Veiklos planas

PATVIRTINTA
Komunikacijos fakulteto tarybos
2018 m. spalio 29 d. nutarimu
Nr. 160000-TP-8-2

 

VILNIAUS UNIVERSITETO KOMUNIKACIJOS FAKULTETO PRIEMONIŲ, ĮGYVENDINANČIŲ VILNIAUS UNIVERSITETO 2018-2020 M. STRATEGIJĄ, PLANAS

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (toliau - Fakultetas) priemonių, įgyvendinančių Vilniaus universiteto 2018-2020 m. strategiją, plano (toliau - Planas) tikslas - pateikti pagrindinius Fakulteto sprendimus, praktinius veiksmus bei jų įgyvendinimo seką siekiant įgyvendinti Vilniaus universiteto strateginius prioritetus bei Fakulteto strategines kryptis 2018-2020 metų laikotarpiu.
  2. Priemonių planas parengtas vadovaujantis mokslo ir studijų institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Vilniaus universiteto strateginiu 2018-2020 metų veiklos planu bei 2018 m. balandžio 13 d. - gegužės 18 d. vykusių Fakulteto strateginių sesijų medžiaga.

II SKYRIUS
FAKULTETO VEIKLOS VIDINIŲ IR IŠORINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

 

3. Mokslinė veikla

3.1. Vidinė aplinka

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas nuo 1991 metų yra didžiausia Lietuvoje veikianti komunikacijos ir informacijos mokslų tyrėjų mokykla. Lietuvos universitetuose komunikacijos ir informacijos tyrimus vykdo tik atskiri fakultetų, centrų ar kiti kamieninių aukštųjų mokyklų dariniai. Nepaisant daugiau kaip 20 metų komunikacijos ir informacijos tyrimų patirties, per pastaruosius 3 metus nacionaliniai Komunikacijos fakulteto mokslinės veiklos vertinimo rezultatai nebuvo aukšti. Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, 2015 m. Fakulteto publikacijų ekspertinio vertinimo rezultatai sudarė 1,14 balo už visas pateiktas publikacijas ir 1,65 - už penkias geriausias publikacijas; 2016 m. - 1,9 balo už visas publikacijas ir 2,3 balo - už penkias geriausias publikacijas (iš 5 galimų balų). 2017 m. penkios geriausios publikacijos buvo įvertintos 1,10 balo.  2015 m. Mokslo ir studijų stebėsenos centro atliktame palyginamajame ekspertiniame vertinime Komunikacijos fakulteto 2010-2015 m. mokslinė veikla buvo įvertinta 2 balais iš 5 galimų. Ekspertai įvardijo pagrindines Fakulteto mokslinės veiklos spragas - mokslinių tyrimų tematikų fragmentiškumas, menkas matomumas tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje, nepakankamas tyrimų socialinis ir ekonominis poveikis visuomenėje bei menkas bendradarbiavimo lygis su tyrimais suinteresuotomis institucijomis.

Tačiau buvo pažymėta, kad komunikacijos ir informacijos mokslai turi didžiulį augimo ir plėtros potencialą (MOSTA, 2015). Fakultetui skirti valstybės asignavimai už mokslinę veiklą 2013-2017 m. sudarė 14,5-16,3 proc. nuo bendrųjų biudžeto asignavimų. Fakulteto pajamos už projektinę veiklą taip pat nedidelės. 2013-2017 m. Fakulteto mokslininkai įgyvendino 30 projektus, finansuotus Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos kultūros tarybos, Erasmus+ ir Europos Komisijos programų lėšomis. Dalis projektų skirta studijų, taikomajai, partnerių tinklo plėtros veiklai.

3.2. Išorinė aplinka

Komunikacijos fakultetas funkcionuoja permainingos mokslo politikos aplinkoje, kurioje atsiranda naujų galimybių ir grėsmių. Savo prigimtimi tarpdisciplininė kryptis, komunikacijos ir informacijos mokslai atsidurdavo skirtingose pozicijose Lietuvos mokslų sričių ir krypčių klasifikatoriuose, kas nulemdavo mokslinės veiklos organizavimą, apskaitą bei rezultatus. Iki 2011 metų komunikacija ir informacija buvo priskiriama humanitarinių, o nuo 2011 m. - socialinių mokslų sričiai. 2010 m., 2015 m. ir 2017 m. mokslo rezultatų apskaitoje ir vertinime vyko laipsniškas socialinių mokslų atskyrimas nuo humanitarinių. 2017 m. suformuluotas naujas dviejų lygių Lietuvos mokslo produkcijos vertinimo ir finansavimo modelis, susidedantis iš kas penki metai vykdomo palyginamojo ekspertinio vertinimo ir kasmetinio kiekybinio vertinimo. Naujoje vertinimo koncepcijoje akcentuojamas socialinių mokslų srities tarptautiškumas, kokybė ir mokslo potencialas, socialinis ir ekonominis poveikis. Tokiame vertinimo kontekste didėja reikalavimai tyrimų pritaikomumui ir įrodymais grįstai naudai visuomenei, tyrimų reikšmei tarptautinėje mokslo erdvėje. Išorinėje aplinkoje atsiranda nemažai konkursinio finansavimo galimybių įgyvendinant naujuosius mokslo politikos prioritetus (pvz., mokslinių tinklų plėtrai - Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje,  Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos priemonės akademinei karjerai ir mobilumui bei mokslinių tyrimų programos). 2015-2017 metais institucijų, vykdančių KIM mokslinius tyrimus skaičius Lietuvoje turi tendenciją didėti. Tačiau bendras KIM mokslo rezultatų vertinimas bendrame Lietuvos socialinių mokslų kontekste yra menkas.

