Suginčiuose
1669 ir 1782 m. minima koplyčia
(priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių
kapinių
koplyčią antrojoje XVII a. pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų
knygose nuo
maždaug 1695 m. esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje
krikštijami vaikai,
kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų
klebonas.
XVIII a. Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios
triskart per metus –
atlaidų dienomis. Nors XIX a. šaltiniuose teigiama, kad
Michailovskiai 1773 m.
pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios, tuo
galima
abejoti: iš XVIII amžiaus dokumentų akivaizdu, kad bent apie
1760–1780 m.
Suginčius valdė Janovičiai. Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis
langus,
tris altorius, šešių balsų vargonus. Nuo XIX amžiaus
pradžios prie Suginčių
koplyčios būna nuolatinis kunigas, apie 1820 m. pradedamos
rašyti metrikų
knygos, atsiranda Suginčių filija, iki 1850 metų priklausiusi Molėtų
parapijai. 1850–1925 m. Suginčių bažnyčia buvo Žemaičių
vyskupijos Utenos
parapijos filija. 1898 m. gubernatoriaus prašyta leidimo
bažnyčiai remontuoti
ir padidinti. Leista tik remontuoti. 1909–1910 m. kunigo Antano
Rogažinsko
rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė
bažnyčia. 1935–1936
m. klebono Adolfo Bielskio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis
bažnyčia
išdekoruota, 1954 m. kunigo Zigmo Gustainio rūpesčiu –
suremontuota. Suginčiuose
XIX a. pabaigoje gyveno, dirbo ir palaidotas draudžiamos
lietuviškos spaudos
bendradarbis, pasakėčių kūrėjas kunigas Juozas Lideikis (1858–1898).
Iš Suginčių
parapijos Šakių kaimo yra kilęs kunigas Jonas Tutinas
(1897–1941), Vilniaus
krašto lietuvių veikėjas, Pelesos bažnyčios (dab. Baltarusija)
statytojas,
lenkų ištremtas į Lietuvą, Palomenės klebonas, Antrojo
pasaulinio karo
pradžioje nušautas besitraukiančių raudonarmiečių. Suginčių
bažnyčioje išlikę
keletas tarpukario metų lietuviškų metrikų knygų. Vienas
įdomiausių dokumentų –
Marijos Bilevičiūtės-Pilsudskienės palaikų ekshumacijos aktas,
surašytas 1935
m. Suginčių klebonijoje. Bažnyčioje esama gana daug XIX a. religinių
knygų
(pvz., Missale Romanum, išleistas
Venecijoje 1800; Missae in agenda
defunctorum, išleistas Vilniuje, 1806; Wykład
obrzędόw historyczny i duchowy, išleistas Varšuvoje,
1828, įvairių Rituale Sacramentorum, gradualų leidimų
ir pan.). Išlikę nemažai Suginčių klebono Adolfo Bielskaus
asmeninių teologinio
turinio XIX a. pabaigos knygų, daugiausiai lenkiškų. Didelį
įspūdį daro krūvos
A. Bielskio ranka prirašytų sąsiuvinių – tikybos pamokų
konspektų. Tarp
nusipelniusių kunigų, be paminėtųjų, pažymėtini: Steponas Vičevskis,
Kazimieros
Genutovičius, Julijonas Garnevičius, Kazimieras Žimkevičius.