kuriama remiantis šių procesų žemėlapiu.

Muziejų veiklos analizės modulis numato mokymų medžiagos pakartojimą, apibendrinimą ir konkrečių muziejų veiklos nagrinėjimą, remiantis išmoktais vadybos principais ir metodais. Šių  pratybų metu teorinės žinios bus įtvirtintos atliekant praktines užduotis. Darbas vyks individualiai ir grupėmis, rezultatai bus aptariami dialogo tarp lektorių ir dalyvių metu. Bus siekiama, kad dalyviai mokymų metu įgytas žinias nedelsiant galėtų pritaikyti darbe.

Lektoriai: Vilniaus universiteto dėstytojai, vadybos ekspertai doc. dr. Arvydas Liepuonius, dr. Asta Fominienė ir Darius Ruželė. Mokymų dalyvių grupė iki 25 žmonių.

2. Muziejai ir dalyvaujamoji kultūra

Trukmė 40 ak. val.

Mokymai vyks rugsėjo 28 – spalio 2 d.

Registracija:

Kodėl verta rinktis?

XXI amžius paženklintas ne tik sparčia globalizacija ir technologijų plėtra, bet ir jų nulemtais kultūriniais visuomenės pokyčiais. Pastarąjį dešimtmetį vis daugiau teoretikų kalba apie dalyvaujamąją kultūrą – visuomenės kultūrą, kurioje nyksta tradicinės skirtys tarp vartotojų ir kūrėjų. Tokioje kultūroje iki tol pasyvūs vartotojai linksta vis aktyviau įsitraukti į įvairių prekes ir paslaugas kuriančių institucijų veiklas. Dalyvaujamosios kultūros principų sklaida skatina viešojo sektoriaus institucijas permąstyti savo veiklos gaires ir siekti artimesnio sąlyčio su suinteresuotomis bendruomenėmis. Nenuošalėje nuo šių procesų yra ir muziejai, o dalyvaujamojo muziejaus idėja tapo viena populiariausių pastarųjų metų frazių muzeologinėje literatūroje.

Dalyvaujamojo muziejaus idėja persmelkia daugelį muziejų veiklų ir atsiskleidžia skirtingais aspektais. Modulio „Muziejai ir dalyvaujamoji kultūra“ paskaitų ir užsiėmimų metu bus nagrinėjama pati dalyvaujamojo muziejaus idėja, šios idėjos raida, pagrindiniai principai ir jų nuoseklaus realizavimo muziejuose planavimas. Labiau į praktiką orientuotų paskaitų ir užsiėmimų metu bus gilinamasi į savanorystės svarbą ir kaip muziejuose deramai organizuoti ir realizuoti savanorystės iniciatyvas. Muziejinei edukacijai skirtuose užsiėmimuose bus svarstomi įvairialypiai dalyvių įtraukimo į edukacinius užsiėmimus klausimai. Dalis modulio taip pat bus skirta informacinių technologijų ir socialinių tinklų panaudojimo niuansams siekiant visapusiškai įgyvendinti dalyvaujamojo muziejaus idėjas.

Derindami teorines paskaitas su realiais praktiniais klausimais ir nagrinėdami Lietuvos bei užsienio gerąją patirtį sieksime atskleisti muziejų potencialą dalyvaujamosios kultūros kontekste ir pasiūlyti plėtros gaires šiuolaikiniam muziejui.

Lektoriai: dokt. Mindaugas Kelpša, dokt. Ingrida Vosyliūtė, dokt. Donata Armakauskaitė, Nideta Jarockienė. Mokymų dalyvių grupė iki 25 žmonių.

 

3. Specialiųjų poreikių turintys vaikai muziejuje

Trukmė 40 ak. val.

Mokymai vyks spalio 12-18 d.

Registracija:  

Kodėl verta rinktis?

Edukaciniai užsiėmimai Lietuvos muziejuose jau seniai tapo neatsiejama muziejaus įvaizdžio dalimi. Didžioji dauguma moksleivių pasinaudoja šia muziejaus paslauga. Remiantis Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro VILMORUS 2012 m. atliktu muziejų edukacinės veiklos įvertinimu, pusė respondentų žinojo muziejus vykdant edukacinę veiklą, o tarp moksleivių tokių buvo trys iš keturių. Projektas „Muziejus-Mokykla-Moksleivis“ suteikė galimybę labiau pažinti ir atskleisti kitokias muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo galimybes moksleivių lavinimo/-si erdvėje. Tačiau šiuolaikinio muziejaus misija – ne tik švietėjiška. Labai svarbus socialinės atsakomybės vaidmuo.