4. Studijų veikla

4.1.Vidinė aplinka

Komunikacijos fakultetas šiuo metu siūlo studijuoti keturiose pirmosios pakopos ir septyniose antrosios pakopos studijų programose. Bakalauro studijų programos „Verslo informacijos vadyba“ ir „Leidyba ir reklama“ išorinio vertinimo metu buvo akredituotos maksimaliam 6 metų laikotarpiui, „Žurnalistika“ - 3 metų laikotarpiui, BSP „Kūrybos komunikacija“ išorinis vertinimas dar nėra atliktas. Magistro studijų programos „Informacijos sistemų vadyba“, „Žinių vadyba ir lyderystė“, „Komunikacijos mokslai“, „Tarptautinė komunikacija“, „Analitinė žurnalistika“ išorinio vertinimo metu buvo akredituotos maksimaliam 6 metų laikotarpiui, „Ryšiai su visuomene“ - 3 metų laikotarpiui, MSP „Medijos ir skaitmeninė leidyba“ išorinis vertinimas dar nėra atliktas.

2018 m. pirmą pusmetį SKVC ir ŠMM vykdyto studijų krypčių laikino akreditavimo metu visos KF studijų programos (išskyrus BSP „Žurnalistika“) buvo laikinai akredituotos iki išsamiojo išorinio studijų krypties vertinimo (SKVC direktoriaus įsakymas Nr. SV6-4). SKVC pateikus specialios Fakulteto dekano įsakymu suformuotos darbo grupės parengtą BSP „Žurnalistika“ tobulinimo planą, programa taip pat laikinai akredituota (SKVC direktoriaus įsakymas Nr. SV6-12) ir įgavo teisę organizuoti priėmimą bei vykdyti studijas.

Fakultete didėja atotrūkis tarp mokslo ir studijų. Nemenkos dalies Fakultete atliekamų tyrimų rezultatai sunkiai pritaikomi šiuolaikinėse studijose, kur studijų programų gyvavimo ciklas nebėra ilgas (5-6 metai), o studijų programų atnaujinimo procesai - intensyvūs. Dėl mokslo ir studijų atotrūkio sumažėjo Fakulteto studentų pasitikėjimas dėstytojais ir pasitenkinimas studijomis. VU studentų pasitenkinimo studijomis 2016 m. apklausos duomenimis KF studentai nuomone (penkiabalėje skalėje), dėstytojai yra savo srities autoritetai - vertinimas 3,24; patenkinti studijų programų sandara - 3,47; dalykų turinio kokybe - 3,4; dėstymo būdais ir metodais - 3,51. Stojančiųjų tarpe yra populiaresnės tos studijų programos, kuriose dėsto daugiau išorės (ne Fakulteto) žmonių. 

4.2. Išorinė aplinka

„Žurnalistikos“ BSP, „Analitinės žurnalistikos“ MSP, „Leidybos ir reklamos“ BSP bei „Medijų ir skaitmeninės leidybos“ MSP Lietuvoje laikytinos unikaliomis studijų programomis, kitų studijų programų turinys laikytinas išskirtiniu ir atspariu konkurencinėje aplinkoje. Tai liudija stabilus ir augantis KF magistro studijų programų populiarumas. 

Visgi, bakalauro studijų programose studijuojančiųjų skaičiaus mažėjimui daro įtaką bendrieji demografiniai procesai (2018 m. Lietuvoje 2,1 tūkst. sumažėjo abiturientų skaičius, 0,9 tūkst. pasirinko nelaikyti valstybinių egzaminų). Taip pat pažymėtina, kad įsigaliojantys išorinio studijų programų vertinimo nuostatai, akcentuojantys AM ir jos padalinių mokslingumo kriterijų, gali tapti esminga grėsmė studijų krypčių akreditavimui  (LR ŠMM patvirtinto „Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo“ punktas 6.1).  Šie parametrai laikytini iššūkiu esamai KF etatų ir darbo krūvių sistemai, kurią tiesiogiai veikia VU nuostata standartinio mokymo laiko kiekiu pagrįsti dėstytojų pareigybių ir etatų skaičių („Vilniaus universiteto dėstytojų darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo“ punktas 6). Dalis programų, susietų su Fakultete vykdomais tyrimais buvo orientuotos į viešojo sektoriaus profesionalų rengimą, todėl tapo nepopuliariomis ir sunyko po 2009 m. įvykusių aukštojo mokslo ir studijų reglamentavimo pokyčių, iš kurių svarbiausias buvo pakeistas valstybinis studijų finansavimo modelis (studijų krepšelių įvedimas). 2017 metais, rugsėjo mėnesį, atsižvelgiant į priėmimo rezultatus, nuspręsta 2018 metais nebeskelbti priėmimo į tris bakalauro studijų programas: Kultūros informacija ir komunikacija, Informologija ir Žinių ir informacijos vadyba.

