Moletai

Bažnyčių archyvų informacijos sistema

Molėtų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia


1915 metai	Dabartinis vaizdas

Dar 1387 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila savo privilegija Molėtų kaimą padovanojo Vilniaus vyskupui. Tačiau pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta tik XV a. antrojoje pusėje. 1522 m. ji jau minima Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąrašuose. Turbūt to meto Molėtai tebuvo nereikšmingas kaimas, šalia Vilniaus – Daugpilio kelio. XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu Molėtų bažnyčios pastatas nenukentėjo ir 1681 m. sudarytame apraše įvardijamas kaip vidutiniškas. Tačiau buvo visiškai sunaikintas bažnyčios archyvas. Iki šiol išlikusi seniausia krikšto metrikų knyga buvo pradėta rašyti jau po karų – 1681 m. Šventovė stipriai apgadinta 1702 m. per Šiaurės karą su Švedija. Šio karo metu kunigams Petrui Mikalojui Ruškevičiui ir Karoliui Jonui Mereckiui pavyko išsaugoti vertingiausius bažnytinio archyvo dokumentus (greičiausiai jie buvo pernešti į kleboniją), o kiti (taip pat knygos), likę bažnyčioje – žuvo. Seniausias Molėtų bažnyčios mišiolas yra datuotas 1732 m., dauguma dokumentų tai pat ne ankstyvesni, kaip XVIII a. vidurio. Apie 1722 m. – 1730 m. Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio bei sufragano Motiejaus Juozapo Ancutos rūpesčiu ir lėšomis pastatas kapitaliai remontuotas ar net dalinai (o gal visiškai) atstatytas. XVIII a. pabaigoje minima apgriuvusi šventovė, kuriai reikėjo naujo stogo, sienų apkalimo, langų, grindų ir kt. Kupoliukai buvo vėjų nuplėšyti. Remonto darbai atlikti apie 1806 m. : naujai pamūryti pamatai, pakeisti supuvę sienojai, suveržtos ir lentelėmis apkaltos sienos, gontu perdengtas stogas, nugriauti kupoliukai. Priekyje pastatytas klasicistinis 4 uolektis atsikišęs frontonas ant 4 kolonų. Ant jo, pastatytas keturkampis bokštelis, o kitame stogo gale - mažutis kupoliukas. Bažnyčia išliko pailgo plano, siauresne nei navos presbiterija, 16 X 7 sieksnių ploto. Bažnyčios interjeras, archyvas ir biblioteka dar kartą nukentėjo Napoleono invazijos metais (1812 m.), kai pro Molėtus daugpilio link traukė maršalo Nėjaus vadovaujami III korpuso būriai. Vienas didžiosios armijosd karininkų tuo metu rašė: “...varginančiais žygiais III korpusas pasiekė Molėtus. Čia galų gale mums buvo leista trumpai pailsėti, kad galėtume vėl pritraukti didesnį skaičių atsilikusių. Dar tik prieš dvi savaites pradėjome žygį, o jau vargas toks didelis, kad už vieną kepalą duonos jau reikėjo mokėti 4 talerius <...> Kaip visur, taip ir čia, reikalingiausių maisto produktų parūpindavo pasiųstieji kariniai daliniai, per prievartą plėšiant gyventojus ir nušienaujant laukus pašarui <...> Jau beveik pusė karių dėl vidurių ligos epidemijos negalėjo stoti paradan <...>700 ligonių pasiliko lauko ligoninėje Molėtuose...”. Pagal Napoleono armijos tradiciją ši ligoninė turėjo būti įrengta bažnyčioje. Daugumas parapijos archyve saugomų dokumentų ir knygų yra XIX – XX a. pradž. Taigi prancūzai sunaikino didžiąją archyvo dalį. Klebonui Pranciškui Butrimui tepavyko išsaugoti keletą mišiolų ir metrikų knygas. XIX a. antrojoje pusėje bažnyčios architektūra nepakito, tik sienos buvo dažytos melsva spalva. XIX a. bažnyčioje buvo 5 altoriai: didysis – Šv. Petro ir Povilo; dešinėje pusėje nuo didžiojo – Šv. Jurgio, kairėje pusėje nuo didžiojo – Šv. Lauryno, dešiniosios navos gale Švč. Grabnyčių Mergelės Marijos ir Šv. Antano, kairiosios navos gale – Švč. Mergelės marijos vardo ir Šv. Onos. XX a. pradžioje buvo paskelbtas naujos, mūrinės bažnyčios projekto konkursas. Jam buvo pateikti du projektai – vienas neogotikinis (aut. J. Michalovskis) ir neoklasicistinis (aut. …..). Statybai buvo pasirinktas pastarasis ir 1903-1907 m. kunigo K. Bandzevičiaus rūpesčiu ir parapijos lėšomis pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Į ją buvo perkelti senieji altoriai, tik paaukštinti ir pertvarkyti. Didžiajame altoriuje virš Šv. Petro ir Šv. Povilo buvo patalpintas naujas, dielis Šv. Kazimiero paveikslas, o virš jų Švč. Mergelė Marija. Šv. Jurgio altorius buvo panaikintas, o jo paveikslas įdėtas Šv. Antano altoriaus viršuje. Naujasis altorius pastatytas į dešinę nuo didžiojo. Taip pat buvo panaikintas ir Šv. Lauryno altorius, o jo paveikslas perkeltas į kairiosios navos gale poastatytą Švč. Mergelės Marijos altorių. Šio altoriaus viduryje dar buvo įstatytas didelis Aušros vartų Švč. Mergelės marijos paveikslas. Ketvirtasis altorius buvo pastatytas dešiniosios navos gale. Jame buvo nedidelis Viešpaties Jėzaus paveikslas ir didelė gipsinė Švč. Mergelės marijos statula. 1944 m. besitraukiantys vokiečiai susprogdino bažnyčios bokštus. Labai nuentėjo pastato stogas bei vidus, stipriai apgadinti altoriai. Bokštų atstatymo projektas buvo parengtas dar 6 - ajame dešimtmetyje, tačiau jie atstatyti tik 1977 m. 6 – ajame dešimtmetyje (1959 m.) kun. Jono Mintaučkio rūpesčiu, pagal šiauliečio Vlado Čižausko projektą buvo pastatytas naujas didysis altorius. Veliau sutvarkyti ir kiti altoriai. Dabartinėje bažnyčioje jų yra trys.
Kartu su bažnyčia buvo įkurta ir parapija, kurios ribos taip pat keitėsi. XV a. pab. – XVI a. Molėtų parapija priklausė Vilniaus vyskupijai ir ribojosi su Alantos, Utenos, Tauragnų, Labanoro, Dubingių ir Giedraičių parapijomis. Pirmasis Molėtų parapijos ploto mažėjimas įvyko XVI – XVII a. ,kai dalis kaimų buvo perduota naujai kuriamoms Inturkės, Kuktiškių, Videniškių parapijoms. Antrą kartą tai buvo padaryta XIX - XX a. 1849 m. Rusijos imperijoje buvo keičiamos vyskupijų ribos. Šios reformos metu iš Molėtų parapijos buvo paimta ir Utenos parapijai perduota Suginčių filija, kuri su visa Utenos parapija iki pat 1926 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. 1922 - 1926 m. Molėtų parapijos ribos dar kartą keitėsi. Tuo metu buvo sukurtos naujos Suginčių ir Skudutiškio parapijos. XX a. pasikeitė ir Molėtų parapijos priklausomybė. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą dalis Vilniaus vyskupijos liko Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ji taip ir buvo vadinama “Vilniaus vyskupijos dalis Lietuvoje” ir tik 1926 m. pasirašius Lietuvos ir Šventojo sosto konkordatą ji tapo Kaišiadorių vyskupija, o Molėtai – Kaišiadorių vyskupijos dekanato centru. Dabar Molėtų parapijai priklauso Molėtų miestas ir 102 kaimai. Parapijos ribose gyvena apie 10 tūkstančių žmonių.