Remiantis minėta apklausa, net 69 % respondentų eidami į muziejų nori sužinoti kažką naujo ir įdomaus, o 43 % čia tikisi maloniai praleisti laiką. Edukacijos muziejuose esmė – malonia, patrauklia forma suteiktos naujos žinios ir patirtys. Deja, ne su visais edukacijų dalyviais tai pavyksta pasiekti. Pasaulyje 1-5 proc. žmonių gimsta turintys specifinių raidos sutrikimų, kuriuos specialistai priskiria autizmui arba autizmo spektrui. Tai ne išgydoma liga, o sutrikimas, kurį sukelia neurologinės priežastys. Netgi tie, kurie neturi šių sutrikimų  (pvz., yra hiperaktyvūs, sensoriškai jautrūs), taip pat gali būti „kietas riešutėlis“ ir pedagogams, ir muziejininkams. Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tokiose kaip JAV, Danija, Didžioji Britanija, Švedija ir ypač Norvegija, tai jau seniai suvokta ir koreguojama ne vaistais, o remiantis įvairiais elgesio modeliais. Dabartinėje Lietuvoje ši problema labai ilgai „neegzistavo“, ir tik pastaraisiais metais tampa vis opesnė, aiškesnė, labiau viešinama. Dažniausiai tokie vaikai turi sunkumų integruodamiesi į kolektyvą, ne visada paklūsta bendrajai tvarkai ir tradiciniams mokymo metodams. Ne vienam muziejaus edukatoriui teko susidurti su nepaklusniais, dėmesio nesutelkiančiais, nelinkusiais laikytis bendrų taisyklių vaikais. Edukacijos metu jie paprastai yra ignoruojami ir dirbama tik su likusia klasės dalimi tradiciniais metodais. Paradoksalu, bet būtent šių vaikų intelektas yra ne ką žemesnis, o neretai tam tikrose srityse netgi ženkliai viršija bendraamžių lygį. Deja, tokie vaikai nepajėgūs priimti naujos informacijos daugumai įprastais būdais. Jiems būtini kitokie metodai ir priemonės.

Šio modulio metu bus orientuojamasi į tris pagrindinius teminius blokus. Dalyviai įgys žinių apie autizmą ir autizmo spektro sutrikimus, bus supažindinama su kita intelekto ir elgesio sutrikimų įvairove. Antrąja tema bus siekiama pristatyti Lietuvos ir kitų pasaulio muziejų patirtį dirbant su intelekto ir kitokio pobūdžio sutrikimus turinčiais žmonėmis. Bus supažindinta su programomis, darbo priemonėmis ir metodais, įgalinančiais edukatorius perteikti norimą informaciją kokybiškai nauju būdu. Trečioji tema bus skirta atskleisti LIMIS galimybes ir perspektyvą pritaikant virtualioje erdvėje esančią informaciją muziejų edukacijoje darbui su šiais vaikais. Taip pat bus supažindinama su dabartinių skaitmeninių technologijų pritaikymu įvairią negalią turinčių vaikų edukacijai muziejuje.

Dalyviai turės galimybę praktiškai pritaikyti įgytas žinias modeliuodami edukacinę aplinką skirtingų sutrikimų turintiems vaikams.

Lektoriai: doc. dr. Miglė Dovydaitienė, doc. dr. Violeta Gevorgianienė, doc. dr. Rimvydas Laužikas, Nideta Jarockienė, Danutė Mukienė. Mokymų dalyvių grupė iki 25 žmonių.

Studijų naujienos
Baigiamųjų darbų gynimai

Patvirtintos 2017/2018 m.m. magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų registravimo ir gynimo datos.

Skaityti daugiau
Sumanioji praktika

Kai viskas aplinkui pamažu tampa „smart“, laikas tokia tapti ir Tavo studijų praktikai!

Skaityti daugiau
Laisvos VF studijų vietos

Studentai, mokantys už studijas, gali pretenduoti užimti laisvas valstybės finansuojamas vietas. 

Skaityti daugiau
Mokslo naujienos
Tarptautinė mokslinė konferencija

2018 m. birželio 14–15 d. VU Komunikacijos fakultetas organizuoja tęstinę tarptautinę mokslinę konferenciją „Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos“.

Skaityti daugiau
Kvietimas teikti straipsnius

Kviečiame teikti straipsnius teminiam žurnalo „Informacijos mokslai“ numeriui „MEDIJŲ AUDITORIJOS SAMPRATOS, KAITA IR ĮTRAUKIMAS“ (2018).

Skaityti daugiau
Įgyvendinamas projektas padės spręsti senamiesčių išsaugojimo ir miestų plėtros problemas

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetas kartu su VU Istorijos fakulteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto mokslininkais bei Lietuvos istorijos instituto tyrėju įgyvendina iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų finansuojamą projektą „Urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas panaudojant 3D vaizdo technologijas“.

Skaityti daugiau
Bendros naujienos
Manto Kvedaravičiaus vieša paskaita

Gegužės 24 d. 15-17 val. ir 17-19 val. partnerystės doc. dr.  Mantas Kvedaravičius skaitys viešą paskaitą „Link vaizdinio ribos: kinematografiniai pabėgėlių krizės ir Rytų Ukrainos konflikto tyrinėjimai“. Paskaita vyks Kūrybos komunikacijos salėje (JR5, Saulėtekio al. 9).

Skaityti daugiau
Baigiamųjų mokslo darbų konkursas

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia šių metų baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą.

Skaityti daugiau
Youth4Regions 2018 Media konkursas

Kviečiame žurnalistikos studentus dalyvauti konkurse ir laimėti kelionę į Briuselyje spalio 7-11 dienomis vyksiančią Europos regionų ir miestų savaitę.

Skaityti daugiau
Nuorodos