1 lentelė. Priėmimas į Fakulteto studijų programas1

Programa-
Priimtų studentų skaičius

2015

2016

2017

2018

KKB

106

103

85

108

LB/LRB

22

35

38

36

VIVB

48

34

30

50

ŽB

46

42

22

71

Iš viso

222

214

175

265

AŽM

9

9

11

12

ISVM

10

11

13

17

KMM

17

13

12

13

RSVM

24

21

25

13

TKM

11

15

10

12

TKM (A)

19

34

33

19

ŽVLM

10

8

16

19

Iš viso

100

111

120

105

[1] Priėmimo nebevykdančios studijų programos neįtrauktos.

Visų trijų lygmenų studijoms (ypač Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų reformos kontekstuose) neigiamos įtakos turi silpni mokslo tyrimai fakultete bei kitų universitetų (KTU) stiprėjimas studijų rinkoje.

 

5. Fakulteto valdymas ir komunikacija

5.1. Vidinė aplinka

Per pastaruosius du metus Fakulteto struktūroje įvyko svarbių pasikeitimų. Įgyvendinant Vilniaus universiteto 2015-2017 m. strateginiame plane numatytą organizacinės struktūros pertvarką Fakultete parengti nauji nuostatai (2016 m.) ir atsisakyta administravimo teisę turinčių šakinių padalinių. Reformos rezultatas - suformuota 12 katedrų, kurios veikia pagal Fakulteto tarybos patvirtintus mokslinės veiklos planus. Fakultete taip pat veikia 9 įvairios paskirties komisijos ir komitetai.  Šiuo metu konstatuojama, kad pakeitimai gerokai padidino mokslinės, studijų ir ekspertinės veiklos fragmentaciją ir sprendimų biurokratizavimą  Fakultete. Beveik pusė akademinio Fakulteto personalo dalyvauja ar vadovauja įvairiems vidiniams dariniams. Sėkmingas ilgalaikis Fakulteto valdymo sprendimas - mokslinę ir studijų veiklos administravimo neakademinių darinių įsteigimas ir stiprinimas. Nuo 2009 metų Fakultete veikia Studijų skyrius, 2017 m. įsteigtas Mokslo skyrius. Šie skyriai skirti teikti administracinę ir techninę pagalbą mokslo ir studijų veiklai, palengvinti mokslinių projektų rengimą, konferencijų ir kitų renginių organizavimą, aptarnauti studijų ir mokslo darinius Fakultete. 

2018 m. pradžioje Fakulteto biudžetas buvo deficitinis. Studijų programų finansavimo analizė parodė, kad studijų programoms skiriamos lėšos gerokai viršija studento krepšelio dydį. Viena iš išaugusio studijų programų biudžeto problemų - dėstytojų valandininkų skaičius, kuris 2018 m. pradžioje - 115 asmenų (palyginti: studijų programose užimti 86 Fakulteto akademiniai darbuotojai), dirbančių studijų programose. Fakulteto akademinio personalo krūvio lentelių analizė atskleidė netolygų krūvio pasiskirstymą (apie 30 proc. darbuotojų turi virškrūvį). Racionalizuojant finansų valdymą Fakulteto dekano įsakymu patvirtintos Komunikacijos fakulteto katedrose dirbančių akademinių darbuotojų akademinio krūvio planavimo taisyklės (2018 m. vasario 19 d., Nr. 160000-DV-9) bei surengtos konsultacijos su akademiniu personalu dėl krūvio planavimo.

Vidinė ir išorinė komunikacija Fakultete fragmentuota ir daugiausiai remiasi asmenine iniciatyva, trūksta skaidrios vidinės komunikacijos. Vidinės komunikacijos situacijai gerinti 2018 m. organizuoti susitikimai su akademiniu ir neakademiniu personalu, studentų organizacijomis. Akademinio personalo studijų, mokslinio ir organizacinio darbo krūvio derinimas vyko organizuojant susitikimus bei pokalbius individualiai ir mokslininkų grupėse. Fakulteto darbuotojai buvo įtraukti į Fakulteto strateginių krypčių kūrimą. 2018 m. balandžio 13 d. - gegužės 18 d. darbuotojai dalyvavo 5 strateginėse sesijose, kuriose bendram darbui skirta net 20 valandų.