Dokumentų faksimilės:
Pastaba. Kadangi Molėtai yra senas dekanato centras, šios bažnyčios archyve galime rasti ir įvairių kitų parapijų dokumentų nuorašų.
Dokumento pavadinimas	Metai	Veiksmas
Molėtų parapijos brolijos knyga	1855-1862	Parsisiųsti, 51,6 MB
Dubingių parapijos ir Bijutiškio filijos vizitacijų aktai	1818, 1872	Parsisiųsti, 25,87 MB
Molėtų parapijos katalikų sąrašas	XX a. pradž.	Parsisiųsti, 52,71 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1682-1692	Parsisiųsti, 33,85 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1693-1708	Parsisiųsti, 70,11 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1729-1744	Parsisiųsti, 67,62 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1744-1750	Parsisiųsti, 30,26 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1750-1770	Parsisiųsti,114,67 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1770-1776	Parsisiųsti, 41,34 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1776-1797	Parsisiųsti, 146,06 MB
Molėtų parapijos krikšto metrikų knyga	1797-1803	Parsisiųsti, 61,77 MB
Molėtų parapijos mirties metrikų knyga	1682-1691	Parsisiųsti, 10,81 MB
Molėtų parapijos mirties metrikų knyga	1783-1803	Parsisiųsti, 43,66 MB
Molėtų parapijos mirties metrikų knyga	1814-1827	Parsisiųsti, 11,47 MB
Molėtų parapijos reikalų raštai	1730	Parsisiųsti, 141,55 MB
Molėtų parapijos reikalų raštai	1793-1794	Parsisiųsti, 43,17 MB
Molėtų parapijos santuokos metrikų knyga	1693-1705	Parsisiųsti, 22,42 MB
Molėtų parapijos santuokos metrikų knyga	1729-1742	Parsisiųsti, 14,94 MB
Molėtų parapijos santuokos metrikų knyga	1744-1756	Parsisiųsti, 14,81 MB
Molėtų parapijos santuokos metrikų knyga	1757-1783	Parsisiųsti, 65,24 MB
Molėtų parapijos santuokos metrikų knyga	1783-1814	Parsisiųsti, 118,41 MB
Molėtų parapijos įvairūs dokumentai	XVII - XX a.	Parsisiųsti, 108,69 MB
Molėtų parapijos įvairūs dokumentai	XX a.	Parsisiųsti, 13,52 MB