Metaduomenų bazė

Dokumentų faksimilės

Įdomybės

Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII a. pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 m. esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII a. Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per metus – atlaidų dienomis. Nors XIX a. šaltiniuose teigiama, kad Michailovskiai 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios, tuo galima abejoti: iš XVIII amžiaus dokumentų akivaizdu, kad bent apie 1760–1780 m. Suginčius valdė Janovičiai. Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis langus, tris altorius, šešių balsų vargonus. Nuo XIX amžiaus pradžios prie Suginčių koplyčios būna nuolatinis kunigas, apie 1820 m. pradedamos rašyti metrikų knygos, atsiranda Suginčių filija, iki 1850 metų priklausiusi Molėtų parapijai. 1850–1925 m. Suginčių bažnyčia buvo Žemaičių vyskupijos Utenos parapijos filija. 1898 m. gubernatoriaus prašyta leidimo bažnyčiai remontuoti ir padidinti. Leista tik remontuoti. 1909–1910 m. kunigo Antano Rogažinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1935–1936 m. klebono Adolfo Bielskio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia išdekoruota, 1954 m. kunigo Zigmo Gustainio rūpesčiu – suremontuota. Suginčiuose XIX a. pabaigoje gyveno, dirbo ir palaidotas draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, pasakėčių kūrėjas kunigas Juozas Lideikis (1858–1898). Iš Suginčių parapijos Šakių kaimo yra kilęs kunigas Jonas Tutinas (1897–1941), Vilniaus krašto lietuvių veikėjas, Pelesos bažnyčios (dab. Baltarusija) statytojas, lenkų ištremtas į Lietuvą, Palomenės klebonas, Antrojo pasaulinio karo pradžioje nušautas besitraukiančių raudonarmiečių. Suginčių bažnyčioje išlikę keletas tarpukario metų lietuviškų metrikų knygų. Vienas įdomiausių dokumentų – Marijos Bilevičiūtės-Pilsudskienės palaikų ekshumacijos aktas, surašytas 1935 m. Suginčių klebonijoje. Bažnyčioje esama gana daug XIX a. religinių knygų (pvz., Missale Romanum, išleistas Venecijoje 1800; Missae in agenda defunctorum, išleistas Vilniuje, 1806; Wykład obrzędόw historyczny i duchowy, išleistas Varšuvoje, 1828, įvairių Rituale Sacramentorum, gradualų leidimų ir pan.). Išlikę nemažai Suginčių klebono Adolfo Bielskaus asmeninių teologinio turinio XIX a. pabaigos knygų, daugiausiai lenkiškų. Didelį įspūdį daro krūvos A. Bielskio ranka prirašytų sąsiuvinių – tikybos pamokų konspektų. Tarp nusipelniusių kunigų, be paminėtųjų, pažymėtini: Steponas Vičevskis, Kazimieros Genutovičius, Julijonas Garnevičius, Kazimieras Žimkevičius.

Dokumentų faksimilės:
Dokumento pavadinimas	Metai	Veiksmas
Varia	XIX-XX a.	Parsisiųsti, 36,33 MB