Fakultetas turi užmezgęs ryšių su tarptautinėmis komunikacijos ir informacijos organizacijomis, socialiniais partneriais, tačiau ši veikla nekoordinuojama ir fragmentuota, sudėtinga nustatyti atskirų komunikacijos iniciatyvų sąsajas su Fakultetu. Siekiant spręsti išorinės komunikacijos fragmentacijos bei koordinavimo trūkumo problemą Fakultete 2018 m. įkurtas Komunikacijos skyrius.

5.2. Išorinė aplinka

Fakulteto veiklos išoriniai kontekstai yra sudėtingi. Vykstančių Lietuvos mokslo ir aukštųjų studijų reformos bei VU reformos kontekstuose komunikacijos mokslai ir studijos nėra pozicionuojami kaip svarbūs (prioritetiniai) ar išskirtiniai  Lietuvai ar Universitetui. Komunikacijos ir informacijos mokslai, studijos ir darbo rinka skirtingų valstybės valdymo institucijų yra suvokiami ir pozicionuojami skirtingai. Studijų, mokslo ir profesijų klasifikatoriuose jie skaidomi pagal skirtingus kriterijus, priskiriant juos skirtingoms sritims ar šakoms. Tai iškraipo įsidarbinamumo, mokslo ir studijų sąsajų vertinimą. Šiuose kaitos kontekstuose Fakultetas turi mažai sąjungininkų ir draugų (tiek VU administracijoje, tiek Švietimą ir mokslą kuruojančiose institucijose, tiek socialinių partnerių tarpe). 

Mokslo ir studijų finansavimas Lietuvoje susiduria su sisteminio pobūdžio problemomis kurių didžiausios yra: nekonkurencingi Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai tiek nacionalinėje, tiek globalioje rinkoje; nacionalinė biudžetinė universitetų finansavimo schema yra orientuota į studijas, o ne mokslą; mokslui skirtas biudžeto finansavimas yra skaičiuojamas pagal labai sudėtingą, ir pakankamai neskaidrią schemą; dalyvavimas projektuose reikalauja lankstesnio požiūrio į darbo laiko apskaitą, darbo ir atostogų laiko planavimą, viešųjų pirkimų vykdymą, tačiau šie dalykai yra nelanksčiai reglamentuojami tiek Lietuvos, tiek Universiteto teisės aktais; dalis Lietuvoje taikomų projektiniam finansavimui patrauklių šaltinių (Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba) naudoja bendradarbiavimo neskatinančias finansavimo schemas (visos lėšos pervedamos vienai institucijai, o partneriai parenkami viešojo pirkimo konkursų būdu (iš tiesų, tai ne partneriai, o paslaugų vykdytojai) arba partnerių organizacijos žmonės įdarbinami tiesiogiai, projektą laimėjusioje institucijoje. 

Dėl Lietuvoje prastėjančios demografinės situacijos (gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas,  emigracija ) mažėja abiturientų (potencialių studentų) skaičius, dėl to didėja konkurencija studijų rinkoje. Sumažėjus „tradicinių“ studentų, auga mokymosi visą gyvenimą ir lankstesnių bei labiau individualizuotų studijų organizavimo sistemos poreikis. Į Lietuvą grįžtantys gyventojai ir užsieniečių imigracija lemia poreikį stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumo sritį. Viena svarbių problemų Lietuvoje yra pakankamai menki atlyginimai viešajame sektoriuje. Dėl šios priežasties dalis viešojo sektoriaus profesijų, nors ir reikalingos, bet nepaklausios.  

Žinių visuomenės plėtra kelia naujus informacinių technologijų taikymo moksle, studijose ir darbo rinkoje reikalavimus. Technologijos sudaro sąlygas išplėsti aukštojo mokslo prieinamumą (nuotolinių studijų dėka) įvairiose rinkose šalies, pritraukti studijoms užsienio šalių profesionalus, užtikrinti mokslinės informacijos sklaidą, kurti tarptautinius mokslininkų tinklus. Tačiau tai sukuria spaudimą akademinio personalo kompetencijoms bei KF infrastruktūros atnaujinimui siekiant konkuruoti globalizuotoje aukštojo mokslo rinkoje.

2 lentelė. Komunikacijos fakulteto SSGG matrica

Stiprybės 

Silpnybės

  1. Sutelktas didžiausias Lietuvoje kompetentingų komunikacijos ir informacijos mokslininkų ir dėstytojų kolektyvas.
  2. KF vykdomos unikalios Lietuvoje studijų programos ir moksliniai tyrimai.
  3. Į KF veiklą įtraukti partneriai ir studentai.
  4. Gerėja KF vidinė komunikacija ir organizacinis klimatas.
  1. Nacionalinių ir tarptautiniu mastu reikšmingų KF mokslinių tyrimų bei ekspertavimo darbų trūkumas.
  2. Fragmentuotas, stokojantis kryptingumo ir nemotyvuojantis mokslo, studijų ir ekspertinės veiklos valdymas KF.
  3. Patrauklių, darbo rinkos poreikius atitinkančių, šiuolaikiškų ugdymo metodų grindžiamų studijų programų mažėjimas.
  4. Kryptingos, vieningą KF korporatyvinį identitetą perteikiančios išorinės komunikacijos stoka.

Galimybės

Grėsmės

  1. KIM reikminių ir taikomųjų tyrimų aktualumas įvairioms viešojo ir verslo sektoriaus organizacijoms.
  2. Bendradarbiavimas tarptautiniuose mokslo ir studijų tinkluose bei programose.
  3. Mokymosi visą gyvenimą bei naujų studentų ugdymo formų plėtra.
  4. Inovatyvių ir rinkoje patrauklių mokslinių tyrimų ir studijų plėtra panaudojant informacines ir komunikacines technologijas.
  1. KF pajamų ir valstybinio finansavimo mažėjimas.
  2. Didelis spaudimas akademinio personalo kompetencijoms bei KF infrastruktūros atnaujinimui globalizuotoje aukštojo mokslo rinkoje.
  3. Intelektinio KF potencialo mažėjimas.
  4. KF studijų ir mokslo konkurencingumo mažėjimas dėl KIM lauko platumo ir neapibrėžtumo.

 

2018 m. balandžio 13 d. - gegužės 18 d. vykusiose strateginėse sesijose Fakulteto darbuotojai suformulavo 6 strategines kryptis, skirtas optimaliai pasinaudoti Fakulteto stiprybėmis ir išorinėje aplinkoje atsiveriančiomis galimybėmis bei mažinti silpnybes ir neutralizuoti grėsmes. Pagrindinės strateginės kryptys:

  1. Veiksmingai įtraukti į KF mokslinę veiklą, studijų programų kūrimą, tobulinimą ir dėstymą socialinius partnerius-praktikus.
  2. Paskatinti KF darbuotojus aktyviau išnaudoti konkursinio finansavimo galimybes moksliniam darbui ir kompetencijos tobulinimui.
  3. Suformuoti pagrindines šalies ir tarptautiniu mastu aktualias mokslinių tyrimų kryptis ir jomis vadovautis.
  4. Sukurti KF darbuotojų motyvavimo už mokslinę, studijų ir ekspertinę veiklą sistemą.
  5. Studijų programose įdiegti aktualų turinį, veiksmingus, studentams patrauklius ir interaktyvius ugdymo metodus ir formas.
  6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.

 

III SKYRIUS
VILNIAUS UNIVERSITETO KOMUNIKACIJOS FAKULTETO 2018-2020 M. PRIEMONIŲ SUVESTINĖ

  1. Universiteto bei Fakulteto strateginėms kryptims įgyvendinti siūlomos lentelėje išdėstytos priemonės.

Priemonė

Rodikliai

Įgyvendinimo laikotarpis ir atsakingi asmenys

Sąsajos su strateginėmis kryptimis

MOKSLAS

1. Suformuoti aukšto mokslinio potencialo mokslininkų grupes Fakultete.

Esami rodikliai:

2017 m. – CA Web of Science ir Elsevier Scopus duomenų bazėse indeksuojamų straipsnių skaičius – 9,5 proc. KF mokslo produkcijos.

Pripažintų leidyklų išleistos monografijos/jų skyriai – 0. Aukšto lygio mokslo publikacijos – 0.

2020 m. siekiami rodikliai:

Publikacijos užsienio leidiniuose (CA Web of Science ir Elsevier Scopus duomenų bazėse indeksuojami straipsniai ir tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų išleistos monografijos ar jų skyriai) sudaro 15 proc. visos Komunikacijos fakulteto darbuotojų mokslinės produkcijos.

Aukšto lygio mokslo publikacijos* sudaro 5 proc. visos Komunikacijos fakulteto darbuotojų mokslinės produkcijos.

*Pastaba: tarptautinių mastu pripažintų leidyklų išleistos monografijos ir/ar jų skyriai ir straipsniai, kurių cituojamumo rodiklis lygus ar didesnis nei 2.

Fakulteto administracija, Fakulteto Taryba, Mokslo komisija

Universiteto strateginė kryptis:

1. tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra.

Fakulteto strateginė kryptis:

3. Suformuoti pagrindines šalies ir tarptautiniu mastu aktualias mokslinių tyrimų kryptis ir jomis vadovautis.

2. Patvirtinti ir taikyti akademinio personalo darbo krūvio apskaitos lentelę, orientuotą į aktualius reikalavimus mokslinei ir pedagoginei veiklai.  

Mokslo ir studijų reikalų prodekanai, Mokslo komisija, Studijų kolegija, Fakulteto taryba

Universiteto strateginė kryptis:

1. tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra.

Fakulteto strateginė kryptis:

3. Suformuoti pagrindines šalies ir tarptautiniu mastu aktualias mokslinių tyrimų kryptis ir jomis vadovautis.

3. Patvirtinti Fakulteto darbuotojų mokslinių leidinių rengimo ir kokybės aprobavimo tvarką, orientuotą į aktualiausius kokybės reikalavimus socialinių mokslų srities, komunikacijos ir informacijos krypties moksliniams leidiniams. 

Mokslo reikalų prodekanė, Mokslo komisija, Fakulteto taryba

Universiteto strateginė kryptis:

1. Tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra.

Fakulteto strateginė kryptis:

3. Suformuoti pagrindines šalies ir tarptautiniu mastu aktualias mokslinių tyrimų kryptis ir jomis vadovautis.

4. Parengti ir taikyti KF mokslo publikavimo rekomendacijas / tvarką (įskaitant rekomenduojamų užsienio leidinių sąrašus).

Mokslo skyrius, Mokslo reikalų prodekanė, Dekanas

Universiteto strateginė kryptis:

1. Tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra.

Fakulteto strateginė kryptis:

3. Suformuoti pagrindines šalies ir tarptautiniu mastu aktualias mokslinių tyrimų kryptis ir jomis vadovautis.

5. Sukurti ir įgyvendinti Fakulteto mokslininkų skatinimą už aukšto lygio mokslo pasiekimus. Mokslo prodekanė, Fakulteto taryba

Universiteto strateginės kryptys:

1. tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra; 

7. darbo sąlygų gerinimas. 

9. Finansų valdymo ir elektroninio administravimo tobulinimas.

Fakulteto strateginė kryptis:

4. Sukurti KF darbuotojų motyvavimo už mokslinę, studijų ir ekspertinę veiklą sistemą.

6. Numatyti KF mokslinės periodikos tarptautiškumo ir kokybės gerinimo veiksmų planą ir jį įgyvendinti.

Fakulteto administracija, Mokslo komisija, Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Universiteto strateginė kryptis:

1. tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra; 

Fakulteto strateginė kryptis:

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.

7. Įgyvendinti tarptautinės mokslinės komunikacijos (įskaitant mokslometriją, altmetriją, socialinių medijų mokslinės komunikacijos kanalus ir pan.) mokymų, skirtų

Fakulteto mokslininkams, ciklą.

Mokslo reikalų prodekanė, Mokslo skyrius

Universiteto strateginė kryptis:

1. Tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra.

Fakulteto strateginė kryptis:

3. Suformuoti pagrindines šalies ir tarptautiniu mastu aktualias mokslinių tyrimų kryptis ir jomis vadovautis.

8. Vykdyti nuolatinį Fakulteto mokslininkų konsultavimą projektų paraiškų, mokslinės produkcijos rengimo bei apskaitos klausimais.

Mokslo reikalų prodekanė, Mokslo skyrius

Universiteto strateginės kryptys:

1. Tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtra. 

9. Finansų valdymo ir elektroninio administravimo tobulinimas.

Fakulteto strateginė kryptis:

2. Paskatinti KF darbuotojus aktyviau išnaudoti konkursinio finansavimo galimybes moksliniam darbui ir kompetencijos tobulinimui.

STUDIJOS

 9. Tobulinti KF vykdomų studijų programų turinio ir įgyvendinimo valdymą.

Esami rodikliai:

2017 m. pagal VU studentų pasitenkinimo studijomis tyrimą (KF N=526):

47,8 proc. KF studentų visiškai patenkinti arba patenkinti studijuojamų dalykų kokybe (VU vidurkis – 63,6 proc.). 

51,6 proc. KF studentų visiškai patenkinti arba patenkinti studijų programų sandara (VU vidurkis – 61,3 proc.).

51,7 proc. KF studentų visiškai patenkinti arba patenkinti studijų dalykų dėstymo kokybe (VU vidurkis – 59,6).

2018 m.: KF vykdomų studijų programų, išoriškai įvertintų ir akredituotų maksimaliam 6 metų laikotarpiui dalis vykdomų studijų kryptyje:

Informacijos paslaugos J09: VIVB – 6 m., KIKB – 5 m. (nauja programa, priėmimas nebevykdomas), ŽIVB – 6 m. (priėmimas nebevykdomas), ISVM – 6m., ŽVLM – 6 m.

Komunikacija J10: KKB – 5 m. (nauja programa), KMM – 6 m., TKM – 6 m., RSVM – 3 m.

Leidyba J11: LRB – 6 m., MSLM – 3 m. (nauja programa).

Žurnalistika J12: ŽB – 3 m., AŽM – 6 m.

2020 m. siekiami rodikliai:

60 proc. KF studentų visiškai patenkinti arba patenkinti studijuojamų dalykų kokybe. 

60 proc. KF studentų visiškai patenkinti arba patenkinti studijų programų sandara. 60 proc. KF studentų visiškai patenkinti arba patenkinti studijų dalykų dėstymo kokybe.

Visos KF vykdomos studijų kryptys yra akredituotos 6 metams.

Studijų reikalų prodekanas, Studijų programų komitetai, Studijų skyrius

Universiteto strateginė kryptis:

4. Studijos, parengiančios veikti globalizacijos sąlygomi.

Fakulteto strateginės kryptys:

1. Veiksmingai įtraukti į KF mokslinę veiklą, studijų programų kūrimą, tobulinimą ir dėstymą socialinius partnerius-praktikus.

5. Studijų programose įdiegti aktualų turinį, veiksmingus, studentams patrauklius ir interaktyvius ugdymo metodus ir formas.

10. Įgyvendinant į studentus orientuotų studijų modelį bei atsižvelgiant į socialinių partnerių ir darbdavių poreikius  išgryninti ir atitinkamai atnaujinti KF vykdomų studijų programų turinį, pritaikyti ir plėtoti mišrųjį mokymąsį, pasitelkiant VMA sistemą.

Esami rodikliai:

2017 m. pagal VU studentų pasitenkinimo studijomis tyrimą (KF N=526) 81,2 proc. KF studentų patenkinti elektroninių išteklių naudojimu studijų procese

(VU vidurkis – 74,3 proc.)

2020 m. siekiami rodikliai:

Palaikyti ne žemesni nei esamą KF studentų pasitenkinimo elektroninių išteklių naudojimu studijų procese, lygį.

Sukurti ir įdiegti vieną eksperimentinį bakalauro studijų programos modulį, vykdomą mišriojo mokymosi metodu.

Studijų programų komitetai,

Studijų reikalų prodekanas,

Studijų skyrius,

Komunikacijos skyrius

Universiteto strateginė kryptis: 

4. Studijos, parengiančios veikti globalizacijos sąlygomis;

8. Studijų sąlygų gerinimas. 

Fakulteto strateginė kryptis:

5. Studijų programose įdiegti aktualų turinį, veiksmingus, studentams patrauklius ir interaktyvius ugdymo metodus ir formas.

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.

11. Į KF vykdomas pirmosios pakopos studijų programas integruoti komunikacijos ir informacijos teorijos, istorijos ir tyrimų metodams skirtus dalykus (15 kreditų). 

Esami rodikliai:

Komunikacijos teorijos (Žurnalistika, Verslo informacijos vadyba).

Komunikacijos istorija (Kūrybos komunikacija, Verslo informacijos vadyba).

Informacinės veiklos tyrimo metodai (Verslo informacijos vadyba, leidyba).

2020 m. siekiami rodikliai:

Komunikacijos ir informacijos teorijos, istorijos ir metodų dalykai konsoliduoti ir integruoti į visų KF vykdomų bakalauro studijų programų tinklelius.

Fakulteto administracija,

Studijų reikalų prodekanas,

Pirmos pakopos studijų programų komitetai

Universiteto strateginė kryptis: 

4. Studijos, parengiančios veikti globalizacijos sąlygomis. 

Fakulteto strateginė kryptis:

5. Studijų programose įdiegti aktualų turinį, veiksmingus, studentams patrauklius ir interaktyvius ugdymo metodus ir formas.
12. Parengti ir įdiegti naujas bei tarptautinti esamas studijų programas.

Esami rodikliai:

2018 m. naujos bakalauro studijų programos – 0, magistro studijų programos – 1 (Medijos ir skaitmeninė leidyba) 

2018 m. tarptautinė magistrantūros studijų programa – 1.

2020 m. siekiami rodikliai:

Parengta ir pradėta vykdyti 1 nauja bakalauro studijų programa.

Parengta 1 nauja magistrantūros studijų tarptautinė programa užsienio kalba.

Priimtų bakalauro studentų skaičius padidėja 20 proc.

Fakulteto administracija,

Studijų reikalų prodekanas,

Studijų programų komitetai

Universiteto strateginė kryptis: 

4. Studijos, parengiančios veikti globalizacijos sąlygomis; 

6. Pedagogų ugdymas šiuolaikinei mokyklai

Fakulteto strateginės kryptys:

5. Studijų programose įdiegti aktualų turinį, veiksmingus, studentams patrauklius ir interaktyvius ugdymo metodus ir formas.

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.
13. Parengti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą programas, skirtas komunikacijos ir informacijos specialistų rengimui viešajam ir privačiam sektoriui.

Esami rodikliai:

4 mokymosi visą gyvenimą programos.

2016 m. mokymosi visą gyvenimą programų pelnas sudarė 1428,76 Eur.

2017 m. mokymosi visą gyvenimą programų išlaidos viršijo pajamas (metų pabaigoje: -248 Eur).

2020 m. siekiami rodikliai:

1 nauja mokymosi visą gyvenimą programa.

1 parengtas KIM mokymų modulis integruotas į kitų VU fakultetų programas.

Mokymosi visą gyvenimą programų pajamos > 5000 Eur.

Fakulteto administracija,

Studijų reikalų prodekanas,

Laipsnio nesuteikiančių studijų programų komitetas

 

Universiteto strateginė kryptis: 

6. Pedagogų ugdymas šiuolaikinei mokyklai.

Fakulteto strateginės kryptys:

1. Veiksmingai įtraukti į KF mokslinę veiklą, studijų programų tobulinimą ir dėstymą partnerius-praktikus.

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.

VALDYMAS IR KOMUNIKACIJA

14. Sukurti ir įgyvendinti KF studijų programų stebėsenos ir vidinio rentabilumo vertinimo sistemą.

Esami rodikliai:

2018 m. bandomieji skaičiavimai parodė, kad kai kurių studijų programų savikaina 4,5 kartų viršijo studijų krepšelių dydį.

2020 m. siekiami rodikliai:

Sukurti ir įdiegti KF studijų programų stebėsenos ir vidinio rentabilumo vertinimo sistemą.

Studijų programos išlaidos neviršija studijų programos biudžete numatytos sumos.

Fakulteto administracija,

Studijų kolegija,

Studijų programų komitetai,

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Komunikacijos fakultete.

 

Universiteto strateginė kryptis:

4. Studijos, parengiančios veikti globalizacijos sąlygomis;

5. Universiteto visuomeninio aktyvumo didinimas;

8. studijų sąlygų gerinimas.

Fakulteto strateginės kryptys:

1. Veiksmingai įtraukti į KF mokslinę veiklą, studijų programų kūrimą, tobulinimą ir dėstymą socialinius partnerius-praktikus.

5. Studijų programose įdiegti aktualų turinį, veiksmingus, studentams patrauklius ir interaktyvius ugdymo metodus ir formas.

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.

15. Parengti ir įgyvendinti Fakulteto išorinės ir vidinės komunikacijos koncepciją ir priemonių planą.

Esami rodikliai:

2017 m. VU darbuotojų apklausos duomenimis, 51 proc. universiteto darbuotojai visiškai patenkinti arba patenkinti komunikacija savo padalinyje.

2018 m. rugpjūčio 31 d. – 264 KF paminėjimai žiniasklaidos priemonėse per metus.

2020 m. siekiami rodikliai: 

Parengti ir patvirtinti išorinės ir vidinės komunikacijos koncepciją ir priemonių planą.

60 proc. KF darbuotojų visiškai patenkinti arba patenkinti vidine komunikacija fakultete.

30 proc. Komunikacijos skyriaus sugeneruotų KF paminėjimų žiniasklaidos priemonėse augimas. 

Fakulteto administracija,

Komunikacijos skyrius,

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Komunikacijos fakultete.

Universiteto strateginė kryptis: 

5. Universiteto visuomeninio aktyvumo didinimas.

Fakulteto strateginė kryptis:

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu. 
16. Sustiprinti neakademinio personalo kompetencijas mokslo, studijų ir komunikacijos valdymo srityse. 

Esami rodikliai: 

Neakademinis personalas mokymuose beveik nedalyvauja ir šiai veiklai neskatinamas. Duomenys nekaupiami.

2020 m. siekiami rodikliai:

50 proc. neakademinio personalo dalyvavo mokymuose.

Dekanas, studijų ir mokslo reikalų prodekanai 

Universiteto strateginė kryptis:

7. Darbo sąlygų gerinimas.

Fakulteto strateginė kryptis:

6. Padidinti KF studijų ir mokslinių tyrimų matomumą šalyje ir tarptautiniu mastu.

 
17. Įtraukti Fakulteto bendruomenę į strateginių mokslo, studijų, valdymo ir komunikacijos klausimų sprendimą. 

Esami rodikliai:

2017 m. pagal VU darbuotojų tyrimą, 20,3 proc. darbuotojų visiškai patenkinti arba patenkinti galimybe įsitraukti į planuojamų pokyčių svarstymą. 

2020 m. siekiami rodikliai: 

40 proc. bendruomenės narių patenkinti arba visiškai patenkinti galimybe įsitraukti į planuojamų pokyčių svarstymą.

Dekanas, studijų ir mokslo reikalų prodekanai, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Komunikacijos fakultete. 

Universiteto strateginė kryptis:

7. Darbo sąlygų gerinimas.

Fakulteto strateginė kryptis:

4. Sukurti KF darbuotojų motyvavimo už mokslinę, studijų ir ekspertinę veiklą sistemą.

 
18.Efektyvinti Fakulteto infrastruktūros ir finansų valdymą. 

Esami rodikliai:

2018 m. sausio 1 d. –  -117132,50 Eur biudžeto deficitas.

2020 m. siekiami rodikliai:

Biudžeto deficitas – 0.

Fakulteto administracija 

Universiteto strateginė kryptis:

9. Finansų valdymo ir elektroninio administravimo tobulinimas

Fakulteto strateginė kryptis:

2. Paskatinti KF darbuotojus aktyviau išnaudoti konkursinio finansavimo galimybes moksliniam darbui ir kompetencijos tobulinimui

4. Sukurti KF darbuotojų motyvavimo už mokslinę, studijų ir ekspertinę veiklą sistemą

 

 

IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Planas įsigalioja jį patvirtinus Fakulteto tarybai.
  2. Plano keitimai teikiami Fakulteto tarybai tvirtinti.
  3. Planas skelbiamas Fakulteto svetainėje.

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos